Maloniai kviečiame Jus tapti ,,Bendrosios medicinos praktika“ šeimos klinikos pacientais. Mūsų pacientams, kaip ir valstybinėse gydymo įstaigose, nemokamai, be jokių priemokų ir apribojimų teikiamos visos Teritorinės ligonių kasos (TLK) finansuojamos šeimos medicinos paslaugos įstatymais numatyta tvarka ir apimtimi. Prisirašymas prie šeimos klinikos nemokamas. Tai labai paprasta – tereikia atvykti į registratūrą ir užpildyti specialią formą. Pirmą kartą atvykstant būtina turėti asmens dokumentą. Paslaugomis galėsite naudotis kitą dieną po prisirašymo. |
daugiau
|
| | | |
JAV mokslininkai išaiškino molekulinį mechanizmą, kuriuo fiziškai aktyvūs seni žmonės apsaugomi nuo demencijos. Tikimasi įveikti smegenų nykim Fizinis aktyvumas padeda smegenims ne tik pasipriešinti stresui. Ištvermę skatinantys pratimai pagerina kognityvines senų žmonių funkcijas, nors iki šiol nebuvo suprantamas molekulinis šio poveikio mechanizmas. Stebint ištvermę skatinančių fizinių pratimų efektą pelėms (bėgiojo 30 dienų), buvo pastebėta, kad pelių raumenyse padidėja metabolinio komponento PGC-1 alfa, kuris skatina hormono FNDC5 produkciją ir jo kiekio didėjimą kraujo apytakos rate. Jau anksčiau buvo žinoma, kad hormonas FNDC5 veikia hipocampus – smegenų dalį, atsakingą už įsiminimą ir atmintį. Jame kaupiasi smegenis apsaugantis proteinas BNDF bei didėja jo poveikis. |
daugiau
|
| | | |
Lapkričio 8 d. minima Europos sveikos mitybos diena. Šią dieną organizuojami renginiai, kuriuose atkreipiamas visuomenės dėmesys į sveiką mitybą bei būtinybę tinkamai maitintis. Mityba labai svarbi žmogaus sveikatai ir gyvenimo kokybei, todėl nuo pat mažens reikia ugdyti sveikos mitybos principais pagrįstus mitybos įpročius. Vaikai, nesuvokdami mitybos pasekmių sveikatai, dažnai renkasi greitai pagaminamą maistą, daug riebalų turinčius užkandžius, saldumynus ar saldintus gėrimus. Būtina, kad vaikas sveikos mitybos įpročių būtų mokomas ne tik mokykloje, bet ir šeimoje. Labai svarbu vaikus įtraukti į maisto ruošimo procesą, kalbėtis ir diskutuoti apie mitybą. |
daugiau
|
| | | |
Jau antri metai, lapkričio 8-oji pasaulyje minima kaip Tarptautine radiologijos diena. 2013-jų metų tema – plaučių ligų diagnostika. Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų Radiologijos ir branduolinės medicinos centro radiologai sako, kad plaučių ligų diagnostika užima ypatingai svarbią vietą visų ligų diagnozavime. Medikai atkreipia visuomenės dėmesį į paprastą, patikimą ir prieinamą rentgeninį krūtinės ląstos ištyrimą (rentgenografiją) bei klausia: „Kada paskutinį kartą Jums buvo atlikta krūtinės ląstos rentgenograma? Ar ji buvo Jums atlikta paskutinių 2 metų bėgyje?“. |
daugiau
|
| | | |
Aštuoniose Europos valstybėse ištyrus, kiek jų gyventojai su maistu suvartoja pagrindinių mikroelementų, nustatyta, kad kai kurių esminių vitaminų ir mineralų gaunama nepakankamai. Tyrimas atskleidė, kad daugiausiai nuo rekomenduojamų normų atsilieka vitamino D suvartojimas, tačiau visų amžiaus grupių gyventojai – tiek moterys, tiek ir vyrai, nepakankamai vartoja geležies, kalcio, cinko, vitaminų B1, B2, B6 ir folio rūgšties. Tarptautinio gyvybės mokslų instituto (International Life Sciences Institute, ILSI) mokslininkų grupė įvertino, kiek Belgijos, Danijos, Prancūzijos, Vokietijos, Nyderlandų, Jungtinės Karalystės, Ispanijos ir Lenkijos gyventojai su maistu gauna 17 svarbiausių mikroelementų. |
daugiau
|
| | | |
„Jei Lietuvos medikai nebūtų tokie begėdžiai kyšininkai ir sugebėtų valdyti savo emocijas, jie būtų tikrai pagarbos verti puikūs specialistai. Pagarbos pacientui jiems dar reikia mokytis ir mokytis“, – „Vakarų Lietuvos medicinai“ pasakoja Vokietijoje, Saaro žemėje, jau septynerius metus gyvenanti šilutiškė Ella Rose. Ir pasimokyti medikams ji siūlo iš vokiečių. Kodėl? Ella, iš pradžių prisistatykite tiems, kas Jūsų nepažįsta. Penkiolika metų dirbau Pamario krašto žurnaliste: rengiau informacines laidas vietinėje televizijoje, „Pamario“ laikraštyje rašiau ekonomikos, sveikatos ir socialinėmis temomis, bendradarbiavau Lietuvos radijuje, kuriam ir išvykusi gyventi į Vokietiją rengiu verslo žinias iš Liuksemburgo. Gyvendama Lietuvoje įkūriau pirmą krašto elektroninį laikraštį „Šilutės žinios“. |
daugiau
|
| | | |
Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) duomenimis, Lietuvoje sergamumas gripu ir ūmiomis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) 44-ąją šių metų savaitę siekė 38,3 atv./ 10 tūkst. gyventojų. 43-ąją metų savaitę šis sergamumo rodiklis siekė 58,4 atv. /10 tūkst. gyventojų. Pernai tuo pačiu metu bendras Lietuvos sergamumo rodiklis buvo panašus ir siekė 36,48 atv. /10 tūkst. gyventojų. Palyginus pastarosios savaitės sergamumo gripu ir ŪVKTI rodiklį su 43 savaitės duomenimis, mažesnis sergamumas gripu ir ŪVKTI registruotas visose administracinėse teritorijose. 44-ąją metų savaitę visoje Lietuvoje dėl gripo į ligoninę paguldyti 4 asmenys, vienas jų - iki 2 metų vaikas. |
daugiau
|
| | | |
Tokius nieko nestebinančius rezultatus pateikė 6–7 klasių mokinių mitybos įpročių ir fizinio aktyvumo įgūdžių tyrimas, kurį inicijavo projektas „Sveikatiada“, atliko Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centras. Šiandieniniai mokiniai tikrai negali pasigirti fiziniu aktyvumu. Pradėkime nuo ryto, nuo rytinės mankštos: jos nedaro pusė apklausoje dalyvavusių mokinių, tik 12,3 proc. teigė ją darantys kasdien. Kiek aktyvesni mokiniai eidami į mokyklą – beveik pusė jų mokyklą pasiekia pėsčiomis, ketvirtadalis ateina tik iki transporto stotelės, penktadalį atveža tėvai. Tiesa, kelias iki mokyklos pėsčiomis ilgai netrunka – kiek daugiau nei pusė mokinių (52 proc.) mokyklą pasiekia per 10 minučių ar greičiau, 15,8 proc. kelionėje užtrunka 15–25 minutes, o ilgiau nei 25 minutes pėsčiomis į mokyklą eina 6,1 proc. apklaustų mokinių. |
daugiau
|
| | | |
Vilniaus universitete vykusioje Europos teisės studentų asociacijos organizuotos konferencijos dėmesio centre atsidūrė pacientų žalos atlyginimo mechanizmo ypatumai. Lietuvos gydytojų sąjungos atstovai dabartinį neefektyvų, nei pacientams, nei medikams nepalankų žalos atlyginimo reguliavimą siūlo keisti nuo 2007 m., bet nieko nevyksta. Sulaukta tik keistų ir nemalonių pasekmių. Vis daugiau galimą žalą patyrusių pacientų tiesiog skundžia medikus teisėsaugos institucijoms, o šios pradeda ikiteisminius tyrimus, dažniausiai pagal Baudžiamojo kodekso 229 straipsnį. |
daugiau
|
| | | |
|