 Nuo toksinų, susikaupusių per dieną, smegenys apsivalo miegant. JAV mokslininkai mano, kad „atliekų šalininimo sistema“ smegenyse yra viena svarbiausių miego priežasčių. Jai sutrikus, toksiniai proteinai gali tapti smegenų ligų priežastimi. Šalinami susikaupę neurotoksinai
Mokslininkus kankino klausimas, kodėl gyvūnai miega net tada, kai tikimybė tapti grobuonių aukomis yra didžiulė. yrinėjant miego fiziologiją ir reikšmę buvo pastebėta, kad, be fiziologinio ir psichologinio miego poreikio, yra svarbūs fiziniai bei cheminiai procesai, vykstantys miego metu. Buvo nustatyta, kad smegenys turi nuosavą „kanalizacijos“ sistemą, su kurios pagalba apsivalo nuo teršalų, susikaupusių per dieną. |
|
daugiau
|
|
 Tiesa, kad blogas kvapas iš burnos yra dažna problema. Net ir kruopščiai valant dantis šepetėliu, siūlu ar skalaujant burną kiekvieną dieną, neįmanoma pašalinti bakterijų, kurios sukelia nemalonų kvapą. Blogą burnos kvapą sukelia anaerobinės sierą gaminančios bakterijos. Šios bakterijos kaupiasi ant liežuvio paviršiaus ir gerklėje, kur natūraliai dauginasi. |
|
daugiau
|
| | | |
 Šimtmečius kinų virtuvėje naudojamas ryžių fermentacijos produktas griežtai reguliuojamoje Europos Sąjungos rinkoje įsitvirtina kaip sveikatą gerinanti medžiaga.
Paprastus ryžius fermentuojant raudonosiomis mielėmis, išsiskiria veiklioji medžiaga monakolinas K (Monascus purpureus), kuris Kinijoje nuo seno naudojamas kaip prieskonis, padedantis išlaikyti mėsos ir žuvies kvapą ir spalvą. Monakolinas K tradicinėje kinų virtuvėje naudojamas ir ryžių vynui raugti.
Rytų Azijos šalių gyventojai per dieną vidutiniškai suvartoja 14-55 gramų raudonosiomis mielėmis fermentuotų ryžių. Šio regiono šalyse monakolinas K laikomas sveikatą stiprinančiu maistu, kadangi nuo seno buvo manoma, kad jis gerina kraujotaką.
|
|
daugiau
|
| | | |
 Atšalus orams, ilgėja ne tik vakarai, bet ir moterų dėvimi drabužiai: dargana ir šaltis verčia rinktis ilgesnes palaidines, įsisukti į šiltus megztinius, vasarą karaliavusius trumpus sijonus keisti kelnėmis. Tačiau ne visos linkusios rengtis pagal sezoną, todėl trumpų sijonėlių mėgėjas dažniausiai ir užklumpa įkyri varginanti liga – šlapimo pūslės uždegimas. Statistikos duomenimis, net 40-50 proc. moterų per savo gyvenimą yra patyrusios mažiausiai vieną šlapimo takų infekcijos negalavimą – inkstų, šlapimtakių, šlapimo pūslės ar šlaplės uždegimą.Šlapimo pūslės uždegimas vėliau pasikartoja nemažai daliai moterų.
„Šlapimo pūslės uždegimu, arba dar kitaip – cistitu, dažniau sergama esant nėštumui, vidurių užkietėjimui ar viduriavimui bei menopauzėje dėl hormoninių pakitimų, – sako gydytoja urologė doc. Aušra Černiauskienė. – Be to, ši liga dažnesnė ir vartojant mažiau skysčių arba sergant cukriniu diabetu: rečiau šlapinantis ir dėl padidinto cukraus kiekio bakterijos turi geras sąlygas daugintis“. |
|
daugiau
|
| | | |
 Iki 2020 metų mažiausiai pusė amerikiečių sirgs diabetu ar bus priešdiabetinės būklės. Diabetas (cukraligė) yra metabolinė (medžiagų apykaitos) būsena, charakterizuojama nenormaliai aukštu cukraus lygiu kraujyje, trikdančiu daugelio organų normalų veikimą. Yra du pagrindiniai ligos tipai. I tipo diabeto atveju, kūnas tiesiog nepagamina pakankamai insulino, pagrindinio hormono, reguliuojančio cukraus kiekį kraujyje. Tokia būklė gana efektyviai kompensuojama insulino injekcijomis. I tipo diabetas yra santykinai retas imunologinis sutrikimas. Deja, 95 % diabeto atvejų yra II tipo, kurio galima išvengti ir kurį sukelia praktiškai vien nutukimas ir nesveika gyvensena. |
|
daugiau
|
| | | |
 Artėjant šaltajam sezonui kartu su benamėmis katėmis ir graužikais prieglobsčio daugiabučių rūsiuose bei sandėliuose ieško ir blusos. Šis kraujasiurbis šuoliuoja didesne jėga nei žiogas, tad užšokti ant žmogaus gali tiesiog laiptinėje, rūsy ar daugiabučio tarnybinėse patalpose. Kenkėjų kontrolės ekspertai perspėja, kad pamačius blusas šokuojant daugiabučio rūsyje ar laiptinėje, reikia nedelsiant kreiptis į daugiabutį administruojančią įmonę, kadangi šiais kenkėjais užsikrėsti gali net viso namo gyventojai. Plinta net ir tvarkinguose namuose
Apie tai, kad namuose šokinėja blusos, daugeliui gėda kalbėti, tačiau ekspertai tikina, kad blusų atsirasti gali net ir tvarkingiausiame būste. |
|
daugiau
|
| | | |
|
 Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro specialistai primena, kad:
|
|
daugiau
|
| | | |
|
 Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras praneša, kad šių metų spalio 21 d. – lapkričio 8-11 d. į asmens sveikatos priežiūros įstaigas (ASPĮ) pristatoma 2013-2014 m. gripo sezonui skirta vakcina „Fluarix“, įsigyta valstybės lėšomis, rizikos grupių skiepijimui. Šių metų spalio 25 d. daugiau nei pusė ASPĮ, visoje Lietuvoje, jau gavo gripo vakciną – iš 506 ASPĮ, pateikusių gripo vakcinos poreikį, 301-oje gydymo įstaigoje gyventojai, priklausantys rizikos grupėms, jau gali pasiskiepyti.
Visos Alytaus, Tauragės, Telšių ir Utenos apskrityse esančios gydymo įstaigos gavo gripo vakciną. Kauno apskrityje iš 112 ASPĮ, gripo vakcina pristatyta į 66-ias ASPĮ; Klaipėdos apskrityje iš 52 ASPĮ – į 37-ias; Marijampolės apskrityje iš 45 ASPĮ – į 25-ias, Vilniaus apskrityje iš 116 ASPĮ – į 79-ias.
|
|
daugiau
|
| | | |
 Europoje vos kelios valstybės galėtų pasigirti tokios geros kokybės vandens ištekliais, kokius turi Lietuva, tačiau visuomenėje egzistuoja daugybė mitų susijusių su vandens vartojimu, todėl kartais sunku suprasti, kas yra tiesa, o kas yra tik iš nuogirdų gimę mitai. Populiariausius mitus apie vandenį ir jo vartojimą atskleidžia Lietuvos žaliųjų partijos valdybos narys, VšĮ „Žaliosios politikos institutas“ viceprezidentas, aplinkosaugos ir vadybos ekspertas Rimantas Šerkšnas. Pirmas mitas: Lietuvoje negalima vartoti nevirinto ir nefiltruoto vandentiekio vandens
Netiesa. Beveik visoje Lietuvoje tiekiamas tik iš požeminių (giluminių) gręžinių gaunamas vanduo. Giluminiam vandeniui esminės įtakos neturi aplinkos tarša, jo kokybė yra nuolat tikrinama, kadangi vandentiekio vamzdynais vartotojams tiekiamo geriamojo vandens saugą ir kokybę bent iki įvado į vartotojų pastatus garantuoja geriamojo vandens tiekėjai ir kontroliuoja atitinkama valstybinė tarnyba. |
|
daugiau
|
| | | |
 Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) duomenimis, Lietuvoje sergamumas gripu ir ūmiomis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis 42-ąją šių metų savaitę siekė 58,8 atv./ 10 tūkst. gyventojų. 41-ąją metų savaitę šis sergamumo rodiklis siekė 61,52 atv. /10 tūkst. gyventojų. Pernai tuo pačiu metu bendras Lietuvos sergamumo rodiklis buvo mažesnis ir siekė 51,91 atv. /10 tūkst. gyventojų. Palyginus pastarosios savaitės sergamumo gripu ir ŪVKTI rodiklį su 41 savaitės duomenimis, mažesnis sergamumas gripu ir ŪVKTI registruotas visose administracinėse teritorijose, išskyrus Šiaulių administracinę teritoriją. 41-ąją metų savaitę visoje Lietuvoje dėl gripo į ligoninę paguldyti 10 asmenų. Du jų - iki 2 m. vaikai. Mažiausias sergamumo gripu ir ŪVKTI registruotas Tauragės administracinėje teritorijoje 27,8 atv./10 tūkst. gyventojų , o didžiausias – Vilniaus administracinėje teritorijoje 74,05 atv./10 tūkst. gyventojų. |
|
daugiau
|
| | | |
|
