Šiais laikais medicinos pažanga yra kaip niekad sparti, tačiau išsaugoti žmogaus gyvybę įmanoma ne visais atvejais. Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės gydytoja anesteziologė reanimatologė Julita Meškauskienė sako, kad dirbant Reanimacijos ir intensyvios terapijos skyriuje, tiek jai, tiek kitiems gydytojams, neretai tenka susidurti su pacientų mirtimi. „Susitaikymas su netektimi yra psichologiškai sunkus tiek paciento artimiesiems, tiek jį gydžiusiam gydytojui. Sudėtingas ir momentas, kai reikia artimiesiems paaiškinti, kas yra smegenų mirtis, papasakoti apie organų donorystę“, – sako gydytoja.

Dantų netekimas – nemaloni patirtis, neigiamai paveikianti ne tik šypsenos estetiką, bet ir gyvenimo kokybę. Nors šiuolaikinė odontologija siūlo patikimai atkurti dantis atliekant implantaciją, tačiau nuolat didėjant alergiškų žmonių skaičiui, susiduriama su klausimu, kaip rasti tinkamą sprendimą alergiją metalams turintiems pacientams.

Netikėtai ausyse ar galvoje atsiradęs ūžesys, kitaip dar vadinamas tinitu, daugelį žmonių gali ne juokais išgąsdinti ir sutrikdyti. Dėl kokių priežasčių šis simptomas kyla ir ar dėl jo reikėtų sunerimti? 

Vasario mėnuo, skirtas burnos vėžio profilaktikai, atkreipė dėmesio ir į burnos vėžį, vieną pavojingiausių burnos ertmės ligų. Respublikinėje Šiaulių ligoninėje dažniausiai ją diagnozuoti tenka ausų, nosies, gerklės ligų gydytojams, į kuriuos ir kreipiasi pacientai, gavę šeimos gydytojo siuntimą konsultacijai dėl burnos ertmėje: liežuvyje, lūpose, dantenose, vidinėje skruostų pusėje, gomuryje ar gerklėje esančios opelės ar sukietėjimo.

Sunegalavę ar norėdami užkirsti kelią ligoms, dažnai pradedame vartoti vitaminus ar maisto papildus. Vaistininkai pastebi, kad daugelis žmonių maisto papildus renkasi atsakingai, tačiau pasitaiko ir tokių, kurie nepasidomi jų vartojimo ypatumais arba griežtai atsisako vartoti net tada, kai juos paskiria gydytojai.

Dažnai menopauzės metu moterys susiduria su dideliais kūno ir gyvenimo būdo pokyčiais, o tai dažnai tampa ir pasikeitusio savęs suvokimo priežastimi. Natūralu, kad šis laikotarpis dažnai sukelia egzistencinius klausimus ir emocinius sunkumus, tačiau, tinkamai pasiruošus, juos galima įveikti lengviau.

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro duomenimis (NVSC), Lietuvoje vasario 19–25 d. (8-ąją savaitę) sergamumo gripu, ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) ir COVID-19 liga (koronaviruso infekcija) rodiklis dar šiek tiek sumažėjo ir siekė 1363,2 atvejo 100 tūkst. gyventojų. Vasario 12–18 d. (7-ąją savaitę) jis siekė 1422,5 atvejo 100 tūkst. gyventojų. Sergančiųjų visomis peršalimo ligomis (gripu, ŪVKTI, COVID-19 liga) skaičius sumažėjo.

Neretai susitikę draugus, artimuosius ar kolegas ir išgirdę sakinį „O ką aš sapnavau!!!“ esame pasiruošę išklausyti išsamų pasakojimą apie neįtikėtinas istorijas ir potyrius miegant. Taip pat kartais turbūt pasitaiko pabusti nuo miegančio partnerio riksmų ir kojų ar rankų agresyvių judesių. Šie simptomai būdingi vadinamam paradoksinio miego elgesio sutrikimui (PMES) ir yra vienas iš ankstyviausių Parkinsono ligos požymių.

Net žiemai baigiantis svarbu daug dėmesio skirti šiltai aprangai, apsaugoti kūną nuo šalčio šalikais, kepurėmis, pirštinėmis, megztiniais. Pasak gydytojų, per ilgai pabuvus šaltoje aplinkoje ir sušalus gali grėsti labai nemaloni liga – šlapimo pūslės uždegimas, dar vadinamas cistitu.