Žmogaus, kuris turėjo nuolat po 4 valandas tris kartus per savaitę dializuotis, gyvenimas po atliktos inksto transplantacijos visiškai pasikeitė. Tokia istorija lydi Lietuvos asociacijai „Gyvastis“ priklausantį 47-erių Mindaugą Vitunskį. Po transplantacijos M. Vitunskiui gyvenimas apsisuko 180 laipsnių kampu, o tai, ką teko jam išgyventi ir kaip viskas pasikeitė, jis papasakojo Nacionaliniam transplantacijos biurui prie Sveikatos apsaugos ministerijos.

Klaidos, susijusios su vaistais, medicinoje yra vienos dažniausiai pasitaikančių. Jos gali įvykti dėl įvairiausių priežasčių. Pavyzdžiui, paskirtos per mažos arba per didelės medikamento dozės, kelių vaistų tarpusavio sąveikos ar nepageidaujamos ir nenumatytos reakcijos. Kauno klinikų gydytoja klinikinė farmakologė Simona Stankevičiūtė įsitikinusi, kad kartais klaidingus sprendimus nulemia neteisingi įsitikinimai. „Visi pacientai skirtingi ir jiems reikia skirtingų vaistų, todėl kiekvieną kartą, gydytojui susidūrus su abejonėmis, reikėtų patikrinti, kokie vaistai pacientui skirti, ar tinkama jo dozė“, – sako S. Stankevičiūtė.

"Net mano močiutė nežinojo, ką aš dirbu, ir kartais paklausdavo, ką veikiu operacinėje“, – šypsosi anestezijos ir intensyviosios terapijos slaugytoja Valerija Popova ir pripažįsta, kad tikrai ne visi supranta, kokias funkcijas operacinės komandoje ji atlieka. Respublikinėje Vilniaus universitetinėje ligoninėje dirbanti anestezistė pasakoja, kad ji yra ne tik gydytojo anesteziologo akys, ausys ir rankos, tačiau ir lygiavertis visos komandos narys.

Lietuvoje nuolat daugėja sergančiųjų kraujotakos sistemos ligomis. Lietuvos higienos instituto duomenimis, prieš dvidešimtmetį, 2001 m., užregistruota apie 703 tūkst. susirgimų šiomis ligomis, 2020 m. – jau daugiau kaip 1,16 mln. susirgimų. Nors diagnostikos ir gydymo metodai mūsų šalyje prilygsta geriausioms pasaulio praktikoms, gydytojai teigia, kad širdies ir kraujagyslių ligas sukeliantys rizikos veiksniai kontroliuojami dar nepakankamai.

Visoje Europoje apie 30 mln. žmonių kenčia nuo įvairių retų ligų, viena tokių – sistemine skleroze dar vadinama skleroderma. Ja Lietuvoje serga apie 300-400 žmonių. Šį mėnesį minint Pasaulinę sklerodermos dieną ypač svarbu atkreipti dėmesį į tuos, kuriems liga tampa didžiuliu iššūkiu atlikti paprastus buities darbus, išvykti ilgesniam laikui iš namų ar mėgautis daugeliui jau įprastais kasdieniais malonumais, teigia medikai.

Pastaruoju metu vyrai vis vangiau prevenciškai tiriasi dėl prostatos vėžio, ženkliai sumažėjo konsultacijų ir atliekamų biopsijų skaičius. Tai lemia, kad kai kuriais atvejais vis jaunesniems, o kai kuriais - vyresniems vyrams diagnozuojama ši onkologinė liga. Tad Pagalbos onkologiniams ligoniams asociacija (POLA) ir Nacionalinio vėžio instituto (NVI) medikai ragina vyrus dažniau atverti gydymo įstaigų duris.

Savarankišką gyvenimą vos pradėjusiam tuomet 21 metų Ruslanui Lyšui, pajutus netikėtus jaunam vyrui ligos simptomus, dar tą pačią savaitę medikai lyg iš giedro dangaus ištarė sunkios plaučių ligos diagnozę. Per dešimt metų jo sveikatos būklė itin pablogėjo ir jis jau penkerius metus gyvena plaučių transplantacijos laukimu ir viltimi, jog gyvenimas po jos grįš į ankstesnes vėžes.

Nors Lietuvoje sergamumas plaučių tuberkulioze yra vienas didžiausių Europoje, o Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, tuberkuliozė yra viena iš dešimties pagrindinių mirties priežasčių pasaulyje, Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) specialistai primena, kad šios ligos galima išvengti. Tam būtina laiku pasiskiepyti, be to, svarbu nepamiršti visų infekcijos prevencijos priemonių bei reguliarios sveikatos patikros.

Odos vėžys – vienas dažniausių onkologinių susirgimų. Tarp vyrų tai – trečias pagal paplitimą vėžys. Tarp moterų – antras. Viena agresyviausių odos vėžio formų yra melanoma. Pasitaiko atvejų, kai pacientui apgamas pašalinamas dėl estetikos. Ir tik po kurio laiko paaiškėja, kad išoperuotas darinys buvo piktybinis navikas.