Statistika rodo, kad net 20 proc. pasaulio gyventojų nesilaiko odontologų rekomendacijų ir nesivalo dantų du kartus per dieną. Sveiki ir estetiškai atrodantys dantys lemia ne tik žmonių pasitikėjimą savimi ar teigiamą aplinkinių vertinimą, bet ir sumažina įvairių burnos ertmės ligų riziką. Tačiau į tinkamą dantų priežiūros rutiną įeina ne tik šepetėlio naudojimas.

Kol formuojasi imunitetas, vaikui tenka nemažai sirgti. Peršalimas daug nekankinęs lengvai praeina, tačiau, jei susergama, pavyzdžiui, bakterine meningokoko infekcija, ima grėsti ne tik rimtas pavojus sveikatai, bet ir vaiko gyvybei. Medicinos diagnostikos ir gydymo centro „Hila" gydytojai pranešime žiniasklaidai primena apie šios ligos pavojus ir ko reikėtų imtis, norint išvengti skaudžių pasekmių.

Menopauzė brandžios moters gyvenime yra natūralus reiškinys, kuris paprastai prasideda sulaukus 45–55 m. amžiaus. Pereinant į šį etapą organizme vyksta dideli pokyčiai, dėl kurių neretai vargina įvairūs negalavimai bei kyla tam tikrų ligų rizika. Šiuo laikotarpiu tinkamai pasirūpinus savo sveikata galima ne tik sušvelninti patiriamus simptomus, bet ir užkirsti kelią galimoms ligoms.

Lytiškumas, kūno pokyčiai – natūrali ir neatsiejama augimo proceso dalis, kuri vyksta visiems: tiek įprastos raidos vaikams, tiek turintiems negalią. Su kokiais iššūkiais vaikų brendimo laikotarpiu susiduria autistiškų vaikų tėvai, pasakoja Beata Veselienė, asociacijos „Vilniaus lietaus vaikai“ vadovė, o kaip kalbėti su jais apie brendimą – dalijasi ergoterapeutė Gintarė Sabaliauskienė.

Vidutinio amžiaus vyrai neretai susiduria ne tik su stereotipinėmis problemomis, tokiomis kaip nuplikimas ar vidurio amžiaus krizė, bet ir su impotencija. Šiuos nemalonumus dažniausiai sukelia nesveikas gyvenimo būdas arba širdies bei kraujagyslių ligos, tačiau gali būti, kad įtaką daro ir padidėjęs krūvis darbe arba patiriamas stresas.

Darželyje ar mokykloje paplitus norovirusinei ar rotavirusinei infekcijai vaiką pradeda varginti vėmimas ir viduriavimas. Šie žarnyno virusai – dažniausi vaikų infekcinio viduriavimo ir vėmimo sukėlėjai, nors jais užsikrėsti gali ir suaugusieji.

Lietuvoje gyvsidabrio turintys termometrai neparduodami jau daugelį metų, tačiau kai kurie gyventojai vis dar jų turi ir naudoja, o sudaužę ne visada žino, ką daryti. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) specialistai primena, kodėl svarbu atsisakyti gyvsidabrio termometrų, kaip elgtis ir kur kreiptis jį sudaužius.

Daugelis šeimų susiduria su vaikų vidurių užkietėjimu ir su juo susijusiomis komplikacijomis. Apskaičiuota, kad per paskutinį dešimtmetį iš visų apsilankymų pas vaikų ligų gydytojus net 3-10 proc. yra susiję su šia būkle. Jurgita Gailienė, Kauno klinikų Vaikų chirurgijos klinikos gydytoja vaikų chirurgė, atkreipia dėmesį, kad jis pasireiškia skirtingu etapu kas trečiam vaikui.

Praėjusią savaitę Vilniaus miesto klinikinė ligoninė vilniečius pakvietė registruotis ir išmėginti nemokamas haloterapijos procedūras Ambulatorinės reabilitacijos skyriuje, esančiame Antakalnio g. 124, Ambulatorinių sveikatos priežiūros paslaugų centre. Akcijos metu, per savaitę, druskų kambaryje apsilankė ir procedūras išmėgino 301 pacientas. 75 iš jų nusprendė haloterapijos procedūras tęsti toliau. Pacientų, apsilankiusių druskų kambaryje organizuotos akcijos metu, amžius labai įvairus: nuo mažylių, moksleivių iki vyresnio amžiaus senjorų.