„Apie ligą įspėja pagrindiniai simptomai – peties skausmas ir apriboti judesiai. Vėlesnėse stadijose skausmas kamuoja net ramybės būsenoje ir naktį, todėl suprastėja miego kokybė ir bendra savijauta“, – apie peties sąnario artrozę sako Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės, Vilniaus universiteto docentas gydytojas ortopedas traumatologas dr. Sigitas Ryliškis. Gydytojas pasakoja, kad vienas iš veiksmingiausių peties sąnario artrozės gydymo būdų yra endoprotezavimo operacija, apie kurią nemažai pacientų net nežino. |
daugiau
|
|
|
|
|
Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų Vaikų chirurgijos, ortopedijos ir traumatologijos centre atliktos pirmosios operacijos, kurių metu pritaikytas iki šiol Lietuvoje nenaudotas metodas. Naviko pažeistas kaulas apšvitintas itin didele jonizuojančios spinduliuotės doze, o ne pašalintas kaip įprasta. Apšvitintas tik trumpam iš įprastos vietos išimtas kaulas, taip išvengiant spinduliuotės poveikio pacientui. |
daugiau
|
| | | |
Medicinos centro „Northway“ Klaipėdoje akušeris-ginekologas Tomas Lūža atkreipia dėmesį į ginekologinių operacijų pažangą, kurių dėka galima ne tik padėti greičiau ir lengviau sugrąžinti sveikatą, bet ir spręsti moterų vaisingumo problemas. Gydytojas pabrėžia, jog naudojami chirurginiai metodai yra tausojantys ir minimaliai invaziniai. O tai reiškia ne tik lengvesnį pooperacinį laikotarpį bei gijimą, tačiau leidžia optimaliai išsaugoti moters fizinę ir reprodukcinę sveikatą arba net ją pagerinti. |
daugiau
|
| | | |
Kauno klinikose kiek daugiau nei pusmetį taikomos naujos kartos nugaros smegenų stimuliatorių implantacijos, padedančios pacientams, kenčiantiems lėtinį nugaros ir galūnių skausmą. Doc. dr. Andrius Radžiūnas, Kauno klinikų Neurochirurgijos klinikos Funkcinės neurochirurgijos sektoriaus vadovas, tiki, kad iki šiol gydytojų bendruomeninėje ir kartu visuomenėje trūksta informacijos apie šį Lietuvoje labai efektyvų lėtinio nugaros ar galūnių skausmo malšinimo būdą. „Šiuo metu visuomenės švietimas – vienas iš prioritetų siekiant sėkmingai įdiegti naująjį metodą į kasdieninę gydytojo praktiką“, – sako docentas. |
daugiau
|
| | | |
Hemofilija – reta, genetiškai paveldima sutrikusio kraujo krešėjimo liga, kai dėl kraujo krešėjimo patologijos kyla rizika nukraujuoti. „Svarbu konstatuoti, kad kelių dešimtmečių proveržis medicinos srityje neaplenkė ir hemofilija sergančiųjų, šiandien jiems jau galime suteikti visapusę pagalbą,“, – teigia Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų Vaikų onkohematologijos centro gydytoja vaikų onkohematologė dr. Sonata Šaulytė-Trakymienė. |
daugiau
|
| | | |
Gimdos miomos, dar vadinamos fibroidais, yra gerybiniai raumeniniai navikai gimdos sienelėje, galintys būti įvairaus dydžio – nuo mažų kaip žirnis iki didelių, deformuojančių gimdą. Dažniausiai jos nustatomos reprodukcinio, 30-50 m. amžiaus moterims, tačiau gali pasireikšti ir jaunesnėms moterims. Apie miomas gali įspėti įvairūs simptomai, kurie pasireiškia ne visais atvejais. |
daugiau
|
| | | |
Peties rotatorių manžetė – sistema, sudaryta iš raumenų ir sausgyslių, leidžiančių judinti ranką įvairiomis kryptimis. Jos plyšimas – viena dažniausiai pasitaikančių peties patologijų. Mokslinių tyrimų duomenimis, rotatoriaus manžetės sausgyslių plyšimus patiria apie 13 proc. 50–59 m., 20 proc. – 60–69 m. ir virš 30 proc. 70–79 metų amžiaus žmonių. Ši patologija siejama su ženkliu žmogaus gyvenimo kokybės pablogėjimu – peties sąnario judesiai tampa riboti, vargina žemyn į ranką plintantis skausmas, ypač sustiprėjantis naktį ir trukdantis kokybiškam poilsiui. |
daugiau
|
| | | |
Respublikinėje Šiaulių ligoninės neurochirurgai Rimvydas Balandžiūnas ir Petras Dženkaitis atliko pirmąją operaciją, kurios metu 54 metų vyrui įdėtas naujos kartos mobilus kaklo tarpslankstelinis implantas, kitaip dar vadinamas mobiliuoju disku. Operacija, pasitelkiant mobilų diską, pasiūlyta pacientui, kuris atvyko su neurochirurgais pasikonsultuoti dėl operacinio gydymo. Vyras skundėsi ribotais kaklo judesiais ir įtampa kaklo srityje. |
daugiau
|
| | | |
Dažnas žmogus gali pajusti raumenų silpnumą, tačiau kartais tai gali būti pirmieji miastenijos simptomai. Miastenija – reta autoimuninė liga, pažeidžianti nervo ir raumens jungtį bei sukelianti patologinį raumenų nuovargį. Didesnę riziką susirgti šia liga turi 20-30 metų moterys ir 60-70 metų vyrai. Miastenija gali pasireikšti ir sergančių moterų naujagimiams, kadangi mamos kraujyje esantys antikūnai per placentą patenka į vaisiaus kraują. |
daugiau
|
| | | |
Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikose pradėtas taikyti modernus lėtinio skausmo gydymo metodas – nugaros smegenų stimuliacija. Pirmieji trys pacientai, kuriems atlikta nugaros smegenų stimuliacija, jau išleisti į namus. Pasak Anesteziologijos, intensyvios terapijos ir skausmo gydymo centro Skausmo medicinos centro skyriaus vedėjo dr. Alfredo Vaitkaus, šis metodas sudėtingas ir brangus. |
daugiau
|
| | | |
|
|
|
|
|