Peties rotatorių manžetė – sistema, sudaryta iš raumenų ir sausgyslių, leidžiančių judinti ranką įvairiomis kryptimis. Jos plyšimas – viena dažniausiai pasitaikančių peties patologijų. Mokslinių tyrimų duomenimis, rotatoriaus manžetės sausgyslių plyšimus patiria apie 13 proc. 50–59 m., 20 proc. – 60–69 m. ir virš 30 proc. 70–79 metų amžiaus žmonių. Ši patologija siejama su ženkliu žmogaus gyvenimo kokybės pablogėjimu – peties sąnario judesiai tampa riboti, vargina žemyn į ranką plintantis skausmas, ypač sustiprėjantis naktį ir trukdantis kokybiškam poilsiui.

Respublikinėje Šiaulių ligoninės neurochirurgai Rimvydas Balandžiūnas ir Petras Dženkaitis atliko pirmąją operaciją, kurios metu 54 metų vyrui įdėtas naujos kartos mobilus kaklo tarpslankstelinis implantas, kitaip dar vadinamas mobiliuoju disku. Operacija, pasitelkiant mobilų diską, pasiūlyta pacientui, kuris atvyko su neurochirurgais pasikonsultuoti dėl operacinio gydymo. Vyras skundėsi ribotais kaklo judesiais ir įtampa kaklo srityje. 

Dažnas žmogus gali pajusti raumenų silpnumą, tačiau kartais tai gali būti pirmieji miastenijos simptomai. Miastenija – reta autoimuninė liga, pažeidžianti nervo ir raumens jungtį bei sukelianti patologinį raumenų nuovargį. Didesnę riziką susirgti šia liga turi 20-30 metų moterys ir 60-70 metų vyrai. Miastenija gali pasireikšti ir sergančių moterų naujagimiams, kadangi mamos kraujyje esantys antikūnai per placentą patenka į vaisiaus kraują.

Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikose pradėtas taikyti modernus lėtinio skausmo gydymo metodas – nugaros smegenų stimuliacija. Pirmieji trys pacientai, kuriems atlikta nugaros smegenų stimuliacija, jau išleisti į namus. Pasak Anesteziologijos, intensyvios terapijos ir skausmo gydymo centro Skausmo medicinos centro skyriaus vedėjo dr. Alfredo Vaitkaus, šis metodas sudėtingas ir brangus.

Kauno klinikų pacientei Loretai, vienintelei Lietuvoje turinčiai itin retą genų mutacijos Chanarin-Dorfman sindromą, Kauno klinikose atlikta sudėtinga kepenų transplantacija. „Kauno klinikų Gastroenterologijos klinikoje gydomi patys sunkiausi, taip pat itin retomis ligomis sergantys pacientai, daliai iš jų vienintelis gydymo metodas – kepenų transplantacija, o Loretai atlikta kepenų transplantacijos operacija – vos ketvirtas pasaulyje aprašytas toks šios retos ligos gydymo atvejis“, – teigia prof. Juozas Kupčinskas, Kauno klinikų Gastroenterologijos klinikos vadovas.

Kelio sąnarys – didžiausias ir vienas sudėtingiausių sąnarių, leidžiantis sulenkti, ištiesti bei pasukti koją horizontalioje plokštumoje. Jis turi dvi C formos struktūras, primenančias kremzlę, kurių kiekviena vadinama menisku. Šių struktūrų plyšimai yra vienos dažniausių kelio sąnario patologijų, dėl skirtingų priežasčių galinčios ištikti bet kokio amžiaus asmenis. Kokiais būdais šie sužeidimai gydomi?

Gražina, dabar jau keturių vaikučių mama, tapo pirmąja Kauno klinikų paciente, kuriai cezario pjūvio operacijos (CPO) metu buvo atlikta vieno žingsnio konservatyvi operacija (angl. one step conservative surgery) išsaugant gimdą, operacijos metu netaikant gydytojų intervencinių radiologų dubens kraujotaką sustabdančių metodikų.

„Mažiausiai žmonėms pažįstama spindulinė terapija, apie ją dar daug mitų, neteisingų įsivaizdavimų, internete rasite tik blogus įspūdžius po gydymo“, – sako Irina T., šiuo metu tęsianti krūties vėžio gydymą biologine terapija. Kas naujo spindulinės terapijos srityje? „Pagrindinis proveržis yra saugus spindulinės terapijos derinimas su taikinių terapija ar imunoterapija, o saugus spindulinio gydymo realizavimas yra kiekvieno gydytojo radioterapeuto pagrindinis rūpestis. Dar vienas labai svarbus dalykas – nebeatliekame krūties vėžiu sergančioms pacientėms žymėjimų odoje, vadinamųjų tatuiruočių. Spinduliavimo plotas fiksuojamas pasitelkus optinę paviršiaus kontrolės metodiką“, – sako Nacionalinio vėžio instituto gydytoja onkologė radioterapeutė Rita Steponavičienė.

Lietuvoje trombocitais praturtintos plazmos (PRP) terapija sąnarių skausmui mažinti ir traumoms gydyti taikoma jau dešimtmetį, tačiau visuomenėje vis dar vyrauja tam tikri mitai, dėl kurių vengiama rinktis šį autologinį gydymo būdą. Dažniausiai tai lemia klaidingi įsitikinimai, kad naujoviška metodika nėra įrodyta tyrimais, procedūra skausminga, rizikinga, o po jos savijauta pagerėja tik laikinai.