Šešerių metukų Vytis – Kauno klinikų pacientas, kurio gyvybę išgelbėjo jį prižiūrinčių medikų profesionalumas ir gydytojų radiologų techninės galimybės. Kaip pastebi jo tėtis Rimvydas, medikai sūnui gyvybę padovanojo tris kartus – pirmąjį transplantuodami kepenis, antrąjį – padėdami įveikti onkologinę ligą ir trečiąjį – pirmą kartą Lietuvoje vaikui atlikdami perkutaninės transplantuotų kepenų vartų venos ir pasaito venos sujungimą. Pastarosios Vyčiui reikėjo išsivysčius retai komplikacijai po Lenkijoje atliktos kepenų transplantacijos – atsiradus krešuliui tarp šių dviejų venų, jungiančių kepenis ir žarnyną.

Kauno klinikų pacientė Vilma prisimena, kad iki vakaro, kai iš Jurbarko ligoninės ji skubiai buvo pervežta į Kauno klinikas, apie mėnesį laiko kelis kartus per savaitę juto dusulį. „Maždaug aštuonerius metus turiu širdies ritmo sutrikimus, maniau, kad tai daro įtaką kartais juntamam dusuliu“, – prisimena Vilma. Tačiau kartu su dusuliu atsirado ir skausmas kirkšnyje, o vieną vakarą staigiai atsiradus šaltam prakaitui, pradėjus nevaldomai drebėti kojoms, ji suprato, kad priežastis turi būti kitokia, kaip vėliau medikai diagnozavo – plaučių embolija, t. y., plaučių arterijos ar jos šakų užsikišimas trombais.

Besivystant žarnų išemijai gelbėjant pacientės gyvybę Respublikinėje Šiaulių ligoninėje pirmą kartą Lietuvoje atlikta pasaito ir vartų venų perkutaninė trombektomija su Ratarex‘s įrenginiu. Gydytojas radiologas Andrius Pranculis yra bene vienintelis specialistas šalyje, atliekantis tokio tipo operacijas, - praneša Respublikinė Šiaulių ligoninė. A. Pranculiui analogiškas procedūras yra tekę atlikti Latvijoje, ir Estijoje, mat sudėtingą procedūrą atliekančių intervencinių radiologų vos keli visame Pabaltyje.

Maitinimasis – viena esminių žmogaus išgyvenimo sąlygų. „Rijimo sutrikimas, dar vadinamas disfagija, gali pasireikšti sunkiai ryjamu maistu ar gėrimu, gerklės skausmu ryjant, kąsnio pojūčiu gerklėje, užkimimu po valgio ir springimu. Be to, gali varginti kosulys, dusulys, ypač po valgio ar atsigulus“, – teigia prof. habil. dr. Nora Šiupšinskienė, Kauno klinikų Ausų, nosies ir gerklės klinikos Rijimo ir balso sutrikimų sektoriaus vadovė.

Vasario pabaigoje Kauno klinikose pirmą kartą šalyje atliktos peties sąnario artroskopinės sukamųjų raumenų sausgyslių rekonstrukcinės operacijos, kurių metu pirmą kartą Lietuvoje sausgyslių fiksacijai panaudota besraigtė sistema.

„Peties sąnario rekonstrukcinių operacijų prireikia pacientams po sunkių peties traumų, kai plyšta sukamosios peties sausgyslės, kurios sukinėja petį, jį kilnoja, padeda jam judėti, – pasakoja prof. Rimtautas Gudas, Kauno klinikų Ortopedijos traumatologijos klinikos Sporto traumų ir artroskopijų sektoriaus vadovas. – Operacija su naująją sistema leis gydytojams dirbti lengviau, padidinti sausgyslių prigijimo prie žastikaulio gumburo tikimybę, o pacientams justi mažiau skausmo pooperaciniu laikotarpiu.“

Sergamumas širdies ir kraujagyslių ligomis Lietuvoje išlieka aukštas, o dažniausiai į gydytojus pacientai kreipiasi dėl širdies ritmo sutrikimų, kai jų širdies veikla yra per greita arba priešingai – per lėta. Didėjančio sergamumo šiomis ligomis priežastis paprasta – žmonės gyvena ilgiau, o tai reiškia, jog turime daugiau vyresnio amžiaus pacientų, kuriems svarbu užtikrinti pilnavertišką gyvenimą.

Plokščiapėdystė (mokslinėje literatūroje pastaruoju metu naudojamas apibrėžimas – progresuojanti kolaptuojanti pėdos deformacija) – tai būklė, kai pėdos skliautas sumažėja, nes joje esantys raiščiai, stabilizuojantys tam tikrus sąnarius, išlaisvėja. Nors dažnai ši deformacija nesukelia didelio diskomforto ir netrukdo džiaugtis kokybišku gyvenimu, jai progresuojant, žmogų pradeda varginti gana stiprus skausmas ir kojų nuovargis po fizinio krūvio ar ilgo stovėjimo.

Kauno klinikose mėnesį praleidusi pacientė Janina šiandien namuose džiaugiasi anūkais. Lapkričio mėnesį moteriai gydymo įstaigoje transplantuotos kepenys. Ji tapo vyriausia paciente Lietuvoje, kuriai atlikta ši procedūra. „Janina – visus medikus įkvepiantis pavyzdys griauti mitus, kad transplantacijos skirtos tik jauniems pacientams. Kai įtraukėme į laukiančiųjų sąrašą, pacientė jau buvo sulaukusi 70-ies metų, pasveikusi nuo dviejų onkologinių ligų, o iš karto po atliktos procedūros moteris sulaukė anūko“, – džiaugiasi doc. dr. Irena Valantienė, Kauno klinikų Gastroenterologijos klinikos Gastroenterologijos skyriaus vadovė.

Labai reta paveldima Fabry liga sergantys pacientai pirmą kartą Baltijos šalyse pradėti gydyti inovatyviu medikamentu – šaperoniniu migalastatu. „Džiaugiamės, kad Santaros klinikų Retų inkstų ir metabolinių ligų diagnostikos ir gydymo poskyrio medikų ir Valstybinės ligonių kasos pastangomis pacientai gaus moderniausią gydymą.