Pirmą kartą Baltijos šalyse Santaros klinikų Vaikų chirurgijos, ortopedijos ir traumatologijos centre vaikams atliktos įdubusios krūtinės (pectus excavatum) korekcijos operacijos, panaudojant naujausius implantus – medicinines plokšteles, kurios pasaulyje laikomos kur kas saugesne alternatyva už įprastai tokiems atvejams taikomą tradicinį strypą. Į vidų išsivertęs krūtinkaulis, arba kitaip tariant, įdubusi krūtinė – ne tik estetinė problema, su kuria dažniausiai susiduriama nuo gimimo. Didelė krūtinės ląstos įduba gali mechaniškai spausti širdį ir šitaip trikdyti jos veiklą.

Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų Vaikų chirurgijos, ortopedijos ir traumatologijos centre pirmą kartą Baltijos šalyse dvylikos metų vaikui atlikta skoliozės (stuburo deformacijos) korekcijos operacija mažai invazyviu būdu, – praneša Santaros klinikos. Kaip teigia operaciją su komanda atlikęs gydytojas ortopedas-traumatologas dr. Giedrius Bernotavičius, iškrypusį stuburą turėjusiam dvylikamečiui ši operacija sugrąžins normalią išvaizdą, dėl ypatingo stuburo slanksteliams sutvirtinti panaudoto būdo stuburas augdamas liks tiesus ir lankstus, netrukdys vaikui judėti.

Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų Neurochirurgijos klinikoje gama peiliu per dvejus metus 762 pacientams jau atlikta 1120 operacijų. Gydymas taikomas pacientams, sergantiems sudėtingų galvos smegenų sričių smegenų navikais, kraujagyslių ligomis, trišakio nervo neuralgija, Parkinsono liga, kai kuriomis psichiatrinėmis ligomis ir tiems, kuriems standartiniai chirurginiai gydymo būdai dėl gretutinių ligų ar senyvo amžiaus negalimi. Iš šių pacientų gydymas gama peiliu atliktas dešimčiai vaikų, kurių jauniausiam – vos ketveri.

Kauno klinikų pacientė 50-ies metų Jolanta yra pirmoji Lietuvoje, kuriai trečio tipo (lėtai progresuojanti) spinalinė raumenų atrofija nusinerseno injekcijomis pradėta gydyti jai esant suaugusiai. Kauno klinikų Nervų ir raumenų ligų centro vadovės, gydytojos neurologės Evelinos Grušauskienės teigimu, iki šiol suaugusieji gydymą nusinersenu gaudavo tik kaip tęstinį gydymą, kai vaikai, sergantys šia liga, sulaukdavo 18 metų.

Vilniaus universiteto ligoninėje Santaros klinikose pirmą kartą Baltijos šalyse atlikta kasos salelių implantacijos procedūra pacientui, sergančiam cukriniu diabetu ir gyvenančiam su transplantuotu inkstu. Pasak procedūrą koordinavusios Santaros klinikų Organų transplantacijos koordinavimo centro vadovės dr. Aistės Kielaitės-Gullos, šią unikalią, naujų technologijų procedūrą stebėjo, dėl jos eigos konsultavo kolegos iš Švedijos Upsalos bei Karolinskos universitetų.

Kauno klinikose pirmą kartą atlikta inovatyvi plaučių arterijų angioplastikos procedūra (BPA) pacientei, sergančiai lėtine tromboemboline plautine hipertenzija (LTPH). Pasak Kauno klinikų Pulmonologijos klinikos vadovo prof. Skaidriaus Miliausko, ši procedūra, reikalaujanti didelio meistriškumo, gali reikšmingai pagerinti pacientų, sergančių šia liga, savijautą ir sveikatos būklę.

Kuo didesnis naikinantis poveikis piktybiniam navikui ir kuo mažesnė žala sveikiems audiniams. Tai spindulinės terapijos (dar vadinamos švitinimu) principas. Toks gydymas reikalingas daugiau nei pusei onkologine liga sergančių pacientų. Ar pacientui reikės išorinės spindulinės terapijos ir kada - priklauso nuo gydymo etapo, ligos eigos. Nors kai kurie pacientai atlikti šių procedūrų dairosi užsienyje, ne ką mažiau kokybišką gydymą gauti galima ir Lietuvoje. Tam tikrais atvejais pacientui pakanka vos vienos procedūros.

Mokslo pažangos naujovės, įdiegtos Nacionaliniame vėžio institute (NVI), sėkmingai sprendžia vėžio gydymo iššūkius. Inovatyvios technologijos leidžia net vėlyvos stadijos vėžiu sergančiam pacientui pritaikyti radikalų gydymą, kuris sunaikina navikus, išsaugodamas organus, kuriuose liga išplitusi. Ponia Monika tokį gydymą išbandė dar prieš dešimtmetį ir šiandien gyvena pilnavertį gyvenimą.

Sergamumas krūties vėžiu didėja ir pasaulyje, ir Lietuvoje, tačiau mirtingumas nuo šios ligos mažėja. Tai lemia ne tik prevencinės patikros priemonės, moterų žinios apie reguliarią krūtų savityrą, bet ir gerėjanti ligos diagnostika, nauji gydymo metodai. Lietuvos medikai tikisi, kad pasauliui vis labiau judant individualaus, molekuline diagnostika paremto gydymo link, ši tendencija taps standartu ir mūsų šalyje