 Antidepresantai, kaip sako ir pats pavadinimas, yra vaistai, skirti gydyti depresiją. Pačią depresiją apibūdinti nėra paprasta. Tai – liga ir būklė, kuomet žmogus nuolat jaučiasi apatiškas, liūdnas, prislėgtas, pavargęs. Kinta miego režimas, susiaurėja interesų ratas, gali atsirasti valgymo sutrikimų, apima stiprus beviltiškumo jausmas, sunku susikoncentruoti, susikaupti. Vengiama žmonių sambūrio, socialinio kontakto. Kai kuriuos aplanko ir savižudiškos mintys. |
|
daugiau
|
|
 Deja, per šventes ne visiems pavyksta pakelti tik simbolinę putojančio vyno taurę. Ką daryti, jei linksmybių sūkuryje, nejučia išgurkšnojama daugiau nei planuota? Verta žinoti keletą dalykų. Kadangi alkoholio skilimo produktai šalinami pro inkstus, išeikvojama daug organizme esančio vandens, todėl po audringo vakarėlio džiūsta burna. Kad atgautumėte prarastus skysčius, gerkite daug negazuoto mineralinio vandens, prisotinto kalcio, magnio ir natrio. |
|
daugiau
|
| | | |
 Kauno klinikose pirmą kartą Lietuvoje atliktas storosios žarnos tyrimas neinvaziniu metodu – kapsuline endoskopija. Pasaulyje toks būdas taikomas dar tik porą metų. Pirmuosius tyrimus dviems pacientėms atliko Gastroenterologijos klinikos Endoskopinės gastroenterologijos sektoriaus vadovas prof. Kęstutis Adamonis ir gydytojas gastroenterologas dr. Juozas Kupčinskas. Vienai pacientei nustatyta paveldima žarnyno polipozė, kitai diagnozuotas storosios žarnos vėžys. Kapsulinė endoskopija pasaulyje atsirado beveik prieš dešimtmetį. Plonosios žarnos kapsulinės endoskopijos tyrimai Kauno klinikose pradėti prieš 8 metus, tokiu būdu jau ištirta daugiau nei 60 pacientų. Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Gastroenterologijos klinikos Žarnyno ligų centre atlikta daugiausia kapsulinės endoskopijos tyrimų Lietuvoje ir sukaupta didžiausia patirtis šalyje. |
|
daugiau
|
| | | |
 Šventiniu periodu preparatų nuo sutrikusio virškinimo pardavimai šoktelėjo trečdaliu. Vaistininkų teigimu, pastarąją savaitę kas trečias gyventojas, apsilankęs vaistinėje, skundžiasi virškinimo problemomis: pilvo pūtimu, sunkumu skrandyje, pykinimu ir kitais nemaloniais pojūčiais. „Virškinimo bėdos – aktualiausia tema vaistinėse pastaruoju metu. Tai siejame su šventiniu maratonu, kuris paprastai gyventojus skatina persivalgyti, taip pat dažnai valgomas riebus maistas. Skubėdami žmonės praranda saiką bei užmiršta maisto derinimo principus. O per didelis maisto, ypač riebaus, kiekis sutrikdo kepenų, skrandžio, kasos veiklą ir tada atsiranda nemalonūs pojūčiai virškinamajame trakte“, – komentavo vaistininkė Gintarė Krikščiūnienė. |
|
daugiau
|
| | | |
 Antidepresantai – vaistų grupė, apie kurią galima rašyti daug, kalbėti ilgai, o diskutuoti dar ilgiau, pradedant šių vaistų atsiradimo istorija, iki galo neištyrinėtu veikimo mechanizmu, būklėmis, kurioms esant, antidepresantai skiriami. Vertos dėmesio ir tokios su antidepresantais susijusios temos, kaip šalutiniai poveikiai, efektyvumas, saugumas ir taip toliau. Psichofarmakologijos pradžia
XX amžiuje padarytas milžiniškas šuolis medicinoje ir farmacijoje, ligų diagnostikoje ir gydyme. Ne išimtis ir psichikos ligos ar sutrikimai. Intensyvus psichiką veikiančių preparatų tyrinėjimas, gamyba prasidėjo apie 1950 metus. Įvyko tikras protrūkis psichiatrijoje. |
|
daugiau
|
| | | |
 Užčiuopėte krūtyse sukietėjimą? Nepulkite į paniką – tai nebūtinai vėžys. Gali būti mastopatija. Žinoma, tai nereiškia, kad nereikia pasikonsultuoti su ginekologu ar mamologu. Mastopatija – dažna subrendusių moterų liga. Ja serga daugiau kaip 40 proc. trisdešimties metų sulaukusių moterų. Dabar ši krūtų liga diagnozuojama vis jaunesnėms. Simptomai
Pagrindinis mastopatijos požymis – įvairaus dydžio sukietėję mazgeliai krūtyse. Jie gali būti nuo žirnio iki kiaušinio dydžio, paslankūs ar nepaslankūs, daugiau ar mažiau skausmingi. |
|
daugiau
|
| | | |
 Išsėtine skleroze mūsų šalyje serga apie tris tūkstančius žmonių. Atrodytų, yra nemažai medikamentų, parašytos gydymo metodikos, kaip turi būti gydoma ši liga, tačiau ja sergantieji yra tikra rakštis medikams. Jie nuolat ieško būdų, kaip jaustis gerai, bando net ir nepatvirtintus gydymo metodus. Reta, nesuvokiama, baisi
Prieš porą dešimtmečių išsėtinė sklerozė (IS) bendroje ligų klasifikacijoje užėmė retų ligų kategoriją. Iš tų laikų išlikusios dvi nuostatos šios ligos atžvilgiu. Pirma, kad tai siaubingas susirgimas, kai tik nuleidi rankas ir stebi, kaip žmogus gęsta; antra – painiojimas su senatvine skleroze. Pirmoji nuostata susijusi su tuo, kad tik atsiradus magnetinio rezonanso tomografui pagerėjo šios ligos diagnostika, imti kurti nauji medikamentai, o iki to laiko sergantiesiems medikai mažai kuo galėjo padėti. Žmogus bėgant metams jausdavosi vis prasčiau, nes liga pažeidžia daugelį funkcijų. |
|
daugiau
|
| | | |
 Lėtinės neužkrečiamosios ligos, kaip vėžiniai susirgimai, diabetas, širdies ir kraujagyslių bei neurodegeneracinės ligos, yra viena opiausių šių dienų pasaulio sveikatos problemų. Pasaulio sveikatos organizacijos teigimu (2013 m.), kiekvienais metais nuo lėtinių neužkrečiamųjų ligų pasaulyje miršta apie 36 milijonus gyventojų. Nors mirties priežastys Lietuvoje ir kitose ES valstybėse narėse nedaug skiriasi (dvi dažniausios mirties priežastys – kraujotakos sistemos ligos bei piktybiniai navikai), tačiau Lietuvoje standartizuotas mirtingumo rodiklis nuo kraujotakos sistemos ligų yra vienas didžiausių tarp ES valstybių narių. |
|
daugiau
|
| | | |
 Su amžiumi keičiasi ne tik žmogaus požiūris į gyvenimą, bet ir jo akies parametrai. Jam vis sunkiau įskaityti smulkų šriftą ant maisto pakuočių, lankstinukų, vaizdas atrodo neryškus. Jaučiamas akių nuovargis ir blogas matymas daugeliui sukelia diskomfortą. Tuomet kaltiname blogą apšvietimą, gamintojus (kurie tyčia naudoja smulkų šriftą), nuolatinį darbą prie kompiuterio ir retas iš mūsų nori pripažinti tiesą. Regėjimo problemos yra natūralus mūsų kūno senėjimo procesas ir visi, sulaukę daugiau nei 40 metų, susiduria su problemomis skaitant. Apima toks jausmas, kad rankos, kuriose laikoma knyga ar meniu, darosi per trumpos. Visi šie požymiai rodo presbiopijos atsiradimą. |
|
daugiau
|
| | | |
 Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro duomenimis, Lietuvoje patvirtintas įvežtinis Dengė karštligės atvejis. Tai ketvirtas šios karštligės atvejis mūsų šalyje nuo 1994 metų. Epidemiologinio tyrimo metu buvo nustatyta, kad susirgęs vilnietis galėjo užsikrėsti keliaudamas po Indiją. Diagnozė patvirtinta atlikus kraujo tyrimą. Dengė karštligė yra ūmi virusinė uodų (Aedes aegypti ir kt.) platinama liga, kurią sukelia Dengė virusas. Pagrindinis viruso rezervuaras - Dengė karštlige užsikrėtę žmonės. Kai kuriuose kraštuose viruso cirkuliacijoje dalyvauja ir beždžionės. Žmogus nuo žmogaus tiesiogiai šia liga neužsikrečia. |
|
daugiau
|
| | | |
|
