 Kiekvienais metais lapkričio 18 d. Lietuvoje, kaip ir visoje Europoje, minima Europos supratimo apie antibiotikus diena. Pasak Respublikinės Šiaulių ligoninės Infekcijų kontrolės skyriaus vedėjos Laimos Kupčinskienės, šios dienos tikslas – priminti visuomenei, kada ir kaip vartoti antibiotikus, o paskyrus gydytojui, atsakingai. Higienos instituto specialistams, atlikus gyventojų apklausas, pastebėta, jog žmonės dažnai gydosi antibiotikais patys: atsiradus šaltkrėčiui, gerklės skausmui ar slogai vartojami antibiotikai, likę nuo kitų šeimos narių arba įsigytus ne pagal receptus, patarus kaimynams. |
|
daugiau
|
|
 Yra daug informacijos apie šunų gydomąsias savybes ir jų panaudojimą medicinoje: sunkių ligonių reabilitacijoje, gydant autizmą, vėžio diagnostikoje nustatant jį pagal kvapą ir kt. Dabar, regis, išmušė „žvaigždžių valanda“ katėms. Tyrimų rezultatai rodo, kad žmogaus imunodeficito viruso (ŽIV) vakcinos paslaptį gali įminti katės. Tinkamas gydymas – 40 proc. infekuotųjų
ŽIV, žmogaus imunodeficito virusas, sukelia AIDS (įgytą imunodeficito sindromą), kuris pasireiškia įvairiomis infekcinėmis ir navikinėmis ligomis. ŽIV, patekęs į žmogaus organizmą, naikina T-limfocitus, pagrindines specifinio imuninio atsako ląsteles, kurios kontroliuoja atsparumą ligoms. ŽIV infekcijai progresuojant imuninė sistema palaipsniui silpsta ir organizmas tampa nepajėgus nuo ligų apsiginti. |
|
daugiau
|
| | | |
 Sisteminė raudonoji vilkligė yra viena dažniausių sisteminių autoimuninių ligų. Jai būdingos mikroangiopatijos, dėl kurių trombuojasi smulkiosios kraujagyslės. Viena dažniausių ir pavojingiausių šių trombozių lokalizacijų yra akies tinklainė. Sergant vilklige tinklainės venos trombozė – 3,5 karto dažniau
Taivane atliktame tyrime nagrinėta, kokio dydžio tinklainės venos trombozių rizika sergant šia liga. Tyrime analizuoti registro duomenys, į kurį buvo įtraukti 23,3 milijono asmenų. Iš jų 6756 sirgo sistemine raudonaja vilklige, jie palyginti su 40 tūkst. kitų, pagal amžių ir kitus kriterijus pritaikytų tiriamųjų, nesergančių autoimunine liga. Palygintas tinklainės venos trombozės dažnis abiejose grupėse. |
|
daugiau
|
| | | |
 Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centras primena, kad lapkričio 14-oji Jungtinių Tautų yra pripažinta Pasauline diabeto diena. Ji minima nuo 2007 m. ir ja siekiama atkreipti visuomenės dėmesį į tai, kad diabetas yra „lėtinė, sunki ir brangiai kainuojanti liga, sukelianti sunkias komplikacijas, kurios daro žalą šeimoms, valstybėms ir visam pasauliui“. 2009–2013 m. šios dienos tema – „Diabeto kontrolės mokymas ir profilaktika“, o kampanijos šūkis – „Pažinkime diabetą ir jį kontroliuokime“. 2009–2013 m. diabeto kampanija kviečia visus, atsakingus už diabeto priežiūrą, pažinti diabetą ir jį kontroliuoti. |
|
daugiau
|
| | | |
 Susirgę sunkiomis kritinėmis ligomis lietuviai, net ir naudodamiesi valstybės lėšomis apmokamu gydymu, papildomai gali išleisti ir šimtus tūkstančių litų, – teigia tyrimą apie šių ligų atvejais pacientų patiriamas išlaidas pristačiusios draudimo bendrovės atstovai. Tie pinigai dažniausiai išleidžiami arba labai abejotiniems ir įrodymais pagrįstu požiūriu nepatvirtintiems gydymo metodams, arba tuomet, kai konkrečiu atveju geriausiai tinkančių medicinos priemonių valstybė tiesiog nekompensuoja. Vienu ar kitu atveju finansiniu požiūriu brangiausiai kainuojanti liga – vėžys. Tyrimo duomenimis, vėžio gydymui pacientai skiria nuo kelių šimtų iki kelių dešimčių tūkst. litų per mėnesį. |
|
daugiau
|
| | | |
 Modernus kolorimetrinis sensorius gali padėti nustatyti ne tik plaučių vėžio diagnozę, bet ir patikslinti jo patomorfologiją. Vėžį nustato 75 proc. tikslumu
Nors plaučių vėžys – vienas labiausiai paplitusių navikų, jis diagnozuojamas pavėluotai. Ankstyvieji plaučių vėžio simptomai yra nespecifiniai, sunkiai atpažįstami ir neretai priskiriami kitai ligai. O nuo laiku atliktos diagnostikos ir vėžio išplitimo laipsnio priklauso ne tik gydymo metodų efektyvumas, bet ir išgyvenimo prognozė. Statistiniais duomenimis, vos 9 proc. pacientų, nustačius plaučių vėžio diagnozę, išgyvena 5 metus ir daugiau. |
|
daugiau
|
| | | |
 Mūsų šalyje inkstų transplantacijos atliekamos iš mirusio ir iš gyvo donoro. Tyrimai atskleidžia, kad iš gyvo donoro paimtas inkstas funkcionuoja sėkmingiau. Lietuvoje gyvoji donorystė galima tarp giminaičių (inkstą dovanoti gali tėvas, motina, senelis, brolis, sesuo ar dėdė), o jeigu imunologinis suderinamumas yra geras, donoru gali tapti vyras ar žmona. Inkstą gali dovanoti bet kurios kraujo grupės žmogus, svarbiausia, kad būtų geras imunologinis suderinamumas, dėl kurio inkstas veikia ilgiau, rečiau pasitaiko atmetimo reakcijų. Tyrimai rodo, kad donorų sveikata po donorystės neblogėja. Organo dovanojimas yra nežalingas – puikai veikia vienas inkstas. Dėl gyvosios donorystės pirmiausia reikia kreiptis į šeimos gydytoją. |
|
daugiau
|
| | | |
 Susirgus sunkiomis ligomis asmeninės valstybės nekompensuojamos pacientų išlaidos gali siekti nuo kelių tūkstančių iki šimtų tūkstančių litų per metus. Tai parodėSeesam Insurance AS Lietuvos filialo inicijuotas tyrimas, kurio metu apklausti miokardo infarkto, inkstų nepakankamumo ir onkologinių ligų pacientai bei jų artimieji. Šiomis ligomis Lietuvoje serga beveik 100 tūkst. gyventojų. 2012 m. jomis susirgo apie 22 tūkst. gyventojų. „Surinkti duomenys rodo, kad didžiausias išlaidas patiria onkologinių ligų pacientai. Nors valstybė skiria didžiules sumas, o nustatyti gydymo metodai kompensuojami 100 proc., apklaustieji nurodė, kad naujausi, modernūs gydymo metodai gali pareikalauti šimtatūkstantinių sumų“, – teigia draudimo bendrovės Seesam Insurance AS Lietuvos filialo vadovė Brigita Blavaščiūnienė. |
|
daugiau
|
| | | |
 Anaplastinės limfomos kinazės (ALK) genas jau prieš dešimtmetį surastas kraujo ir limfinės sistemos navikuose. Neseniai atliktas tyrimas nustatė, kad šis genas svarbus ir storosios bei tiesiosios žarnos navikuose ir galėtų ateityje būti pasirinktas kaip taikinys specifiniam šių vėžio rūšių gydymui. Mokslininkai ištyrė 770 pacientų navikus ir nustatė juose minėto geno pakitimus, kopijų skaičių ir mutacijas. Šie duomenys buvo palyginti su ligonių klinikiniais duomenimis, išgyvenamumu, komplikacijomis. ALK geno translokacijų nenustatyta, tačiau 3,4 proc. ligonių rastas padidėjęs geno kopijų skaičius. Šiems pacientams nustatyti agresyvesni navikai ir jų mirtingumas buvo didesnis. Padidėjusi rizika išliko ir statistiškai atmetus kitus rizikos faktorius. |
|
daugiau
|
| | | |
 Teiginys, jog sėkmingą dantų implantaciją nulemia odontologo profesionalumas bei paciento kišenės storis – klaidingas. Yra kelios itin svarbios taisyklės, kurias būtina žinoti panorus ir vėl džiaugtis baltadante šypsena. Implantacijos procedūros prasideda gerokai anksčiau, nei pacientas atsisėda į odontologo kėdę. Jau pirmosios konsultacijos metu gali paaiškėti, kad paciento lūkesčiai nesutampa su realia situacija arba atvirkščiai – reali arba įsivaizduojama situacija yra ne tokia beviltiška, kaip įsivaizdavo pats žmogus. Pirmasis susitikimas su gydytoju, kuriam žmogus nutarė patikėti savo šypseną yra svarbus ne tik todėl, kad būtų galima aptarti gydymo eigą ir sudaryti finansinį gydymo planą. Jis būtinas kontakto užmezgimui, skatinančiam abipusį pasitikėjimą. Neretai tam prireikia ir daugiau konsultacijų, sako gydytojas odontologas, periodontologas, tarptautinės implantologų draugijos narys Tomas Rajeckas. |
|
daugiau
|
| | | |
|
