Kovoje su vėžiu didžiausia vieningai medikų įvardijama problema – liga diagnozuojama per vėlai. Tačiau tobulėjančios medicinos technologijos jau leidžia kovoti ir su ketvirtos stadijos vėžiu, kuris anksčiau buvo prilyginamas mirties nuosprendžiui.

Lietuvos kardiologų draugija informuoja, kad sergamumas širdies ir kraujagyslių ligomis Lietuvoje yra vienas didžiausių Europoje, o šie sveikatos negalavimai mūsų šalyje lemia daugiau kaip pusę visų mirčių. Trečia pagal dažnumą kraujotakos sistemos patologija yra širdies nepakankamumas, dėl kurios kasmet į ligoninę patenka apie 35tūkst. šalies gyventojų. Ketvirtadalis jų per vienerių metų laikotarpį miršta, o du trečdaliai pakartotinai hospitalizuojami.

Akių mikrochirurgams atsivėrė reta galimybė mokytis itin sudėtingų akių operacijų pasitelkus virtualiosios realybės sistemą. Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) ligoninės Kauno klinikų Akių ligų klinika pirmoji Lietuvoje įsigijo akių mikrochirurgijos įgūdžių lavinimo simuliatorių.

Komplikacijos po galūnių amputacijos nusineša 60 procentų moterų ir 40 procentų vyrų gyvybių per pirmus metus. Tokia negailestinga statistika gerokai lenkia ir piktybinių ligų mirtingumo rodiklius per pirmuosius gydymo metus. Tai gali pakeisti gydymo būdas, išsaugantis paciento galūnes, kuris jau taikomas VUL Santaros klinikose.

Respublikinės Šiaulių ligoninės Skubiosios pagalbos- priėmimo skyriaus medikai pirmą kartą atliko konikotomijos procedūrą ir išgelbėjo žmogaus gyvybę. Retai šiais laikais diagnozuojamu epiglotitu susirgęs 39-erių metų šiaulietis į gydymo įstaigą atvyko kritinę minutę, kai jau nebebuvo galimybės taikyti kitų gydymo būdų. Jaunas skubios medicinos gydytojas Martynas Gedminas ne tik tiksliai nustatė diagnozę, bet ir per pjūvį kakle įvedė intubacinį vamzdelį, kuriuo pacientas galėjo kvėpuoti.

Europoje kasmet vėžiu suserga 2,6 mln. žmonių ir šis skaičius kasmet didėja, tad Europa išsikėlė grandiozinį tikslą – iki 2030 m. mokslo ir inovacijų dėka papildomai išsaugoti 3 mln. gyvybių, padėti žmonėms gyventi ilgiau ir geriau, - praneša Nacionalinis vėžio centras.

Kasmet Lietuvoje kraujo vėžiu suserga 1500 žmonių, iš jų apie 150 pacientų išgirsta mielominės ligos diagnozę. Apie šios piktybinės kraujo ligos priežastis, simptomus bei naujausią gydymą kalbamės su Kauno klinikų Onkologijos ir hematologijos klinikos gydytoja hematologe dr. Milda Rudžianskienė ir gydytoju hematologu, onkologu-chemoterapeutu Domu Vaitiekumi.

Sergamumas onkologinėmis ligomis Lietuvoje kasmet didėja 2 proc. Vis dėlto mirštamumo nuo šių ligų rodikliai krenta žemyn. Tai, pasak mokslininkų, yra modernėjančios medicinos rezultatas. Proveržiu onkologijoje tapę individualizuoti gydymo metodai medikams leidžia paskirti efektyvesnį gydymą ir lengviau kontroliuoti ligą, o pacientui suteikia geresnę gyvenimo kokybę.

Kokios apimties chirurginė operacija gydant krūties vėžį būtų optimali? Į šį klausimą bandys atsakyti Europos šalių, taip pat ir Nacionalinio vėžio instituto specialistai: pradedamas didelės apimties tarptautinis klinikinis tyrimas, kuriame dalyvauja Krūties vėžio kompetencijos centrai iš Šveicarijos, Vokietijos, Italijos ir Lietuvos.