Alerginis rinitas – dažna liga, kuria serga 10-20 proc. visos populiacijos žmonių. Šis susirgimas didina tokių ligų kaip astmos, nosies polipozės, sinusito išsivystymo riziką, taip pat yra susijęs su neigiama gyvenimo kokybe, miego ir dėmesio sutrikimais. „Įprasta manyti, kad alerginis rinitas – pavasario ir vasaros liga, tačiau tai nėra tiesa. Nuolatiniai namų dulkių erkių, gyvūnų, pelėsių alergenai lemia ligos simptomus visus metus“, – sako dr. Laura Tamašauskienė, Kauno klinikų Imunologijos ir alergologijos klinikos alergologė ir klinikinė imunologė.

Gydytojai hematologai turi priežasčių džiaugtis – galimybių išgydyti kraujo ligomis sergančius pacientus šiandien kur kas daugiau nei prieš keliasdešimt metų. „Pastarasis dešimtmetis hematologijoje fantastiškas, ir kasmet atsiranda dar daugiau gydymo galimybių", – sako gydytoja hematologė Rūta Semaškevičienė. Vis dėlto iki pasveikimo ligoniams kartais tenka įveikti nelengvą kelią.

Kauno klinikose daugiau nei prieš dvidešimt metų pradėtos atlikti inkstų transplantacijos, tačiau „En bloc“ inkstų transplantacija pirmą kartą Kauno klinikose ir Lietuvoje atlikta vos prieš aštuonerius. „„En bloc” inkstų transplantacijos skirtumas nuo visiems žinomos inksto transplantacijos yra toks, kad operacijos metu įsodinamas ne vienas donorinis inkstas, bet abu donoro inkstai kartu vienam recipientui“, – teigia prof. Daimantas Milonas, Kauno klinikų Urologijos klinikos Inkstų transplantologijos sektoriaus vadovas, pirmasis Lietuvoje atlikęs tokio tipo inkstų transplantaciją.

„Galvos traumas, atviras smegenų operacijas, smegenų dekompresijos procedūras ar kitą gydymą patyrusiems pacientams neretai reikalinga kranioplastika – sudėtinga neurochirurginė procedūra, kurią atliekant atkuriama trūkstama kaukolės kaulo dalis. Respublikinėje Vilniaus universitetinėje ligoninėje (RVUL) galime pasiūlyti 3D modeliavimu paremtų personalizuotų kranialinių implantų. 

Pagrindinis širdies darbas – deguonies prisotintu krauju aprūpinti visas kūno dalis. Atlikdama šį darbą, širdis pumpuoja kraują per keturias širdies kameras, o jai padeda keturi vožtuvai, kurie atsiveria ir užsiveria su kiekvienu širdies tvinksniu. Sveikame aortos vožtuve esančios plonytės burės atsidaro ir užsidaro tinkamai, o susirgus aortos vožtuvo stenoze, šios burės sukietėja ir sustorėja, joms tampa sunku atsiverti ir užsiverti, todėl širdis turi dirbti sunkiau, kad kraują išpumpuotų į kitas kūno dalis.

Kelio meniskai – kremzliniai pusmėnulio formos pusžiedžiai, sudaryti iš 72 proc. vandens ir tarpląstelinės medžiagos, kurios didžiąją dalį sudaro skirtingos kolageno skaidulos. Jie mūsų kūne paskirsto apkrovas, kurias judesio metu šlaunikaulis perduoda į blauzdikaulio sąnarinį paviršių, suteikia stabilumą kelio sąnariui bei pamaitina sąnario kremzlę. Kelio meniskai užtikrina sklandų judėjimą, o kai kurios kelio traumos gali baigtis jų plyšimu.

Ginekologinėms ligoms gydyti vis dažniau pasitelkiamos tausojančios chirurgijos principais pagrįstos laparoskopinės operacijos. Jos yra minimaliai intervencinės, užtikrina minimalų pooperacinį diskomfortą, pateikia tikslius bei aiškius atsakymus, diagnozuojant ginekologinių problemų priežastis ir padeda efektyviai jas pašalinti.

Kauno klinikų Radiologijos klinikoje naujos gydymo galimybės pacientams, kuriems negalima atlikti sudėtingų kepenų naviko šalinimo operacijos. Čia pirmą kartą atlikta kepenų naviko radioembolizacija. Šios operacijos metu į naviką arterijomis įnešamos radioaktyvios darinį naikinančios dalelės. Pasak prof. Donato Vajausko, Kauno klinikų Radiologijos klinikos Branduolinės medicinos skyriaus vadovo, šios medžiagos sunaikina naviką ir padeda valdyti onkologinę ligą.

Dvidešimtmetei pacientei, sirgusiai genetine liga, pažeidusia kepenų ir inkstų veiklą, atlikta simultaninė (vienu metu dviejų organų) transplantacija – tai yra sklandaus daugiadalykės komandos darbo pavyzdys.