Vilniaus universiteto ligoninėje Santaros klinikose robotinė sistema pradėta naudoti keturių sričių chirurginėms operacijoms atlikti: urologijos, pilvo, krūtinės ir ginekologijos ligoms gydyti. „Robotinės chirurgijos sistema Santaros klinikose – ilgai lauktas įvykis, pradedantis naują erą tiek medikų, tiek mūsų pacientų gyvenime. Džiaugiamės, kad Europos Sąjungos struktūrinių fondų Europos regioninės plėtros fondo lėšomis* įsigyta įranga leido žengti didelį technologinį žingsnį, nes robotika yra neatsiejama Vakarų pasaulio ligoninių kasdienybės dalis.

Dravet sindromas – viena iš kūdikystėje prasidedančių retų epilepsijos rūšių, susijusių su genetinėmis mutacijomis. „Šis sindromas dažniausiai prasideda viso kūno traukuliais karščiavimo metu, kurie linkę užsitęsti iki epilepsinės būklės. Neretai dėl jų vaikai patenka į ligoninę, – sako prof. dr. Milda Endzinienė, Kauno klinikų Neurologijos klinikos Vaikų neurologijos skyriaus Epileptologijos sektoriaus vadovė. – Vėliau traukuliai ar kitokie epilepsijos priepuoliai kartojasi be karščiavimo“.

Revizinė klubo sąnario operacija, esant dideliems kaulinio audinio defektams, yra sudėtinga chirurginė procedūra, tačiau pažangios 3D technologijos ir virtualus 3D priešoperacinis planavimas leidžia greičiau ir tiksliau suplanuoti klubo sąnario funkcijos atkūrimą, tiksliau numatyti operacijos rezultatus.

Vilniaus universiteto Santaros klinikų Plastinės ir rekonstrukcinės chirurgijos skyriuje pirmą kartą atlikta nervų transpozicijos operacija, siekiant atkurti plaštakos judesius po stipininio nervo pažeidimo. Operaciją inicijavo ir atliko gydytojai Mykolas Udrys ir Paulius Dobrovolskis, padedant doc. dr. Mindaugui Minderiui.

Lietuvoje kasmet diagnozuojama apie 18 tūkst. naujų vėžio atvejų. Šiandien daugybė onkologinių ligų, pritaikius inovatyvius gydymo metodus, gali būti sėkmingai išgydomos ar kontroliuojamos. Tačiau daugelis joms gydyti skirtų naujausių vaistų – pacientams Lietuvoje vis dar nepasiekiami.

Respublikinėje Šiaulių ligoninėje, kaip ir visose šalies ar Europos gydymo įstaigose, kuriose gydomi krūties vėžiu sergantys žmonės, šios ligos diagnostikos ir gydymo būdai ne tik tokie patys, bet ir sparčiai tobulėjantys. Tačiau krūties vėžys išlieka viena dažniausių moterų onkologinių ligų. Šalyje kasmet diagnozuojama per 1500 naujų krūties vėžio atvejų. Respublikinės Šiaulių ligoninės gydytojas chirurgas onkologas Mindaugas Šatkauskas patikina, kad, laiku pastebėjus šią klastingą ligą, šiuolaikiniais metodais galima sėkmingai užkirsti jai kelią, ir atsako į žurnalistų klausimus.

74 metų Veronika – viena vyriausių Kauno klinikų pacienčių, įveikusių klastingą onkologinę ligą – ūminę mieloleukemiją. Prieš dvejus metus moterį pradėjo varginti silpnumas, atsirado pavienių mėlynių kūne. Iš pradžių pacientė šių simptomų nesureikšmino ir galvojo, kad jie praeis, bet laikui bėgant, šie tik intensyvėjo. Be to, staiga pakilo kūno temperatūra. „Šeimos nariai paragino pasidaryti tyrimus, – pasakoja Veronika. – Taip atsidūriau Kauno klinikose.“

Nacionaliniame vėžio institute pradėtas naujas etapas prostatos vėžio gydyme: krioabliacijos būdu sunaikintas lokaliai atsinaujinęs navikas. „Krioabliacija yra gana tausojantis gydymo metodas, naikinantis vėžines ląsteles, tačiau išsaugantis pakankamai audinių ir tokiu būdu gerokai sumažinantis pooperacinių komplikacijų skaičių“, – sako Nacionalinio vėžio instituto (NVI) intervencinis radiologas dr. Mantas Trakymas.

Kamilė – pirmoji paauglė Lietuvoje, kuriai pritaikytas gydymas CFTR moduliatoriais, skirtais gydyti retą lėtinę ligą – cistinę fibrozę. Doc. Valdonė Misevičienė, Kauno klinikų Vaikų lėtinių kvėpavimo organų ligų centro vadovė, pastebi, kad šie vaistai gali paveikti ligos mechanizmą ir visiškai pakeisti pacientų sveikatą bei ligos prognozę. „Šiandien mes jau galime pasidžiaugti pirmaisiais teigiamais rezultatais ligos valdymo kontrolėje. Mergaitė jaučiasi geriau – mažiau vargina kosulys, sumažėjo sekreto gamyba“, – pažymi doc. V. Misevičienė.