„Atviri lūžiai kelia daug didesnę infekcijų riziką, todėl juos patyrusiems pacientams pagalbą stengiamės suteikti iš karto – jei yra didelė atvira žaizda, ji užteršta, jei yra kraujagyslių pažeidimų, toks pacientas neretai iš Skubios pagalbos skyriaus važiuoja tiesiai į operacinę“, – sako Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės (RVUL) Traumatologijos skyriaus gydytojas ortopedas traumatologas Povilas Masionis. Gydytojas pasakoja, į kokius simptomus atkreipti dėmesį patyrus traumą, kodėl kartais tenka ilgiau palaukti gydytojo apžiūros ir kokiais atvejais gali būti atidedama lūžusio kaulo operacija.

„Būtina žinoti ir suprasti, kad insulto gydymas ūminėje stadijoje, taikant šiuolaikinius gydymo metodus, yra tik maža viso gydymo proceso dalis. Tyrimai rodo, kad tik apie 10–15 proc. pacientų po patirto insulto pasveiksta ir grįžta į tokį gyvenimą, kurį gyveno iki tol“, – gegužės 9 d. minint Europos insulto žinomumo dieną pabrėžia Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės (RVUL) Insulto centro vadovas doc. dr. Aleksandras Vilionskis. Jis sako, kad nors šiuolaikinis gydymas yra efektyvus, tačiau visoje Europoje dar trūksta kompleksinio požiūrio į šią ūminę ligą.

„Būdingiausi negimdinio nėštumo simptomai – pilvo skausmas, nenormalus kraujavimas iš makšties, kraujingos ar rusvos išskyros iš makšties, mėnesinių ciklo nebuvimas ar vėlavimas esant teigiamam nėštumo testui“, – sako Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės (RVUL) gydytoja akušerė-ginekologė Sabina Špiliauskaitė. Ji pabrėžia, kad pastebėjus simptomus būtina tuoj pat kreiptis į gydytoją, nes jo įsikišimas reikalingas visais negimdinio nėštumo atvejais – laiku nesuteikus profesionalios pagalbos gali grėsti rimtos pasekmės sveikatai.

Paciento imuninė ląstelė paimama, perdirbama ir suleidžiama atgal į žmogaus organizmą veikti – kovoti prieš vėžį. Regis, stebuklinė pasaka tampa realybe? „Imuninė sistema, atlikdama savo funkcijas, turėtų sunaikinti visas pakitusias ir pavojingas ląsteles mūsų organizme. Dažniausia taip ir padaro, tačiau vėžinės ląstelės yra atsiradę iš organizmo normalių ląstelių, imuninė sistema ne visada jas pastebi“, – pranešime žiniasklaidai sako imunologė prof. Vita Pašukonienė, NVI Imunologijos laboratorijos vedėja.

Šiuolaikinė medicina, pasiekusi didelių aukštumų, toliau vystosi neįtikimais tempais. Kasdien naudojamos ligų diagnostikos ir gydymo technologijos kartais užima kvapą ir vis rečiau beprisimename laikus, kai tyrimų atsakymus nešdavome popieriuje ar kompaktinėje plokštelėje. Dabar nuotolinė konsultacija ar atsakymas, kokios ląstelės sukėlė vėžį – kasdienybė ir nieko nebestebina. Be jokios abejonės, ateities medicina apibūdinama dirbtinio intelekto, personalizuotos medicinos ir robotikos sąvokomis. Koks jų vaidmuo, kokia medicinos mokslo ateitis – klausiame Santaros klinikų medikų.

„Jei pacientas nesigydo hidronefrozės, jį vargina skausmai, o anksčiau ar vėliau prasideda šlapimo takų infekcija. Esant smarkiai sutrikdytam šlapimo nutekėjimui iš inksto, šis per kelerius metus žūva – žmogus jo netenka“, – pranešime žiniasklaidai sako Respublikinės Vilniaus universitetinėje ligoninėje (RVUL) dirbantis gydytojas urologas Deimantas Šukys. Jis ragina neatidėlioti gydymo, nes ligoninėje atliekamos laparoskopinės operacijos leidžia tausoti pacientų sveikatą ir į aktyvų gyvenimą grįžti vos per kelias savaites.

Vėžio diagnozė – sukrečianti patirtis, tačiau šiais laikais onkologinės ligos nustatymas nėra savaime tolygus mirties nuosprendžiui. Kauno technologijos universiteto Matematikos ir gamtos mokslų fakulteto (KTU MGMF), Fizikos katedros docentė, medicinos fizikė Jurgita Laurikaitienė teigia, jog šiuolaikinė medicina siūlo daug gydymo būdų, vienas iš jų – hadronų terapija.

Pasaulyje per 7,5 metų, pasitelkiant genų terapiją, gydyta daugiau nei 3 tūkst. vaikų, sergančių reta nervų ir raumenų liga – spinaline raumenų atrofija. Šiandien pirmą kartą šis gydymo metodas pritaikytas ir Kauno klinikose. Simona Stankevičiūtė, Kauno klinikų gydytoja klinikinė farmakologė, sako, kad genų terapija – didelis žingsnis į priekį medicinos ir mokslo srityje.

Dažnai vargina nemalonus graužimo ir deginimo pojūtis už krūtinkaulio? Šis simptomas gali įspėti apie gastroezofaginio refliukso ligą (GERL). Sergant šia liga, rūgštus skrandžio turinys nevalingai grįžta atgal į stemplę, ją nudegindamas ir skatindamas žaizdelių atsiradimą.