Cezario pjūvio operacija (CPO) atliekama tada, kai pagimdyti natūraliu būdu nėra galimybės arba natūralus gimdymas per daug rizikingas moters ar vaisiaus sveikatai, gyvybei. Kauno klinikų Akušerijos ir ginekologijos klinikos gydytoja akušerė ginekologė doc. dr. Gitana Ramonienė pasakoja apie CPO indikacijas, skubumą ir eigos ypatumus.

Pirmą kartą Lietuvoje atlikta unikali ortobiologinė operacija. Jos metu paciento sveikos kelio sąnario kremzlės ląstelės buvo panaudotos pažengusiai vidinės kelio sąnario pusės artrozei gydyti. Toks natūralus gydymo metodas yra naujovė ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje. Tikimasi, kad jis padės daugybei osteoartrito varginamų žmonių gyventi aktyviai ir be skausmo.

Respublikinės Šiaulių ligoninės pacientas Romualdas Šumnauskas dėkingas gydytojams neurochirurgamsne tik už išgelbėtą gyvybę, suteiktą galimybę gyventi visavertį gyvenimą, bet ir už galimybę po atliktos kranioplastikos operacijos jaustis sveikam. Pacientui pritaikytas individualus kranialinis implantas, pagamintas 3D spausdintuvu atsižvelgiant į jo kaukolės defekto dydį, sužalojimo sritį ir pobūdį.

Mažyčiai radioaktyvūs implantai, vadinamos sėklos, įstumiami į prostatą ir juose esantis radioaktyvusis jodas spinduliuoja kelis mėnesius naikindamas vėžines ląsteles. Tai brachiterapija – spindulinės terapijos metodas, vienas iš prostatos vėžio gydymo būdų.

Inkstų akmenlige įvairiose pasaulio šalyse serga nuo 1 iki 20 procentų gyventojų. Statistiškai kur kas dažniau su šia liga susiduria žmonės, gyvenantys šilto klimato šalyse. Esant karštam orui, daugiau prakaituojama, todėl susidaro koncentruotas šlapimas ir didėja akmenų susidarymo rizika. Akmenys formuojasi ilgai ir gali nesukelti jokių simptomų – dažniausiai apie juos sužinoma tik ištikus ūmiam stipraus skausmo priepuoliui. Taip pat jie gali būti randami atliekant rentgeno nuotraukas ar tiriant echoskopiškai.

Danties netekimas – nemaloni problema, su kuria gali tekti susidurti kiekvienam. Deja, kartais pacientai šiai problemai spręsti skiria per mažai dėmesio, ypač tuomet, kai tarpas nėra pastebimas. Dantų protezavimas atidėliojamas, nes netekus vieno danties dar yra su kuo kramtyti, o ir šypsotis galima nerodant dantų. Visgi toks atidėliojimas gali brangiai kainuoti, todėl delsti neverta.

Kiekvienais metais Kauno klinikų Neurochirurgijos klinikoje gama peiliu atliekama per 1 tūkst. operacijų. Viena iš pacienčių, kuriai pritaikytas gydymas šia inovatyvia technologija, yra 80-metė Rasa. Prieš 15 metų jai ligą išdavė sustingusi plaštaka. Moteris pasakoja, kad visada mėgo rašyti ir didžiavosi gražia rašysena, tačiau pastebėjo, kad tai pasikeitė. „Ranką tapo sunku valdyti. Vėliau atsirado drebulys, – pirmuosius simptomus prisimena pacientė. – Iš pradžių padėjo vaistai, bet po to net ir jie negelbėjo.

Kauno klinikose pacientui rankos nykštys atkurtas iš kojos piršto. Jauno Kauno klinikų paciento Vainiaus istorija prasidėjo daugiau nei prieš pusmetį. Gegužės mėnesį, dirbant su staklėmis, mechanizmai netyčia įtraukė kairę plaštaką, todėl vyras neteko visų penkių pirštų. Kauno klinikų Plastinės ir rekonstrukcinės chirurgijos klinikos gydytojas dr. Domantas Rainys sako, kad patirta Vainiaus trauma – didelis psichologinis smūgis pacientui.

Vilniaus universiteto ligoninėje Santaros klinikose atliktos dvi ragenos endotelio transplantacijos, po kurios pacientai žymiai greičiau sveiksta ir į namus gali būti išleidžiami jau kitą dieną. Akių ligų centro gydytojas Almantas Makselis sako, kad pacientui toks gydymas yra žymiai palankesnis, nes jis sveiksta lengviau, greičiau atsinaujina regėjimas, mažiau reikia naudoti vaistų: „Svarbu ir tai, kad vieną rageną galima bandyti panaudoti keliems pacientams: jei vienam pacientui reikia tik paviršinio ragenos sluoksnio, kitam pažeistas tik vidinis sluoksnis, tai vieną rageną galima panaudoti keliems pacientams.