74 metų Veronika – viena vyriausių Kauno klinikų pacienčių, įveikusių klastingą onkologinę ligą – ūminę mieloleukemiją. Prieš dvejus metus moterį pradėjo varginti silpnumas, atsirado pavienių mėlynių kūne. Iš pradžių pacientė šių simptomų nesureikšmino ir galvojo, kad jie praeis, bet laikui bėgant, šie tik intensyvėjo. Be to, staiga pakilo kūno temperatūra. „Šeimos nariai paragino pasidaryti tyrimus, – pasakoja Veronika. – Taip atsidūriau Kauno klinikose.“

Nacionaliniame vėžio institute pradėtas naujas etapas prostatos vėžio gydyme: krioabliacijos būdu sunaikintas lokaliai atsinaujinęs navikas. „Krioabliacija yra gana tausojantis gydymo metodas, naikinantis vėžines ląsteles, tačiau išsaugantis pakankamai audinių ir tokiu būdu gerokai sumažinantis pooperacinių komplikacijų skaičių“, – sako Nacionalinio vėžio instituto (NVI) intervencinis radiologas dr. Mantas Trakymas.

Kamilė – pirmoji paauglė Lietuvoje, kuriai pritaikytas gydymas CFTR moduliatoriais, skirtais gydyti retą lėtinę ligą – cistinę fibrozę. Doc. Valdonė Misevičienė, Kauno klinikų Vaikų lėtinių kvėpavimo organų ligų centro vadovė, pastebi, kad šie vaistai gali paveikti ligos mechanizmą ir visiškai pakeisti pacientų sveikatą bei ligos prognozę. „Šiandien mes jau galime pasidžiaugti pirmaisiais teigiamais rezultatais ligos valdymo kontrolėje. Mergaitė jaučiasi geriau – mažiau vargina kosulys, sumažėjo sekreto gamyba“, – pažymi doc. V. Misevičienė.

Krioanestezija, arba ūminio pooperacinio krūtinės ląstos skausmo gydymas šalčiu, – nauja procedūra Lietuvoje. Ji taikyta pacientams, kuriems buvo išsivysčiusios krūtinės ląstos deformacijos – įduba krūtinės ląsta – ir buvo reikalinga chirurginė šios deformacijos operacija. Skausmas, kurį patiria pacientai po įdubos krūtinės operacijos, yra laikomas vienu iš stipriausių skausmų. Krioanestezijos (gr.kryos– šaltis) tikslas – laikinai užšaldyti tarpšonkaulinio nervo dalį užblokuojant skausmo impulsų eigą.

„Atviri lūžiai kelia daug didesnę infekcijų riziką, todėl juos patyrusiems pacientams pagalbą stengiamės suteikti iš karto – jei yra didelė atvira žaizda, ji užteršta, jei yra kraujagyslių pažeidimų, toks pacientas neretai iš Skubios pagalbos skyriaus važiuoja tiesiai į operacinę“, – sako Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės (RVUL) Traumatologijos skyriaus gydytojas ortopedas traumatologas Povilas Masionis. Gydytojas pasakoja, į kokius simptomus atkreipti dėmesį patyrus traumą, kodėl kartais tenka ilgiau palaukti gydytojo apžiūros ir kokiais atvejais gali būti atidedama lūžusio kaulo operacija.

„Būtina žinoti ir suprasti, kad insulto gydymas ūminėje stadijoje, taikant šiuolaikinius gydymo metodus, yra tik maža viso gydymo proceso dalis. Tyrimai rodo, kad tik apie 10–15 proc. pacientų po patirto insulto pasveiksta ir grįžta į tokį gyvenimą, kurį gyveno iki tol“, – gegužės 9 d. minint Europos insulto žinomumo dieną pabrėžia Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės (RVUL) Insulto centro vadovas doc. dr. Aleksandras Vilionskis. Jis sako, kad nors šiuolaikinis gydymas yra efektyvus, tačiau visoje Europoje dar trūksta kompleksinio požiūrio į šią ūminę ligą.

„Būdingiausi negimdinio nėštumo simptomai – pilvo skausmas, nenormalus kraujavimas iš makšties, kraujingos ar rusvos išskyros iš makšties, mėnesinių ciklo nebuvimas ar vėlavimas esant teigiamam nėštumo testui“, – sako Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės (RVUL) gydytoja akušerė-ginekologė Sabina Špiliauskaitė. Ji pabrėžia, kad pastebėjus simptomus būtina tuoj pat kreiptis į gydytoją, nes jo įsikišimas reikalingas visais negimdinio nėštumo atvejais – laiku nesuteikus profesionalios pagalbos gali grėsti rimtos pasekmės sveikatai.

Paciento imuninė ląstelė paimama, perdirbama ir suleidžiama atgal į žmogaus organizmą veikti – kovoti prieš vėžį. Regis, stebuklinė pasaka tampa realybe? „Imuninė sistema, atlikdama savo funkcijas, turėtų sunaikinti visas pakitusias ir pavojingas ląsteles mūsų organizme. Dažniausia taip ir padaro, tačiau vėžinės ląstelės yra atsiradę iš organizmo normalių ląstelių, imuninė sistema ne visada jas pastebi“, – pranešime žiniasklaidai sako imunologė prof. Vita Pašukonienė, NVI Imunologijos laboratorijos vedėja.

Šiuolaikinė medicina, pasiekusi didelių aukštumų, toliau vystosi neįtikimais tempais. Kasdien naudojamos ligų diagnostikos ir gydymo technologijos kartais užima kvapą ir vis rečiau beprisimename laikus, kai tyrimų atsakymus nešdavome popieriuje ar kompaktinėje plokštelėje. Dabar nuotolinė konsultacija ar atsakymas, kokios ląstelės sukėlė vėžį – kasdienybė ir nieko nebestebina. Be jokios abejonės, ateities medicina apibūdinama dirbtinio intelekto, personalizuotos medicinos ir robotikos sąvokomis. Koks jų vaidmuo, kokia medicinos mokslo ateitis – klausiame Santaros klinikų medikų.