Ragenos ligos – vienos iš dažniausiai pasitaikančių akių ligų. Kasmet pasaulyje net dviem milijonams žmonių nustatomas rageninis aklumas. Kauno klinikų Akių ligų klinikoje taikomos moderniausios, pasaulyje pripažintos ragenos ligų gydymo technologijos – skirtingų rūšių audinio transplantacijos, o šiais metais Kauno klinikose pradėta ir nauja ragenos ligų gydymo kryptis – gydymas lazeriu (fototerapinė keratektomija).

Žmogaus širdis per parą suplaka apie 100 tūkstančių kartų. Kartais žmonės išgirsta žinią, kad jų širdis pavargo ir jos dūžiai gali sustoti, o vienintelė viltis išgyventi – širdies transplantacija. Tie žmonės kiekvieną dieną laukia telefono skambučio, kuris reikštų, jog viena šeima netekties akimirką nusprendė pritarti organų donorystei ir padovanoti gyvenimą sergantiems recipientams. Deja, tokio skambučio sulaukia ne visi.

Vilniaus universiteto ligoninėje Santaros klinikose – vienintelėse Baltijos regione – pradėta taikyti gydymo metodika, suteikianti viltį pasveikti nuo atsinaujinančio kraujo vėžio kenčiančiam žmogui. Šis pažangios terapijos gydymo metodas yra naujas – JAV pradėtas taikyti 2017 metais, Vakarų Europoje – 2018 metų pabaigoje, VUL Santaros klinikose – 2022 metų viduryje.

Nacionaliniame vėžio institute (NVI), šiuo metu vienintelėje gydymo įstaigoje Lietuvoje, įdiegta nauja – HyperArc™ – stereotaksinės radiochirurgijos metodika, kuri jau taikoma gydant metastazes galvos smegenyse. Naujuoju metodu jau gydomi onkologiniai pacientai, o NVI specialistai kaupdami klinikinę patirtį planuoja prisijungti ir prie tarptautinių klinikinių tyrimų.

Įsibėgėjant vasarai ir kylant vandens telkinių temperatūrai, prasideda maudynių ir šuolių į vandenį sezonas. Deja, kasmet kelioms dešimtims žmonių vasariškos pramogos baigiasi stuburo ir nugaros smegenų traumomis. Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės (RVUL) Neurochirurgijos skyriaus vedėjas, gydytojas neurochirurgas Vladas Kieda sako, kad tokio pobūdžio traumos yra vienos sunkiausių: „Pažeidus nugaros smegenis, yra nutraukiamas galvos smegenų ryšys su žemiau pažeidimo vietos esančiais organais, sutrikdomos visos organizmo funkcijos, tad pasekmės būna labai skaudžios ne tik pacientui, bet ir visai jo šeimai.“

73 metų šiaulietę Eleną ne vienerius metus kamavo sveikatos problemos, kurios, kaip pati moteris manė, yra vyresnio amžiaus pasekmė. „Vartojau vaistus nuo hipertenzijos, II tipo cukrinio diabeto. Negalėjau net prigulti ant kairiojo šono – iškart vargindavo dusulys“, – pranešime žiniasklaidai pasakoja moteris. Nei moteris, nei ją gydę ir konsultavę Šiaulių medikai neįtarė, kad tikroji moters prastos savijautos priežastis – iš autonominio nervų mazgo išsivystęs navikas, vadinamas paraganglioma.

Trumposios žarnos sindromas – reta virškinimo sistemos ir kepenų liga, kuri Lietuvoje diagnozuota vos septyniems pacientams. Viena iš jų – Kauno klinikų pacientė 43-ejų metų Astutė. Visai neseniai, praleidusi beveik penkis mėnesius Kauno klinikose, moteris išvyko namo. Per šį laikotarpį jai atliktos net trys operacijos.

Šiuolaikinė medicinos pažanga pasiekė tokį lygį, kad po intervencinės procedūros pacientas tą pačią dieną gali saugiai grįžti namo ir vėliau tęsti gydymą ambulatoriškai. Trumpesnis hospitalizacijos laikas sumažina hospitalinių infekcijų riziką, be to, pacientas patogiau jaučiasi namie šalia artimųjų. Apie dienos chirurgijos ypatumus – pokalbis su Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės (RVUL) Dienos chirurgijos, artroskopinės chirurgijos ir sporto medicinos skyriui vadovaujančiu gydytoju ortopedu traumatologu doc. dr. Sigitu Ryliškiu.

Pagrindine vyrų mirtingumo priežastimi Lietuvoje vis dar išlieka kardiovaskulinės ligos, kurioms priklauso ir periferinių arterijų liga. Respublikinės Panevėžio ligoninės gydytojas intervencinis radiologas Mantas Buitkus pranešime žiniasklaidai teigia, jog mūsų vyrai yra kantrūs ir neretai nekreipia dėmesio į pradinius periferinių arterijų ligos simptomus. Ligai ženkliai progresavus, dažnai endovaskulinis gydymas tampa nebeįmanomas ir, geriausiu atveju, lieka tik chirurginis gydymas. Patobulėjus medicinai, atsiradus naujoms gydomosioms priemonėms, pacientams gali būti taikomas minimaliai invazyvus, endovaskulinis gydymas net ir sudėtingais atvejais, nors anksčiau juos būtų įmanoma gydyti tik atviros chirurgijos metodu.