 Aukštas spaudimas – civilizacijos rykštė, kuri, kaip palygino Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų Kardiologijos ir angiologijos centro vadovas habil. med. dr. prof. Audrius Aidietis ardo žmogaus signalizacijos sistemą. Kai ardomas įspėjamasis mechanizmas, tik laiko klausimas, kada gesti pradės kiti žmogaus mechanizmai. Spalio 29 d. pasauliui minint Pasaulinę insulto dieną svarbu žinoti, kas sukelia insultą – ūminį galvos smegenų kraujotakos sutrikimą – kam jis gresia dažniausiai ir kaip įmanoma jo išvengti. Labiausiai suklusti turi tie, kurių spaudimas aukštas, tačiau, pasak A. Aidiečio, į insulto grėsmę numoti negali ir tie, kurių spaudimas žemas. Profesorius atsakė į daugiau klausimų, susijusių su insultu ir jo grėsmėmis. |
|
daugiau
|
| | | |
 Netaisyklingą sąkandį Lietuvoje turi maždaug 60–70 proc. žmonių, tačiau sunku pasakyti, kiek šis skaičius apskritai yra tikslus, kadangi daugelis dėl šios problemos pagalbos į specialistus net nesikreipia. Klaidinga manyti, kad kiek iškrypę dantys tėra vien estetinė problema. Ilgai negydomas sąkandis gali turėti ir kur kas rimtesnių pasekmių: dėl nuolatinės apkrovos pažeidžiami žandikaulio sąnariai, dėl to pasidaro sunku kramtyti, juntamas maudimas, žandikaulio traškesiai ar netgi skausmas. Bėgant laikui diskomfortas tik didėja, stipriai nukenčia kramtymo funkcija, greičiau dyla ir susidėvi dantys. |
|
daugiau
|
| | | |
 Ką daryti, kai kažką lyg ir truputį skauda, bet nesinori dėl menkniekio eiti į polikliniką? Arba jeigu nuo užsiregistravimo iki vizito pas gydytoją reikia palaukti keletą savaičių? Savo sveikatai neabejingi žmonės gali savarankiškai, namie atlikti įvairius medicininės diagnostikos testus: pavyzdžiui, jeigu vaikštinėjant po mišką įsisiurbė erkė ir atsirado paraudimas, galima pasidaryti Laimo ligos testą – juo esą galima greitai pasitikrinti, ar į kraują nepateko užkratas. |
|
daugiau
|
| | | |
 Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centras primena, kad kasmet Pasaulio sveikatos organizacijos iniciatyva spalio 16-oji minima kaip Pasaulinė stuburo diena. Jos tikslas – kuo plačiau ir geriau informuoti visuomenę apie galimus stuburo srities funkcinius sutrikimus, ūminius ir lėtinius susirgimus (kurie dažniausiai pasireiškia įvairaus pobūdžio skausmais), jų priežastis, gydymą ir ypač profilaktiką. Įvairių sričių specialistai medikai raginami labiau atkreipti dėmesį į šią vis dažniau pasitaikančią sveikatos sutrikimų rūšį, į jos sudėtingą diagnostiką, gydymą (kuris, deja, ne visada būna sėkmingas) ir profilaktiką. |
|
daugiau
|
| | | |
 Šiemet sukanka 20 metų nuo paveldimo krūties ir kiaušidžių vėžio geno BRCA1 ir vėliau sekusio BRCA2 geno atradimo. Moterų, kurios turi šių genų mutacijas krūties ir kiaušidžių vėžio rizika gali siekti atitinkamai iki 80 proc. ir50 proc. Nustačius BRCA1/2 genų mutacijų nešiotojas galima anksti diagnozuoti šias klastingas ligas arba jų visai išvengti. Šios žinios, pradėtos taikyti klinikinėje praktikoje, išgelbėjo gyvybes tūkstančiui žmonių. Pastarųjų metų aktorės Angelinos Jolie, kuriai buvo nustatyta BRCA1 geno mutacija ir atlikta profilaktinė krūtų audinio šalinimo operacija (mastektomija), istorija iškėlė paveldimos genetinės vėžio rizikos temą į viešumą. |
|
daugiau
|
| | | |
 Nuo venų trombozės kas 37 sekundes Vakarų šalyse miršta žmogus. Tai – trečia labiausiai paplitusi širdies ir kraujagyslių liga pasaulyje ir dažniausia mirties priežastis, kurios galima išvengti, jei imamasi reikiamų prevencijos priemonių. „Didesnis pacientų ir įvairių specialybių gydytojų dėmesys venų trombozei ir praktinės bei teorinės žinios apie ligą gali padėti sumažinti nediagnozuotų atvejų skaičių, išplėsti profilaktinių tikslingai orientuotų priemonių taikymą. Taip pat – paskatinti gydytojus labiau įsiklausyti į pacientų nusiskundimus, o ligonius – atidžiau stebėti net mažiausius prognostinius reiškinius ir pasipasakoti gydytojui apie jų atsiradimo sąsajas su galimais rizikos veiksniais“, – teigia biomedicinos mokslų habilituotas daktaras profesorius Pranas Grybauskas. |
|
daugiau
|
| | | |
 Rudenį, subjurus orams, dažno vaiko nosis parausta dėl prasidėjusios įkyrios slogos. Nuo jos ima skaudėti galvą, darosi sunku kvėpuoti, o kartais, ligos negydant, sloga išsivysto į sunkesnius negalavimus – bronchitą ar net sinusitą. Ir nieko nestebina, kad tėvai vaiko sveikatą gerina vaistais nuo galvos skausmo, pakilusios temperatūros ar tekančios nosies – tai yra, slopina simptomus, bet neieško ligos priežasties. Pasak Homeopatijos ir homotoksikologijos asociacijos Lietuvoje prezidentės, med. m. dr. Virginijos Dambrauskaitės–Gudavičienės, negydant ligos priežasties, o tik slopinant simptomus, jie atsinaujina ir liga pereina į kitą, sunkesnę fazę. |
|
daugiau
|
| | | |
 Medikai skambina pavojaus varpais – tiek pasaulyje, tiek Lietuvoje II tipo diabetas, kuris laikomas šiuolaikinės gyvensenos paskatinta liga, pasiekė epidemijos lygį, todėl tiksinti diabeto bomba reikalauja griežtos ligos priežiūros, kurią reikia pertvarkyti iš esmės. Tam, specialistų manymu, reikalinga politinė valia ir aktyvus judėjimas, skatinantis visuomenę keisti gyvenimo būdą. Naujausio, 2014 m. rugsėjo mėn. paskelbto Europos diabeto tyrimų asociacijos diabeto indekso duomenimis, Lietuva užima 29-ąją vietą iš 30 Europos šalių. Taigi Lietuvos gyventojai, propaguojantys gyvenseną, dėl kurios rimtai auga diabeto susirgimų skaičius, pasižymi kaip vieni iš prasčiausią sveikatą turinčių Europos gyventojų. |
|
daugiau
|
| | | |
 Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centras primena, kad spalio 12-ąją minime Pasaulinę artrito dieną. Pasaulio sveikatos organizacija ir įvairių šalių žinomi specialistai (ortopedai, reumatologai, pediatrai, traumatologai, imunologai ir kt.) ragina atkreipti dėmesį į specifines lėtines neinfekcines ligas, kurioms būdingas žemas mirtingumo lygis, bet kurios pasižymi aukštu sergamumo bei neįgalumo lygiu ir sukelia lėtinius skausmus. Šios dienos tikslas – kuo plačiau ir geriau informuoti visuomenę apie įvairius kaulų, sąnarių ir jungiamojo audinio sistemos susirgimus, jų priežastis, gydymą ir, visų svarbiausia, profilaktiką. |
|
daugiau
|
| | | |
|
Manoma, kad Lietuvoje yra apie 70 tūkst. hepatitu C užsikrėtusių žmonių. Tai sudaro 2-3 proc. populiacijos. Iki šiol Lietuvoje prieinamas gydymas pasveikimą galėjo užtikrinti tik mažiau nei pusei pacientų. Nors 2011 m. pasaulyje buvo registruoti tuo metu tikrą revoliuciją sukėlę du nauji vaistai, gydymo efektyvumą padidinę iki 80 proc., Lietuvos žmonėms keliasdešimt tūkstančių litų kainuojantis gydymo kursas buvo sunkiai įkandamas – sau leisti tai galėjo tik vienetai.
