Kraujotakos sistemą sudaro arterijos, kuriomis kraujas varinėjamas iš širdies į audinius bei venos, kuriomis kraujas grįžta link širdies. Visa tai sudaro pusiausvyrą, tačiau jai sutrikus išsivysto įvairios kraujagyslių ligos ir gresia rimtos komplikacijos. Štai vien lėtine venų varikoze serga apie 50 proc. žmonių populiacijos– tai viena dažniausiai pasitaikančių kraujagyslių ligų. Respublikinės Šiaulių ligoninės kraujagyslių chirurgai pastebi, kad Šiauliuose ir visame regione sergančių periferine arterijų liga gausu, o daugelio šių pacientų liga apleista ir stipriai pažengusi.

Ilgą laiką 78-erių metų Kauno klinikų pacientė Zonė kentė intensyvų maudžiantį skausmą krūtinės ir juosmens srityje. Ją labiausiai vargino skausmas tarp šonkaulių. „Išsigandau, kad stiprus skausmas atsirado dėl kokios nors širdies ligos, nes pirmiausiai jį pajutau kairėje krūtinės pusėje. Vėliau pradėjo mausti ir dešinę pusę, todėl kreipiausi į gydytojus. Jie rekomendavo apsilankyti Skausmo gydymo poskyryje“, – prisimena pacientė.

Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikos pristato naujovę: 55 metų pacientui atlikta minimaliai invazyvi peties vidinių sausgyslių rekonstrukcijos operacija panaudojant donoro Achilo sausgyslės audinį. „Iki šiol mūsų klinikoje rekonstrukcinės peties operacijos atliktos tik vyresniems pacientams, – sako operaciją atlikęs Ortopedijos-traumatologijos centro gydytojas ortopedas traumatologas Tomas Butėnas. – Peties artroskopinė viršutinės kapsulės rekonstrukcija suteikė galimybę pacientui išvengti didelės apimties, atviros, operacijos – peties sąnario endoprotezavimo“.

Kauno klinikose pirmą kartą atlikta trachėjos rezekcijos ir plastikos operacija pacientui, persirgusiam sunkia COVID-19 ligos forma, prijungus ekstrakorporinės membraninės oksigenacijos (EKMO) aparatą. Šiuo aparatu visą operacijos laiką buvo „pavaduojama“ paciento plaučių funkcija. Įprastai operacijų metu kvėpavimo funkcija užtikrinama naudojant dirbtinę plaučių ventiliaciją (DPV). Atliekant šią operaciją, DPV pritaikyti nebuvo įmanoma dėl operuojamos srities anatomijos ir fizinių paciento savybių.

„Įsivaizduokite, operavo kraujagyslę smegenyse, o kitą dieną jau vaikščiojau, lyg nieko nebūtų atsitikę. Ar gali būti kas nors geriau už modernias technologijas medicinoje?“, – stebisi pacientas Romas, kuriam Respublikinėje Vilniaus universitetinėje ligoninėje (RVUL) viena moderniausių angiografijos sistemų Lietuvoje buvo atlikta aneurizmos uždarymo operacija endovaskuliniu būdu, t. y., per kraujagysles, atliekant tik nedidelį pjūvį kirkšnyje ir panaudojant pačią naujausią ir moderniausią intramaišinę aneurizmos uždarymo priemonę. 

Diagnozė, kurią Lietuvoje išgirdę pacientai iki šiol likdavo be specifinio ligos gydymo – transtiretino širdies amiloidozė.  Anksčiau buvo manoma, jog tai – labai reta liga, tačiau, atsiradus šiuolaikinės diagnostikos galimybėms, jos nustatoma vis daugiau. Minint tarptautinę retų ligų dieną, pokalbis apie sudėtingą diagnozę, jos gydymo galimybes bei dabartinių pacientų likimą.

Vilnietis Rimas (53 m.), sutikęs pasidalyti savo ligos istorija, gal pusę metų burnoje jautė mažiuką šašiuką, kol atsitiktinai pastebėjo žinutę, kad vasaris yra burnos vėžio prevencijos mėnuo. „Man buvo tada 52-eji, buvau užsiregistravęs iš anksto nemokamiems prostatos vėžio ir storosios žarnos profilaktiniams tyrimams. Tad pastebėjau ir kitos temos prevencijos mėnesį ir kvietimą. Buvo pateiktas sąrašas klinikų. Kodėl nenuvažiavau iš karto į Nacionalinį vėžio institutą (NVI), kuris buvo pirmu numeriu įrašytas? Pagalvojau, toks mažiukas šašiukas, kam trukdyti rimtiems žmonės jų darbą.

„Skausmas kirkšnyje, atsirandantis po didesnio fizinio krūvio, laikui bėgant stiprėja ir žmogų lydi kiekviename žingsnyje. Be to, pradeda vystytis ir sparčiai progresuoja artrozė“, – pranešime žiniasklaidai  pagrindinius klubo sąnario displazijos simptomus vardija Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės (RVUL) gydytojas ortopedas traumatologas dr. Giedrius Petryla. Jis atliko unikalią operaciją, kuriai ruošėsi Estijoje, naudojo specialiai jai pagamintus medicininius įrankius. Operacijos rezultatas – jaunai pacientei sugrąžinta gyvenimo kokybė ir bent dešimtmečiu atitolintas klubo sąnario protezavimas.

2021 metais Kauno klinikose pradėta taikyti transkranialinė magnetinė stimuliacija, kuri padeda kovoti su depresijos forma, atsparia gydymui. Nuovargis, silpnumas, mieguistumas, spengimas galvoje, pesimistiškumas ir nuolatinis nerimas – tokie pirmieji simptomai prieš 20 metų Andriui išdavė depresiją. „Turėjau skaudžių išgyvenimų, kurie ir paskatino šios klastingos ligos atsiradimą, – Kauno klinikų pranešime žiniasklaidai prisimena vyras. – Gėriau vaistus, bet prieš dvejus metus pasijutau ypatingai prastai.“