Organų donorystės prasmę ir vertę geriausiai suvokia tie, kas yra susidūrę su liga, kurią išgydyti galima vieninteliu būdu – persodinti mirusio žmogaus organą. „Mes suprantame, kad daugeliui tai yra didelė retenybė ir tarsi iš fantastikos pasaulio, tačiau žmonės, praradę šansą gyventi, būtent ir gyvena tik dėl to, kad jiems transplantuotas mirusio žmogaus organas – širdis, plaučiai, kepenys ar inkstas”, – sako Lietuvos asociacijos „Gyvastis” prezidentė Aušra Degutytė. – Todėl šie žmonės – organų donorai – yra verti ypatingos pagarbos. Spalio 7 d. (penktadienį) jiems atminti Vilniuje Katedros aikštėje liepsnos 1956žvakutės, t.y tiek, kiek buvo organų donorų per visą transplantacijos istoriją Lietuvoje.“

Kone visi apdraustieji privalomuoju sveikatos draudimu yra prisirašę kurioje nors pirminės sveikatos priežiūros įstaigoje ir ten turi pasirinktą ar priskirtą šeimos gydytoją, neatsižvelgiant į tai, kaip dažnai kreipiasi ir ar kreipiasi. Kartais žmonės nė nepamena, kaip kada nors prisirašė gydymo įstaigoje, ir prireikus ją pakeisti jiems kyla klausimų, kaip tai padaryti, ar dėl to reikia kreiptis į abi – esamą ir naują – polikliniką, medicinos centrą, kliniką.

Privalomojo sveikatos draudimo taryba pritarė 2023 metų Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto projektui. Planuojama, kad kitais metais jo įplaukos bus 327,6 mln. eurų (11,7 proc.) didesnės, nei šiemet, ir iš viso sudarys 3,1 mlrd. eurų. Artimiausiu metu projektas bus svarstomas Vyriausybėje.

Kiekvienam gyventojui, susidūrusiam su savižudybės grėsme, turės būti pasiūlomas psichosocialinis vertinimas, orientuotas į visapusišką rizikos ir asmens poreikių įvertinimą. Tai numato iš esmės atnaujintas Pagalbos savižudybės grėsmę patiriantiems asmenims tvarkos aprašas. Šis Aprašas, dar žinomas kaip „savižudybių prevencijos algoritmas“, įsigalios nuo 2023 m. sausio 1 dienos.

Šiuo metu Lietuvoje veikia tik 5-ios per naktį budinčios vaistinės: dvi jų yra Kaune ir po vieną – Vilniuje, Šiauliuose bei Alytuje. Klaipėda tapo penktuoju šalies miestu, kur yra bent viena budinti vaistinė – čia nuo spalio 3 d. duris atvėrė visą parą veiksianti vaistinė. Pasak darbą laiką prailginsiančios „Gintarinės vaistinės“ uostamiestyje vedėjos, vaistininkės Editos Drungilienės, poreikis visą parą veikiančiai vaistinei buvo jaučiamas ne tik iš gyventojų, bet ir gydytojų pusės.

Minint Pasaulinę širdies dieną, Seimo Pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen drauge su Valstybine ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos (VLK) ragina gyventojus pasinaudoti valstybės teikiama galimybe nemokamai pasitikrinti sveikatą aktyviai dalyvaujant širdies ir kraujagyslių ligų prevencinėje programoje.

Prasidėjus rudeniui, tęsiasi ligonių kasų specialistų susitikimai su savivaldybių darbuotojais, kartu dalyvaujant medikams ir pacientų organizacijų atstovams. Taip siekiama kuo platesnių diskusijų ir geresnio visuomenės suvokimo, kodėl svarbu tikrintis sveikatą prevenciškai. Norima, kad ir medikai, ir pacientai sutelktų visas pastangas tam, kad prevencija nebebūtų podukros vietoje.

Net kelios Sveikatos apsaugos ministerijai pavaldžios įstaigos įsikurs viename pastate –  Studentų g. 45, Vilniuje. Įstaigos atsisakė perteklinio, energetiškai neefektyvaus ir nugyvento nekilnojamojo turto ir persikėlė į joms pritaikytas, šiuolaikiškas patalpas, kurias sutvarkė valstybės įmonė Turto bankas.

Šių metų pavasarį Seime prasidėjo diskusijos dėl galimybės pacientams rinktis aukštesnės kokybės medicinos paslaugas ir už jas susimokėti papildomai. Ieškoma būdų, kaip tokią galimybę panaikinti, tai yra uždrausti rinktis greitesnę ir geresnės kokybės paslaugą neva prisidengiant įstatymais, kurie numato, kad Lietuvoje gydymas yra nemokamas. Vietoje to siūloma, kad bet kokių papildomų mokėjimų ėmimas už iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto apmokamas paslaugas būtų laikomas pažeidimu.