 Liepos 7 dieną Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) ir Kauno klinikų atstovai dalyvavo susitikime su delegacija iš Vokietijos, Lipės regiono. Lietuvoje lankėsi Lipės klinikų medicinos vadybininkas Dr. Helmut Middeke, Lipės apskrities psichiatrijos centro medicinos vadybininkas Dr. Ahmad Bransi bei Lipės apskrities tarptautinių ryšių specialistas Bernd-Heinrich Korte. |
|
daugiau
|
|
|
|
|
|
 Ligonių kasos specialistai, paraginę pacientus gydymo įstaigose domėtis, už ką iš jų reikalaujama priemokų, neretai išgirsta, kad pacientams nesmagu šito klausti, bijoma, kad gydytojai gali supykti ir jiems suteikti blogesnes sveikatos priežiūros paslaugas. Panevėžio teritorinės ligonių kasos (TLK) Kontrolės skyriaus darbuotojai pastebi, kad įtikinti gyventojus pradėti kovoti su neteisėtomis priemokomis, nebijoti klausti nėra lengva, tačiau tie, kurie randa drąsos tai padaryti, gali džiaugtis teigiamais rezultatais.
|
|
daugiau
|
| | | |
|
 Panevėžio teritorinės ligonių kasos (TLK) organizuotame Panevėžio ir Utenos apskričių pirminės asmens sveikatos priežiūros įstaigų (PASPĮ) vadovų susirinkime medikai be diskusijų išklausė ligonių kasos specialistų parengtą informaciją apie kompensuojamųjų vaistų išrašymą, cukrinio diabeto kontrolę, hospitalizacijos problemas ir gydymo įstaigų darbuotojų atlyginimus, tačiau ilgai diskutavo, kaip geriau susikalbėti tarpusavyje.
|
|
daugiau
|
| | | |
|
 Įsigydami kompensuojamuosius vaistus mūsų kraštiečiai neskuba rinktis vaistų su mažesne priemoka, nors jų gydomosios savybės yra tokios pat, kaip ir vaistų su didesne priemoka. Tuo tarpu Skandinavijos bei Vokietijos šalių gyventojai elgiasi priešingai – jie pirmenybę teikia kompensuojamiesiems generiniams vaistams su mažesne priemoka. Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos (VLK) ragina atkreipti dėmesį į užsienio šalių pavyzdžius ir neskubėti rinktis vaistų su didesne priemoka.
|
|
daugiau
|
| | | |
|
 Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos (VLK), atlikusi gydymo įstaigų pateiktų duomenų analizę, nustatė, kad slaugytojų atlyginimai mūsų šalyje per metus vidutiniškai padidėjo 13 eurų per mėnesį. Toks padidėjimas fiksuojamas lyginant 2015 m. ir 2014 m. I ketvirčių finansinius duomenis.
|
|
daugiau
|
| | | |
 Minint Kauno klinikų 75-metį, kartu buvo oficialiai atidarytas ir vos prieš tris savaites pacientus pradėjęs priiminėti naujasis Traumų ir skubios pagalbos centras. Simbolinę atidarymo juostelę perkirpo Kauno klinikų generalinis direktorius prof. habil. dr. Renaldas Jurkevičius, ministras pirmininkas Algirdas Butkevičius, sveikatos apsaugos ministrė Rimantė Šalaševičiūtė ir LSMU rektorius profesorius habil. dr. Remigijus Žaliūnas. Naująjį pastatą pašventino Kauno arkivyskupas Sigitas Tamkevičius. |
|
daugiau
|
| | | |
 2011 m. gegužės mėnesį prie Santariškių klinikų prisijungė Vaikų ligoninė, Valstybinis patologijos centras bei Infekcinių ligų ir tuberkuliozės ligoninė. Tuo metu kai kurie filialai jau turėjo savo informacines sistemas, kiti gi neturėjo jokios, todėl 2012 m. buvo pradėtas vykdyti projektas „E. sveikatos paslaugų plėtra Santariškių medicinos miestelio sveikatos priežiūros įstaigose (SANTA-HIS plėtra). |
|
daugiau
|
| | | |
 Nuo šių metų spalio 1 d. 15-16 m. paaugliai greta kitų skiepų, numatytų vaikų profilaktinių skiepijimų kalendoriuje, bus skiepijami ir nuo kokliušo. Nuo 2016 m. rugsėjo 1 d. nuo žmogaus papilomos viruso (ŽPV) infekcijos bus pradėtos skiepyti 11 metų mergaitės. Tai numatyta sveikatos apsaugos ministrės Rimantės Šalaševičiūtės patvirtintame Lietuvos Respublikos vaikų profilaktinių skiepijimų kalendoriuje. |
|
daugiau
|
| | | |
 Kauno klinikose pradeda veikti nauja informacinė sistema, teiksianti įvairias elektronines paslaugas Kauno klinikų pacientams ir lankytojams. Pasak Kauno klinikų Informacinių technologijų tarnybos vadovo Giedriaus Leimono, informacinės sistemos „veidas“ yra internetu pasiekiamas puslapis arba portalas, kur visi suinteresuoti asmenys galės prisijungti ir gauti elektronines paslaugas neišeidami iš namų. „Tokiu būdu bus taupomas tiek mūsų lankytojų, tiek Kauno klinikų darbuotojų laikas“, – svarbų naujosios sistemos privalumą pabrėžia G. Leimonas. |
|
daugiau
|
| | | |
 Europos Komisijos Sveikatos ir maisto saugos generalinio direktorato už sveikatos klausimus atsakingas generalinio direktoriaus pavaduotojas Martinas Seychellas: Per pastaruosius 50 metų Europos Sąjunga išsiplėtė nuo 6 iki 28 valstybių narių, o plėtros procesas tęsiasi ir šiandien: dabar yra 5 šalys kandidatės ir 2 potencialios šalys kandidatės. Šiuo metu Europos Sąjungoje gyvena daugiau kaip 500 mln. piliečių ir daugybė dar norėtų jais tapti. |
|
daugiau
|
| | | |
|
|
|
|
| |
