Lietuvos privačių sveikatos priežiūros įstaigų asociacijos, vienijančios per šimtą privačių sveikatos priežiūros įstaigų, vadovai mano, kad sveikatos sistemoje trūksta ekonominio mąstymo, vadybos ir konkurencijos. Kai to nėra, vadybos trūkumai sprendžiami politiniais ir teisiniais ribojimais. Rezultatas skaudus – medikai emigruoja į šalis, mokančias geresnius atlyginimus, o kur dar moralinė pusė: ten prie balto chalato neklijuojamos orumą žeidžiančios etiketės. Simboliška, kad buvęs sveikatos apsaugos ministras, kaip ir šimtai medikų, taip pat pasirinko emigraciją į Briuselį. |
daugiau
|
|
|
|
|
Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos (VLK) primena, kad visi pacientai, kurie yra drausti privalomuoju sveikatos draudimu (PSD), reikiamas paslaugas mūsų šalies gydymo įstaigose gali gauti nemokamai. Už jas ligonių kasos apmoka Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto lėšomis toms gydymo įstaigoms, kurios turi sutartis su jomis. Tai reiškia, kad pacientas neturėtų mokėti iš savo kišenės už gydymą, nes už tai sumoka ligonių kasos visiems vienodomis ir teisės aktais patvirtintomis bazinėmis kainomis. |
daugiau
|
| | | |
Nuo lapkričio 1 d. šeimos gydytojai bus pradėti skatinti už tuberkulino mėginio atlikimą 7 metų ir rizikos grupių vaikams, odontologai – už moksleivių dantų tvarkymą prieš mokslo metus, gydytojai psichiatrai ir slaugytojai – už vizitus į negalią turinčių pacientų namus. Tai reiškia, kad pacientams paslaugos bus labiau prieinamos, gerės jų kokybė, trumpės eilės. Tikimasi, kad įdiegus šias naujoves, pagerės pacientams teikiamų paslaugų kokybė, jos taps labiau prieinamos, nes medikai bus suinteresuoti jų daugiau suteikti, kadangi už šių paslaugų suteikimą bus papildomai finansiškai skatinama. |
daugiau
|
| | | |
Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos (VLK) primena, kad kojų venų operacijos, dėl kurių pastaruoju metu į VLK kreipiasi nemažai žmonių, gydymo įstaigose atliekamos nemokamai. Už šias paslaugas sumoka ligonių kasos Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto lėšomis, todėl pacientui už jas nereikia mokėti papildomai. Žinoma, jei pacientas yra draustas privalomuoju sveikatos draudimu (PSD). |
daugiau
|
| | | |
Nuo lapkričio 1 d. įsigalioja atnaujintas Mokamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo ir apmokėjimo tvarkos aprašas. Taip pat atnaujintas paslaugų sąrašas, už kurias Privalomuoju sveikatos draudimu nedrausti pacientai atsiskaitys už jiems suteiktas paslaugas. Pasak sveikatos apsaugos ministrės Rimantės Šalaševičiūtės, per tą laiką, kuomet buvo atidėta tvarkos aprašo įsigaliojimo data, buvo atliktas milžiniškas darbas – peržiūrėtas nuo 1996 m. galiojęs paslaugų sąrašas. „Šiame sąraše buvo užsilikusios ne tik jau nebeteikiamos paslaugos, bet ir moraliai bei technologiškai pasenusios procedūros ir tyrimai. Todėl naujas tvarkos aprašas negalėjo galioti neatnaujinus šio sąrašo, – sako ministrė R. Šalaševičiūtė. |
daugiau
|
| | | |
Viešoji įstaiga Nacionalinis kraujo centras bei Nacionalinė donorų asociacija organizavo tarptautinę konferenciją, skirtą neatlygintinos ir savanoriškos kraujo donorystės specialistams ir savanoriams „Neatlygintina kraujo donorystė: situacija, aspektai ir sprendimai Baltijos regione ir Europoje“. Konferencija vyko š.m. spalio 29 d. viešbučio Crown Plaza Vilnius konferencijų centre (M.K. Čiurlionio g. 84). Renginyje dalyvavo Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos specialistai, Nacionalinio kraujo centro, Vilniaus universitetinės ligoninės Santariškių klinikų ir Sveikatos mokslų universitetinės ligoninės Kauno klinikų kraujo centrų vadovai ir atstovai, Nacionalinės donorų asociacijos, regioninių donorų organizacijų atstovai, savanoriai, donorystės entuziastai. |
daugiau
|
| | | |
Kokios yra galimybės Lietuvos piliečiams organų persodinimo operacijas atlikti užsienyje? Kokia tikimybė, kad mūsų šalies piliečiui prireikus donorinio organo, jo iš užsienio bus skubiai sulaukta? Ką turėtų žinoti transplantacijos procese dalyvaujantys gydytojai? Šie klausimai aptarti ketvirtadienį, spalio 23-iąją, Sveikatos apsaugos ministerijoje surengtame pasitarime, kurį inicijavo Nacionalinis transplantacijos biuras prie Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – NTB). Pasitarime dalyvavo gydymo įstaigų, Biuro, Valstybinės ligonių kasos atstovai, donorinius organus sraigtasparniais gabenančių kompanijų atstovai. |
daugiau
|
| | | |
Sveikatos žurnalistų asociacija (SŽA) kartu su Žmogaus pažinimo centru „Vaiska“ bei Sąmoningų mamų bendruomene pradeda vykdyti paskaitų visuomenei projektą „Kaip nesusirgti ir gyventi be vaistų“. Į Lietuvą atvyksta du garsūs lektoriai iš Ukrainos. Gydytojas gastroenterologas Dmitrij Naumov ir chemikas, gydytojas onkologas Jurij Šulga savo kasdienėje praktikoje vadovaujasi mokslininko Boriso Bolotovo sveikatos išsaugojimo atradimais bei visuminiu požiūriu į žmogų. Jie supažindins visus norinčius su B. Bolotovo fermentų sistema. Su fermentų pagalba galima ne tik atsikratyti antsvorio, išspręsti lėtinių skausmų problemą, apsaugoti vaikus nuo dažniausių susirgimų, tačiau ir pakovoti su rimtesnėmis ligomis. Lektoriai tikina, kad turi atsakymą į klausimą, kaip 100 metų gyventi be ligų. |
daugiau
|
| | | |
Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) iniciatyva su Valstybinės ligonių kasos prie sveikatos apsaugos ministerijos (VLK), teritorinių ligonių kasų (TLK) ir ligoninių atstovais išsamiai aptartos ligoninių teikiamų paslaugų apmokėjimo problemos. SAM vykusiame pasitarime, kuriame dalyvavo VLK, TLK ir ligoninių atstovai, nagrinėtos ligoninių teikiamų paslaugų apmokėjimo pagal giminingų diagnozių grupes (DRG) metodą problemos. |
daugiau
|
| | | |
Kokia dalis uostamiesčio paauglių yra linkusi svaigintis, atskleis speciali apklausa. Spalio 22 d. suplanuotame tyrime ECAD („European cities against drugs“) dalyvaus visos Klaipėdos mokyklos, kuriose mokosi dešimtokai. Minėtoji apklausa nuo 2006 m. vykdoma daugiau nei 20 Europos miestų. Šiemet ECAD tyrime dalyvaus du Lietuvos miestai – Klaipėda ir Kaunas. 2012 m. uostamiestyje organizuotoje analogiškoje apklausoje dalyvavo 1153 15-16 metų paaugliai. Tyrimas pažėrė sunerimti verčiančių faktų. Remiantis tąsyk gautais duomenimis, kasdien cigaretes rūko kas trečias Klaipėdos dešimtokas, beveik tiek pat apklaustų moksleivių prisipažino bent kartą rūkę marihuanos, dar vadinamos „žole“. |
daugiau
|
| | | |
|
|
|
|
|