 Sveikatos apsaugos ministras Vytenis Povilas Andriukaitis Seimui pristatė 2014 metų Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto rodiklių patvirtinimo įstatymo projektą (Nr. XIIP-1116), kuriuo Seimui siūloma patvirtinti kitų metų Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetą (PSDF) – daugiau nei 4 mlrd. 425 mln. litų pajamų ir tiek pat išlaidų, Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto apyvartos lėšų likutį – po 20 mln. litų pagal 2014 m. sausio 1 d. ir pagal 2014 m. gruodžio 31 d. būklę, bei numatomą 2014 metų Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto rezervą – 272 mln. litų. Pasak ministro, įstatymo projektas parengtas atsižvelgiant į Finansų ministerijos 2013 m. rugsėjo mėn. paskelbtas 2012–2016 m. Lietuvos ekonominių rodiklių projekcijas. |
|
daugiau
|
| | | |
 Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) duomenimis, 2013 m. rugsėjo 29 d. Kauno klinikinėje ligoninėje 37 metų vyrui diagnozuota ketvirtadienė maliarija. Epidemiologinio tyrimo metu nustatyta, kad ligonis užsiimantis humanitarine veikla dalyvavo misijoje, kurios metu keliavo po Afriką. Maliarijos profilaktikai vaistų nevartojo. Grįžęs į Lietuvą ligonis pradėjo karščiuoti. Savijautai blogėjant, rugsėjo 29 d., ligonis kreipėsi į Raseinių ligoninės priėmimo skyrių. Įtarus maliariją, ligonis nugabentas į Kauno klinikinę ligoninę, kur atlikus kraujo tyrimus rasti maliarijos sukėlėjai (P.malariae). Pradėtas specifinis gydymas. |
|
daugiau
|
| | | |
 Po dvidešimties metų pertraukos Lietuva vėl turi vyriausiuosius krašto specialistus penkiolikai medicinos sričių, kurias Sveikatos apsaugos ministerija išskyrė kaip svarbiausias. Naujas pareigybes įgiję medikai tikina apsikrovę nemenku papildomu krūviu, už kurį kol kas jiems nemokama. Kas gi turėtų finansuoti šį jų darbą? Teigiama, esą ministras Vytenis Povilas Andriukaitis yra prasitaręs apie galimybę įstaigoms, kurių darbuotojams patikėtos tokios svarbios funkcijos, pačioms apmokėti už reikšmingą jų indėlį į Lietuvos sveikatos priežiūros sistemą, tačiau „Vakarų Lietuvos medicinos“ kalbinti vyriausieji krašto specialistai nemano, kad tai būtų teisinga. Kai kurie yra net ir itin priešiškai nusiteikę prieš tokią galimą tvarką. |
|
daugiau
|
| | | |
 Nuo šių metų lapkričio 1 d. keičiasi tvarka, pagal kurią išduodamos pažymos pacientams, vykstantiems į medicininę reabilitaciją. Nuo šios datos nė vienam privalomuoju sveikatos draudimu apdraustam pacientui, gavusiam siuntimą į medicininę reabilitaciją, nepriklausomai nuo reabilitacijos rūšies, nebereikės atvykti į teritorinę ligonių kasą – gydymo apmokėjimą Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis garantuojančios pažymos bus tvirtinamos elektroniniu būdu. Nauja tvarka įsigalios vadovaujantis sveikatos apsaugos ministro įsakymu dėl medicininės reabilitacijos ir sanatorinio (antirecidyvinio) gydymo organizavimo pakeitimo. |
|
daugiau
|
| | | |
 Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) duomenimis, Lietuvoje sergamumas gripu ir ūmiomis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis 42-ąją šių metų savaitę siekė 58,8 atv./ 10 tūkst. gyventojų. 41-ąją metų savaitę šis sergamumo rodiklis siekė 61,52 atv. /10 tūkst. gyventojų. Pernai tuo pačiu metu bendras Lietuvos sergamumo rodiklis buvo mažesnis ir siekė 51,91 atv. /10 tūkst. gyventojų. Palyginus pastarosios savaitės sergamumo gripu ir ŪVKTI rodiklį su 41 savaitės duomenimis, mažesnis sergamumas gripu ir ŪVKTI registruotas visose administracinėse teritorijose, išskyrus Šiaulių administracinę teritoriją. 41-ąją metų savaitę visoje Lietuvoje dėl gripo į ligoninę paguldyti 10 asmenų. Du jų - iki 2 m. vaikai. Mažiausias sergamumo gripu ir ŪVKTI registruotas Tauragės administracinėje teritorijoje 27,8 atv./10 tūkst. gyventojų , o didžiausias – Vilniaus administracinėje teritorijoje 74,05 atv./10 tūkst. gyventojų. |
|
daugiau
|
| | | |
 Metimas rūkyti yra procesas, kurį rūkantis žmogus nuolat atideda dėl netinkamo laiko, nepalankių aplinkybių ir kitų priežasčių. Konkursas „Mesk ir laimėsi“ yra pripažintas efektyvia priemone, pozityviai pastūmėjančia rūkančiuosius žengti šį reikšmingą žingsnį. ,,Mesk ir laimėsi” yra tarptautinis konkursas, nuo 1994 m. jis buvo pradėtas vykdytu kaip Pasaulio sveikatos Organizacijos CINDI programos dalis skirta paskatinti ir padėti norintiems mesti rūkyti. Iš visų konkurse pareiškusių norą mesti rūkyti bent mėnesiui, apie 30 proc. rūkančiųjų mesdavo rūkyti visiškai ir nebepradėdavo rūkyti po konkurso. Konkurse kviečiami dalyvauti visi rūkantys, ne jaunesni kaip 18 metų asmenys, reguliariai (kasdien) rūkantys ne vienerius metus ar ilgiau ir norintys mesti rūkyti. Jūs turėsite išbūti nerūkę nuo spalio 21 iki lapkričio 21 dienos. Visi konkurso dalyviai pretenduos į organizatorių įsteigtus prizus. |
|
daugiau
|
| | | |
 Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė apsilankė Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikose ir įteikė valstybės apdovanojimus medikams, šiemet atlikusiems dvi pirmąsias pasaulyje sudėtingas mažai invazines širdies operacijas. Prezidentės teigimu, šiemet Lietuvos vardas jau ne kartą skambėjo tarp pasaulio geriausiųjų – sporto, mokslo ir kitose srityse. Lietuvos medikų laimėjimai įtvirtino valstybę ir kaip inovatyvios medicinos šalį. Už ypatingus nuopelnus kuriant ir pritaikant naujus gydymo metodus ir prietaisus širdies chirurginio gydymo srityje Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Karininko kryžiumi apdovanoti Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų Kardiologijos ir angiologijos centro direktorius, habilituotas daktaras, profesorius Audrius Aidietis, Širdies chirurgijos centro III širdies chirurgijos skyriaus vedėjas, daktaras Gintaras Kalinauskas, Širdies chirurgijos centro I širdies chirurgijos skyriaus vedėjas, daktaras, docentas Kęstutis Ručinskas. |
|
daugiau
|
| | | |
 Spalio 16 dienos posėdyje Seimo Žmogaus teisių komitetas (ŽTK) pritarė siūlomai naujai Žmogaus audinių, ląstelių ir organų donorystės ir transplantacijos įstatymo redakcijai (XIIP-682). Šiuo įstatymo projektu siekiama įgyvendinti Europos Sąjungos direktyvą ir, tobulinant esamą reglamentavimą, užtikrinti aukštesnius transplantacijai skirtų žmogaus organų kokybės ir saugos standartus bei kokybišką žmogaus audinių, ląstelių, organų donorystės ir transplantacijos procesą. Priėmus naują įstatymo redakciją, asmenys sutikimus, kad jų audiniai, organai po mirties būtų atiduoti transplantacijai, galėtų išreikšti ne tik asmens sveikatos priežiūros įstaigoje, bet ir tiesiogiai internetu. Tai ženkliai palengvintų asmenų valios išreiškimą donorystės klausimu. Taip pat būtų išplėstos gyvosios donorystės ribos, įtvirtinant porinės donorystės galimybę (dviejų porų pasikeitimą donoriniais organais). Keistųsi ir mirusiojo artimųjų atsiklausimo tvarka. |
|
daugiau
|
| | | |
 Premijas sveikatos priežiūros įstaigų vadovams reikia skirti net ir tuo atveju, jei jie nesugeba įstaigos ištraukti iš finansinio minuso. Jeigu, žinoma, tas minusas susidaro nuo išorinių aplinkybių, o ne dėl vadovo neūkiškumo. Tokios mintys sklando Sveikatos apsaugos ministerijoje. Premijų akyse nėra mačiusi
Savivaldybėms pavaldžių įstaigų kai kurie vadovai sako apskritai niekada premijų negaunantys. „Turbūt tai – tik ministerijos globotinių privilegija?, – nedrįsusi viešai prisistatyti (pavardė redakcijai žinoma) samprotauja vienos Vakarų Lietuvos nedidelės poliklinikos vadovė. – Nei už finansinį pliusą, nei už gerą darbą – už nieką nesame niekada paskatinti. Apskritai man keista, kad net išeidami atostogų prašymus turime adresuoti savivaldybei, bet atostoginius, kaip ir atlyginimus, sau išmokame patys iš įstaigos lėšų“. |
|
daugiau
|
| | | |
|
Po neseniai kilusių skandalų dėl brokuotų krūtų implantų ir klubo sąnario protezų europarlamentarai siekia sugriežtinti medicinos prietaisų registravimo ir naudojimo taisykles, taip pat patobulinti pacientams teikiamą informaciją ir sustiprinti jų teises. Antradienį Europos Parlamento pasiūlytos medicinos prietaisų naudojimo taisyklių pataisos leistų gydytojams ir pacientams lengviau prieiti prie klinikinių duomenų, kurie padėtų parinkti tinkamiausią medicinos prietaisą gydymui. Europarlamentarai siūlo, kad leidimus naudoti „didelės rizikos“ medicinos prietaisus medicinos prietaisus – pavyzdžiui, tuos, kurie implantuojami į žmogaus organizmą, galėtų išduoti tik specializuotos medicinos įstaigos, turinčios nuolatinę ekspertų komandą. Šių ekspertų kvalifikacija būtų reguliariai tikrinama. 
