Sunki galvos trauma, ypač patirta vidutiniame amžiuje, gali labai padidinti demencijos išsivystymo vėlesniame gyvenime riziką, – rašo upi.com

Demencija – tai dėl įvairių ligų prasidedantis protinių sugebėjimų silpnėjimas, kai kartu pažeidžiamos ir kitos psichinės funkcijos, stebimi suvokimo, elgesio pakitimai bei kiti simptomai (sutrikęs miegas, atminties pablogėjimas, mąstymo sulėtėjimas, higienos įgūdžių praradimas).

Mokslininkai aiškinosi demencijos išsivystymo riziką žmonėms, kurie, būdami 65-erių ar jaunesni, buvo patyrę trauminius smegenų sužalojimus. Pastebėta ne tik tai, jog buvusi galvos trauma yra demencijos rizikos veiksnys, bet ir tiesioginė priklausomybė tarp jų: kuo sunkesnė buvo trauma, tuo didesnė demencijos rizika. Palyginimui paskaičiuota, jog tik 1,6 proc. žmonių, patyrusių vidutinio sunkumo traumą, vėliau išsivystė neurodegeneracinė liga, patyrusieji sunkią galvos traumą turi 90 procentų didesnę demencijos išsivystymo riziką nei patyrę lengvesnį sužalojimą. Žinoma, negalima teigti jog yra absoliutus priežasties ir pasekmės ryšys. Vis dėlto buvusi trauma didina tik demencijos riziką, bet nelemia kitų neurologinių sutrikimų, pavyzdžiui, Parkinsono ligos atsiradimo.

Studija parodė, kad 3,5 proc. žmonių, kurie buvo patyrę vidutinio sunkumo ar sunkią smegenų traumą, vėliau gyvenime buvo diagnozuota neurodegeneracinė liga (tokia kaip demencija). O tai yra ženklus rodiklio pokytis lyginant su tos pačios amžiaus grupės atstovais, kurie gyvenime neturėjo galvos traumų.

Amerikos neurochirurgų asociacijos duomenimis, kasmet apie 1,7 mln. amerikiečių patiria trauminius smegenų sužalojimus: nukenčia automobilių avarijose, krisdami iš didelio aukščio ar nuo šaunamųjų ginklų. Iš patyrusiųjų vidutinio sunkumo ar sunkius sužalojimus pasveiksta vos 1 iš 3 pacientų, o vienas iš dviejų įgyja negalią visam gyvenimui.

Nauja studija įtraukė daugiau nei 40 tūkst. 18-65 metų amžiaus Suomijos gyventojų, kurie 1987-2014 metais buvo patekę į ligoninę po patirtos galvos traumos. Tyrimo dalyviai buvo stebėti 11 metų. Beveik 20 tūkst. žmonių, patyrusių nesunkius sužalojimus, buvo stacionarizuoti vos vienai dienai, nes nė vienam iš jų nenustatyta rimtų smegenų sužalojimo požymių (hematomos, tinimo, kraujavimo ar krešulių susidarymo jose). Daugiau nei 20 tūkst. dalyvių patyrė vidutinio sunkumo ar sunkias traumas bei buvo stacionarizuoti bent 3 paroms, nes visiems iš jų rasta rimtų smegenų pažeidimo požymių. Tarp šių 2 grupių nebuvo reikšmingų amžiaus, išsilavinimo ar socialinės padėties skirtumų. Pastebėta, kad kuo sunkesni buvo smegenų sužalojimai, tuo didesnė demencijos rizika. Ryškiausiai tai atsispindėjo 41-50 metų žmonių grupėje – jų rizika padidėjo trigubai.

„Taigi net, rodos, visiškai pasveikus po patirtos traumos vis dar lieka problemų – padidėjusi demencijos rizika, kurios jau neįmanoma sumažinti. Tokiu atveju itin svarbu vengti kitų demencijos išsivystymo veiksnių: koreguoti aukštą kraujospūdį, per aukštą cholesterolio kiekį kraujyje, gydyti diabetą, atsisakyti rūkymo bei alkoholio“, – sakė mokslininkai.

Parengė Justina Karpavičiūtė

Informacija iš:

Image: FreeDigitalPhotos.net

Panašūs straipsniai

Ministerija su socialiniais partneriais aptarė demencijos politikos gaires (146/0) 

Psichiatras: didžiuotis, kad miegate 5 valandas, nėra ko – už tai atsiimsite senatvėje (565/0) 

Po sudėtingos galvos traumos į visavertį gyvenimą grąžino unikali kranioplastika (1177/0) 

Alzheimerio diena: 6 paprasti pratimai, kaip prevenciškai lavinti savo atmintį (1249/0) 

Atsakyti
Vardas:	Svečias
Pavadinimas:
Komentaras:
Įrašykite patvirtinimo kodą
	siųsti

Powered by AkoComment 3.0