vaistai.lt

Gydytojas įspėja: smegenų aneurizma – tarsi tiksinti bomba (298/0) 

Gydytojas įspėja: smegenų aneurizma – tarsi tiksinti bombaSmegenų aneurizma – tyli, bet itin sudėtinga liga. Ja serga apie 5 proc. lietuvių, kuriems rizika, kad aneurizma plyš, siekia apie 1,5 proc., o tai – net apie 300 atvejų per metus. Gydytojas-intervencinis radiologas įspėja, kad šiai ligai būtina skirti ypatingą dėmesį, o stebėti savo būklę ir kreiptis į medikus, pajutus neraminančius simptomus – svarbu net ir pandemijos metu.

Pagrindinės aneurizmos atsiradimo priežastys

„Smegenų aneurizma – tai smegenų kraujagyslės sienelėse susilpnėjusi, išplonėjusi ir lokaliai išsiplėtusi ar išsipūtusi vieta. Pavojingiausia, kad ji, veikiant arteriniam kraujo spaudimui, bet kada gali plyšti, o kraujas – užlieti smegenis. Smegenų aneurizma pati nedingsta, ji neišgydoma jokiais vaistais, pavojaus galima išvengti tik mechaniškai ją „uždarant“, todėl jei dėl tokios būklės nesiimama jokių veiksmų, smegenų aneurizma tampa tarsi tiksinti bomba – neaišku, kada ji plyš“, – aiškina „Affidea klinika“ gydytojas-intervencinis radiologas A. Širvinskas.

Gydytojo teigimu, smegenų aneurizma gali būti genetiškai nulemta liga – tiems asmenims, kurių šeimos nariams buvo nustatyta galvos smegenų aneurizma bei hipertenzija, gali grėsti paveldimas kraujagyslės sienelės audinio silpnumas. Dažniausiai aneurizmų plyšimai įvyksta penktoje–šeštoje dešimtyje, tačiau nuo to neapsaugoti nei vyresni, nei jaunesni žmonės. Statistika rodo, kad moterims aneurizmos plyšta net 1,5 karto dažniau nei vyrams.

Pasak mediko, nors ir retais atvejais, tačiau rizika atsirasti smegenų aneurizmai didėja ir dėl kitų veiksnių, skatinančių kraujagyslių sienelės vientisumo silpnumą. Tai – įvairūs uždegimai, infekcinės ligos, sunkios galvos smegenų traumos ar operacijos: „Ligos progresavimui didelę įtaką turi rūkymas, taip pat netaisyklinga mityba, mažas fizinis aktyvumas, antsvoris ar nutukimas, piktnaudžiavimas alkoholiu, besaikis kofeino vartojimas ir nuolat patiriamas psichologinis bei socialinis stresas“.

Medikas taip pat pastebi, jog sugriežtinti karantino reikalavimai artėjant didžiosioms žiemos šventėms, kada privaloma dar labiau riboti artimų kontaktų skaičių, gali neigiamai paveikti kai kurių žmonių psichologinę būklę, sukelti stresą ar nerimą, kas gali turėti įtakos ne tik smegenų aneurizmos, bet ir kitų ligų progresavimui. Anot jo, šiuo įtemptu laikotarpiu itin svarbu stebėti savo sveikatą ir atkreipti dėmesį į neraminančius simptomus, nes tai kai kuriais atvejais gali net išgelbėti gyvybę.

Klastingi simptomai

„Affidea klinika“ gydytojas-intervencinis radiologas A. Širvinskas atkreipia dėmesį į neplyšusią smegenų aneurizmą ir pažymi, jog būtent ši ligos forma ir yra klastingiausia, kadangi beveik 4 iš 5 pacientų nejaučia jokių ligos požymių, net ir pradėjus aneurizmai didėti. Anot jo, pavojų dar labiau padidina tai, kad dalis turinčiųjų dar neplyšusią aneurizmą nebūtinai patenka į rizikos grupę.
 
„Neplyšusiai aneurizmai, retais atvejais, kuomet aneurizma yra labai didelė arba yra tam tikroje vietoje, ji gali spausti galvinius nervus, dirginti smegenų dangalus bei aplinkinius smegenų audinius. Tai gali provokuoti tam tikrus simptomus – dažniausiai dvejinimąsi akyse, vienos akies vyzdžio išsiplėtimą, nusileidusį akies voką, skausmą virš arba už akies. Taip pat gali būti juntamas vienos pusės veido skausmas, vienos pusės rankų ar kojų tirpimas, bendras silpnumas, kalbos, atminties sutrikimai“, – aiškina gydytojas A. Širvinskas.

Jis pabrėžia, kad jau plyšusi aneurizma pirmiausia pasireiškia labai akivaizdžiu sveikatos sutrikdymu, yra visada labai stipriai juntama ir gali turėti katastrofines pasekmes žmogaus sveikatai.

„Augant aneurizmos maišui, jis silpnėja ir plonėja, kol galiausiai plyšta. Plyšus aneurizmos maišui, kraujas iš aneurizmos pasipila į ertmę po smegenų dangalais. Žmogus, plyšus aneurizmai, pirmiausia pajaučia staigų ir labai stiprų galvos skausmo priepuolį, dažnai apibūdinamą kaip stipriausią per visą gyvenimą. Jo nesumažina ir jokie vaistai. Tuomet prasideda pykinimas, vėmimas, padidėjęs jautrumas šviesai, aptemimas ar dvejinimasis akyse, sąmonės praradimas, traukuliai ar bendras silpnumas, persipynęs su galūnių tirpimu“, – aiškina medikas, pridurdamas, jog 50 ir daugiau proc. aneurizmos plyšimų baigiasi mirtimi.

„Auksiniai“ diagnostikos standartai

Specialistas atkreipia dėmesį, kad neplyšusi smegenų aneurizma, jeigu ji randama pacientui, besiskundžiančiam dažnu galvos skausmu ar bendru silpnumu, atliekant galvos smegenų magnetinio rezonanso tyrimą (MRT), dažniausiai traktuojama, kaip atsitiktinis radinys.

„Neplyšusios ir nejuntamos aneurizmos dažnu atveju aptinkamos visiškai atsitiktinai, atliekant galvos smegenų MRT dėl kokių nors kitų priežasčių, tokių kaip įvairaus pobūdžio galvos skausmo, svaigimo, pykinimo, galūnių  tirpimo ar kitos galvos smegenų patologijos“, – pažymi gydytojas.

A. Širvinskas tikina, kad jeigu visgi atlikus galvos smegenų MRT aneurizma yra įtariama, rekomenduojama informaciją tikslinti ir atlikti kitą, vertinant galvos smegenų kraujagysles „auksiniu standartu“ vadinamą, jautresnį tyrimą – perkateterinę cerebrinę angiografiją. Šis tyrimas ne tik patikslina aneurizmos formą, dydį bei padėtį kitų smegenų kraujagyslių atžvilgiu, bet ir padeda priimti tikslingą sprendimą dėl gydymo taktikos.

Medikas nuramina teigdamas, kad laiku aptiktos aneurizmos riziką galima suvaldyti. Jis akcentuoja, kad pacientams, esantiems rizikos grupėje, profilaktiškai būtinai turi būti atliekamas galvos smegenų magnetinio rezonanso tyrimas. Tiems, kuriems nustatoma neplyšusi galvos smegenų aneurizma, itin svarbu pasikonsultuoti su gydytoju-intervenciniu radiologu dėl aneurizmos plyšimo rizikos ir endovaskulinio gydymo taktikos.

„Endovaskulinis gydymas – tai smegenų aneurizmos embolizacija neatveriant galvos: intervencinis radiologas per kirkšnį kraujagysle „nukeliauja“ iki aneurizmos smegenyse, įveda embolizacines spirales ir „uždaro“ aneurizmą. Tai visiškai kompensuojama minimaliai invazinė procedūra, maksimaliai tausojanti paciento organizmą ir padedanti išvengti sudėtingos galvos operacijos“, – aiškina A. Širvinskas.

Rizikos grupėje esantiems pacientams taip pat rekomenduojama nerūkyti, kontroliuoti arterinį kraujo spaudimą, vengti stresinių situacijų bei sveikai maitintis.

Image: FreeDigitalPhotos.net







Komentarai (Viso žinučių: 0)


Atsakyti
Vardas:Svečias
Pavadinimas:
Komentaras:


Įrašykite patvirtinimo kodą

Powered by AkoComment 3.0


vaistai.lt pasilieka teisę pašalinti tuos skaitytojų komentarus, kurie yra nekultūringi, nesusiję su tema, pasirašyti kito asmens vardu, pažeidžia įstatymus, reklamuoja, kursto nelegalius veiksmus.

Į viršų
 

    

Ieškomiausių TOP 5




Naudingos nuorodos