Lietuvoje balandžio 6-ąją minima Saugaus eismo diena. Siekiant išsaugoti žmonių gyvybes ir sveikatą, šią dieną kiekvienas eismo dalyvis raginamas būti atsakingas už savo elgesį kelyje. Saugaus eismo diena į atmintinų dienų sąrašą įtraukta 2006 metais.

Kodėl svarbu minėti Saugaus eismo dieną?

Nuolat didėjantis eismo intensyvumas kelia vis daugiau iššūkių užtikrinant saugų eismą Lietuvoje. Kadangi kiekvienas visuomenės narys yra ir kelių eismo dalyvis, eismo saugumas tampa visuotiniu klausimu. Didelis autoįvykių skaičius Lietuvoje sietinas su neatsakingu žmonių elgesiu prie vairo, netinkamu eismo organizavimu, automobilių ir kelių būkle ir t. t. Visuomenės supratimas apie eismo kultūrą, savitarpio pagarbą ir pagalbą kiekvienam eismo dalyviui turėtų tapti norma.

Europos Sąjungos institucijos ir kiekviena valstybė atskirai stengiasi gerinti eismo saugą. Lietuva labai priartėjo prie 2011 m. Baltojoje knygoje užsibrėžto tikslo žuvusiųjų eismo įvykiuose skaičių iki 2020 m. sumažinti dvigubai (2010 – 300 žuvusių, 2020 – 175). Tai buvo pasiekta nustatant papildomas priemones saugiam eismui užtikrinti, diegiant naujas pažangias technologijas, edukuojant eismo dalyvius, tobulinant baudų sistemą už Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) pažeidimus.

Lietuvoje saugaus eismo politiką formuoja Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija bendradarbiaudama su Vidaus reikalų ministerija, Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, Sveikatos apsaugos ministerija, Finansų ministerija, savivaldybėmis, kitomis valstybinėmis institucijomis, visuomeninėmis organizacijomis ir mokslo institucijomis.

Saugiam eismui įtakos turi daug komponentų: eismo dalyvis, transporto priemonė, kelias ir aplinka. Visų jų įtaka saugiam eismui tiesiogiai priklauso nuo šalies ekonomikos, skiriamų lėšų, gyventojų kultūros, pragyvenimo lygio ir t. t.

Valstybės politikos įgyvendinimą saugaus eismo užtikrinimo srityje kontroliuoja nuolat veikianti Valstybinė eismo saugumo komisija. Šią Vyriausybės patvirtintą komisiją sudaro valstybinių institucijų ir savivaldybių asociacijos atstovai.

Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymas koordinuoja visų už eismą atsakingų institucijų darbą, reglamentuoja ir užtikrina saugų eismą automobilių keliais.

Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centras rengia metodinę medžiagą, straipsnius, kuriuos skelbia savo interneto svetainėje, organizuoja mokymus visuomenės sveikatos specialistams eismo saugumo tema.

Lietuvos kelių policijos tarnybos duomenimis, 2020 m. Lietuvoje įvyko 2872 eismo įvykiai, kuriuose žuvo 175 žmonės (iš jų 6 vaikai ), buvo sužeista 3271 (iš jų 501 vaikas). Sunkų sveikatos sutrikdymą patyrė 83 asmenys. Daugiausia eismo įvykių įvyko birželio–rugsėjo mėnesiais, mažiausiai – kovą ir balandį. Žuvusiųjų skaičius pagal eismo dalyvių kategorijas: 54 automobilių vairuotojai, 51 pėstysis, 36 keleiviai, 17 motociklų vairuotojų, 15 dviračių vairuotojų, 1 elektrinio paspirtuko vairuotojas, 1 mopedo vairuotojas.

Eismo įvykių, kuriuose žuvo žmonės, pagrindinės priežastys: saugaus važiavimo greičio nepasirinkimas ar leistino greičio viršijimas, vairavimas apsvaigus, lenkimo taisyklių pažeidimas, reikalavimo duoti kelią pagrindiniu keliu važiuojančiai transporto priemonei nepaisymas, saugaus atstumo nesilaikymas, pėsčiųjų KET pažeidimai, pėsčiųjų nepraleidimas pėsčiųjų perėjoje (2020 metais dėl to žuvo 13 pėsčiųjų) ir kt.

Lietuvoje kasmet autoavarijose nukenčia apie 300 vaikų – automobilių keleivių. Nelaimės dažnai įvyksta dėl to, kad naudojamos netinkamos vaikų prisegimo sistemos arba jos visai nenaudojamos, nesilaikoma kitų keleivių vežimo transporto priemonėse taisyklių.

Pėstieji yra pažeidžiamiausia eismo dalyvių grupė. Svarbu, kad kiti eismo dalyviai gerbtų ir saugotų pėsčiuosius laikydamiesi KET reikalavimų. Tačiau dažnai pėstieji papuola į eismo įvykį dėl savo kaltės. Iš 51 žuvusiojo eismo įvykiuose 2020 metais net 21 žuvo dėl savo kaltės. Tamsiu paros metu žuvo 36 pėstieji. Dėl to galima daryti išvadą, kad pėstieji labai dažnai nedėvi atšvaitų tamsiu paros metu, eina arba kerta važiuojamąją kelio dalį nesilaikydami KET reikalavimų, neretai apsvaigę nuo alkoholio.

Kita labai pažeidžiama eismo dalyvių grupė yra dviratininkai. Jie blogai pastebimi eismo sraute, nors juda gana greitai, manevruoja. Dviračiai dažnai neatitinka KET reikalavimų. Į tragišką eismo įvykį dažnai pakliūva neblaivūs dviračių vairuotojai. Dviratis privalo turėti tvarkingą stabdį ir garso signalą. Jo gale turi būti raudonas šviesos atšvaitas arba raudonos šviesos žibintas, iš abiejų šonų – oranžiniai šviesos atšvaitai, pritvirtinti prie ratų stipinų. Dviratininkas privalo dėvėti ryškiaspalvę liemenę su šviesą atspindinčiais elementais arba dviračio priekyje turi degti baltos šviesos žibintas, o gale – raudonos šviesos žibintas, asmuo iki 18 metų privalo dėvėti apsauginį dviratininko šalmą. Pavojingiausios situacijos dviratininkams: smūgis į pravertas automobilio dureles, važiavimas dviračiu prieš eismą, kliūties lenkimas važiuojamojoje kelio dalyje, važiavimas per perėją, sustojimas nematomoje automobilio vairuotojui zonoje.

Kasmet žūsta ir sužalojama daug motociklininkų. Tai vyksta dėl to, kad ši eismo dalyvių grupė juda tokiu pačiu greičiu kaip ir atomobiliai, tačiau žmogaus autoįvykio metu nesaugo transporto priemonės konstrukcija ir jis yra labai pažeidžiamas. Be to, ši transporto priemonė yra sezoniška, ja važinėjama paprastai šiltuoju metų laiku ir kiti eismo dalyviai, ypač pavasarį, būna atpratę nuo mažiau pastebimų bendram eismo sraute motociklų.

2020 m. rugpjūčio mėn. Jungtinių tautų (toliau JT) Generalinė asamblėja priėmė rezoliuciją 74/299 „Visuotinio kelių eismo saugumo gerinimas“, skelbiančią 2021–2030 m. Saugaus eismo dekadą. Jos tikslas – iki 2030 m. mažiausiai 50 % sumažinti mirčių ir sužalojimų keliuose. Pasaulinė sveikatos organizacija (toliau – PSO) ir JT regioninės komisijos, bendradarbiaudamos su kitais partneriais, šiuo metu rengia Saugaus eismo dekados veiksmų planą, kurį galėtų apsvarstyti valstybės narės ir kitos suinteresuotosios šalys.

Veiksmų planas bus suderintas su Stokholmo deklaracija, kurioje pabrėžiama visapusiško požiūrio į kelių saugumą svarba ir raginama toliau tobulinti kelių ir transporto priemonių dizainą, įstatymus ir kitas teisines priemones siekiant užkirsti kelią eismo dalyvių rizikingam elgesiui (greičio viršijimas, vairavimas apsvaigus nuo alkoholio ir kitų psichotropinių medžiagų) ir užtikrinant savalaikę, skubią pagalbą, gelbstint gyvybę ir sveikatą autoįvykių aukoms. Veiksmų planas taip pat atspindės Stokholmo deklaracijos politiką, skatinančią ėjimą, važiavimą dviračiu ir viešojo transporto naudojimą kaip sveikesnę aplinkai transporto rūšį. Saugumas keliuose yra šios vizijos įgyvendinimo esmė.

2011–2020 m. Saugaus eismo dekadoje padaryta pažanga padėjo pagrindą spartesniems veiksmams ateinančiais metais. Vienas iš pasiekimų yra kelių eismo saugumo įtraukimas į pasaulinę sveikatos ir plėtros darbotvarkę, platus mokslinių rekomendacijų apie tai, kas yra veiksminga, sklaida, partnerystės ir tinklų stiprinimas bei išteklių sutelkimas. Nepaisant to, kad per pastaruosius dešimt metų Europos Sąjungoje ir tokiose šalyse kaip Brazilija ir Rusijos Federacija labai sumažėjo mirčių keliuose, vis dėlto žuvusiųjų keliuose skaičius pasaulyje labai didelis – kiekvienais metais žūsta 1,35 mln., sužeidžiama 50 mln. žmonių.

2021–2030 m. saugaus eismo dekados veiksmų planą ketinama paskelbti per 6-ąją JT pasaulinę kelių eismo savaitę, kuri vyks 2021 m. gegužės 17–23 d. Pati savaitė bus skirta greičiui valdyti, visų pirma sukurti saugesnes 30 km/h greičio zonas tose miestų vietose, kur eisme dalyvauja daug pėsčiųjų ir dviratininkų, kur žmonės vaikšto, gyvena ir kur žaidžia vaikai. Tai leistų sukurti sveikas, žalias ir saugias gyventi gatves, kitaip vadinamas gyvenimo gatvėmis. Mažo greičio gatvės gelbsti gyvybes ir yra bet kurios bendruomenės širdis.

Tai padėtų apsaugoti visus eismo dalyvius, išvengti daugelio mirčių ir sužeidimų eismo įvykiuose.

Žmonės visame pasaulyje raginami prisijungti prie „# Love30“ kampanijos.

Daugiau informacijos, kaip galima prisijungti prie šios kampanijos, galima rasti jos leidinyje.

Būkite saugūs kelyje!

Liuda Ciesiūnienė,
Sveikatos mokymo skyriaus visuomenės sveikatos specialistė,
Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centras

Informacija iš:

Image: FreeDigitalPhotos.net

Panašūs straipsniai

Nenorime daugiau aukų, norime gyventi savo gyvenimus kartu! (331/0) 

Pasaulinės saugaus eismo veiksmų dekados pasiekimai (551/0) 

Balandžio 6-ąją Lietuvoje minima Saugaus eismo diena (802/0) 

Simptomai gali apgauti: kaip peršalimo ligos veikia vairavimo gebėjimus? (936/0) 

Atsakyti
Vardas:	Svečias
Pavadinimas:
Komentaras:
Įrašykite patvirtinimo kodą
	siųsti

Powered by AkoComment 3.0