vaistai.lt

Nuo ko pradėti nusprendus mesti rūkyti? (191/0) 

Nuo ko pradėti nusprendus mesti rūkyti?„Jau seniai galvoju, kad reiktų atsisakyti cigarečių. Bet kaip tai padaryti? Trūksta valios“, – ne vienas specialistas, ir ne tik, yra girdėjęs tokį klausimą. Kiti guodžiasi, kad vartoja nikotino pleistrus, žoleles, išbando akupunktūrą – bet rezultatas ne visais atvejais sėkmingas. Kodėl?

Respublikinio priklausomybės ligų centro (RPLC) direktoriaus pavaduotoja Aušra Širvinskienė primena, kad taip yra todėl, jog rūkymas yra priklausomybė. Apie 80 proc. reguliariai rūkančiųjų yra priklausomi nuo nikotino. Psichoaktyviosios medžiagos, t.y. nikotino vartojimas tampa reguliarus ir kompulsyvus, tęsiasi nepaisant žalingų pasekmių, o bandymai jį nutraukti arba sumažinti dozes yra nesėkmingi ir sukelia abstinencijos simptomus.

Paanalizavo pliusus ir minusus

„Mečiau rūkymą, kada pradėjau bėgioti, negalėjau daug nubėgti, pradėdavau dusti. Todėl susimąsčiau apie sveikatą. Tad nusprendžiau nutraukti rūkymą. Prie metimo rūkyti prisidėjo ir kiti pamąstymai, tokie kaip pinigų taupymas, šviesėjanti oda, namuose niekas nerūko, todėl į namus neparnešu rūkalų tvaiko ir nesukeliu blogų emocijų namiškiams. Kartu esu geras pavyzdys vaikams ir kitiems žmonėms“, – savo metimo rūkyti istoriją Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento sukurtoje patarimų svetainėje nerukysiu.lt pristato Eimantas.

Nutraukti rūkymą, – rašo jis, – jam nebuvo sunku paanalizavus pliusus ir minusus. Todėl dabar, paklaustas, ar rūko, jis su pasididžiavimu atsako: „Ne” .

Mesti rūkyti be pagalbos – mažiausiai efektyvu

Ką būtina žinoti, kad metimas rūkyti būtų sėkmingas?

„Metimas rūkyti yra ilgas procesas, galintis trukti mėnesius ar metus, ir tai vertėtų prisiminti. Proceso metu pasitaiko atkryčių, tačiau tai neturėtų stabdyti nuo bandymų mesti rūkyti toliau. Metimas vienam, be profesionalios pagalbos, neretai baigiasi nesėkmingai. Dažnai bandomas būdas „mesti pačiam“ statistiškai yra mažiausiai efektyvus – apie 90 proc. bandžiusių sugrįžta prie rūkymo jau po vienerių metų. Kaip rodo tyrimai, trys ketvirtadaliai rūkančiųjų norėtų mesti rūkyti. Apie 40 proc. bando mesti bent vieną kartą per metus. Tik apie 5 proc. meta sėkmingai. Išlieka nerūkantys – dar mažiau. Metimas rūkyti su specialistų ir medikamentų pagalba yra tris kartus sėkmingesnis, negu metant vien valios pastangomis be išorinės pagalbos“, – faktus pateikia A. Širvinskienė.

Metus rūkyti - nervingumas

Kai kurie, pasiryžę mesti rūkyti, ima skųstis atsiradusiu nervingumu, irzlumu, dirglumu, mieguistumu, greitu nuovargiu, galvos skausmu, didėjančiu kūno svoriu. Kodėl? Kaip įveikti šias reakcijas, išlikti ramiam?

Nikotinas, – paaiškina RPLC direktoriaus pavaduotoja, – patekęs į smegenis, skatina dopamino išsiskyrimą, kuris sukelia malonumo jausmą ir tuo metu atrodo, kad tai mažina nerimą. Tačiau tokiu būdu vystosi priklausomybė, smegenys reikalauja vis daugiau nikotino. Ir jo negavus atsiranda abstinencijos simptomai ir padidėja nerimas. Tačiau tai trunka neilgai – metusieji rūkyti vėliau pastebi, kad kaip tik tampa ramesni.

„Įkyrias mintis apie stiprų norą užsirūkyti reikėtų keisti kita veikla, stengtis būti užsiėmusiam, fiziškai aktyviam. Nerimui malšinti padeda ir kvėpavimo pratimai, įvairios meditacijos. Vertėtų pačiam paieškoti savo „įrankių“, kurie padeda nusiraminti ir atitraukti mintis nuo rūkymo“, – pataria specialistė.

Turėti motyvą ir vengti atkryčio

Daugelis žmonių mesti rūkyti apsisprendžia turėdami aiškią motyvaciją – laukiasi kūdikio, pašlyja sveikata, ima trūkti pinigų. Kokį vaidmenį metant rūkyti turi tvirta motyvacija?

„Žmonių biologija yra skirtinga, t. y. vieni labiau fiziškai priklausomi, kiti mažiau, taip pat įtakos turi ir genetika, epigenetika, ankstyvoji raida, emocijos, aplinka: rūko ar nerūko draugai, partneris, kolegos, priimtina ar ne toje aplinkoje rūkyti ir kiti dalykai. Visiems būdai individualūs. Todėl motyvacija yra svarbiausia. Svarbu įsivardinti, kodėl nori mesti rūkyti ir kokios naudos iš to gali gauti. Taip pat vertėtų apmastyti rūkymo priežastis ir susiformavusius rūkymo įpročius, situacijas, kuriose dažniausiai rūkoma. Pagrindinis barjeras bandymui mesti rūkyti yra tai, kad žmonės rūkymą suvokia kaip malonumą ir blogai susiplanuoja metimo procesą“ , – atsako A. Širvinskienė.

Ji paaiškina, kad fizinė priklausomybė nuo nikotino laikosi apie tris mėnesius, todėl per šį laikotarpį yra didžiausia atkryčio tikimybė.

„Net ir po metų gali įvykti atkrytis, kai surūkoma viena cigaretė ir vėl pradedama rūkyti. Tada metimo procesas prasideda iš naujo. Tačiau pavieniai užsirūkymai pasitaiko ir tai nebūtinai reiškia, kad mesti nepavyko. Svarbiausia būti sąmoningam ir suvokti, kodėl užsirūkei ir kaip kitą kartą to išvengti“, – sako RPLC direktoriaus pavaduotoja.

Mesti rūkyti A. Širvinskienė nepataria vienam – galima kreiptis pagalbos į gydytojus, kurie suteiks medikamentinę ir psichologinę pagalbą.

Pagalba sveikatos priežiūros įstaigose

Nuo 2020 kovo 1 dienos RPLC teikiama nemokama pagalbos mesti rūkyti paslauga, kurią sudaro šešios specialisto konsultacijos, o pirma rekomenduojamų medikamentų pakuotė - nemokamai. Specialistas domėsis metančio rūkyti progresu ir padės analizuoti – kas pasisekė, kas ne, kodėl tam tikrose situacijose nepavyko susilaikyti neparūkius, ką daryti, kad išvengtumėte šių „klaidų“ ateityje.

Taip pat nuo 2021 m. vasario 5 dienos norintieji mesti rūkyti gali sulaukti pagalbos ir telefonu. Šią iniciatyvą įgyvendina Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas kartu su Valstybiniu psichikos sveikatos centru bei Respublikiniu priklausomybės ligų centru.

Sveikatos stiprinimo fondasProfesionalią pagalbą telefonu metantiems rūkyti teikia:

Pirmadieniais. Valstybinio psichikos sveikatos centro Priklausomybės ligų skyriaus specialistai – nuo 10 iki 12 val. , tel. Nr. +370 5 210 28 15.

Antradieniais. Respublikinio priklausomybės ligų centro Šiaulių filialo socialiniai darbuotojai – nuo 13-14 val. tel. Nr. + 370 41 456456.

Trečiadieniais. Respublikinio priklausomybės ligų centro Kauno filialo psichologai – nuo 11-13 val. tel. Nr. + 370 37 333255.


Ketvirtadieniais. Respublikinio priklausomybės ligų centro Klaipėdos filialo gydytojai psichiatrai – nuo 12 iki 14 val., tel. Nr. +370 46 410650.

Penktadieniais, Respublikinio priklausomybės ligų centro Vilniaus filialo psichologai – nuo 11 iki 13 val., tel. Nr. +370 5 213 0045.

 

Projektas iš dalies finansuojamas Valstybinio visuomenės sveikatos stiprinimo fondo lėšomis.

Dėl asmeninių sveikatos problemų VLMEDICINA.LT rekomenduoja kreiptis į šeimos gydytoją arba su jo siuntimu – į specialistą. Atsakymai, publikuojami portale, jokiais būdais negali pakeisti gydytojo konsultacijos.

Genovaitė Privedienė

Informacija iš:

Vakarų Lietuvos Medicina 

Image: FreeDigitalPhotos.net







Komentarai (Viso žinučių: 0)


Atsakyti
Vardas:Svečias
Pavadinimas:
Komentaras:


Įrašykite patvirtinimo kodą

Powered by AkoComment 3.0


vaistai.lt pasilieka teisę pašalinti tuos skaitytojų komentarus, kurie yra nekultūringi, nesusiję su tema, pasirašyti kito asmens vardu, pažeidžia įstatymus, reklamuoja, kursto nelegalius veiksmus.

Į viršų
 

    

Ieškomiausių TOP 5




Naudingos nuorodos