Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC) informuoja, kad pastarosiomis dienomis kai kuriuose Lietuvos miestuose užfiksuota padidėjusi oro tarša. Aplinkos apsaugos agentūros duomenimis, liepos 12 d. kietųjų dalelių (KD10) koncentracija Kėdainiuose viršijo nustatytą paros ribinę vertę, o Kaune užfiksuotas ozono (O3) koncentracijos ribinės vertės viršijimas. Liepos 13 d. ozono koncentracijos ribinės vertės viršijimas užfiksuotas Jonavoje ir Panevėžyje.

Tarša sietina su besitęsiančia kaitra, transporto intensyvumu bei dulkėmis. Artimiausiomis dienomis vyraus nepalankios meteorologinės sąlygos teršalų išsisklaidymui, tikėtina, kad jų koncentracijos aplinkos ore viršys ribinę vertę. NVSC specialistai pataria, kaip derėtų elgtis šiomis dienomis, kad nepakenktume savo sveikatai.

Karščio bangos kelia grėsmę sveikatai

Vyraujant karštiems orams išauga oro kondicionierių naudojimo poreikis. Šiuo metu ypač aktyviai vėsinamos patalpos, automobiliai. Dėl šio papildomo energijos naudojimo į aplinką išmetama daugiau oro teršalų. Kiti kaitros sukelti padariniai (pvz., miškų gaisrai) taip pat gali smarkiai padidinti oro taršą kietosiomis dalelėmis. Tokia tarša gali būti atnešta iš kitų regionų ar šalių, kadangi oras beveik visada juda.

Karščio bangos ir prasta oro kokybė dažnas užsitęsusio aukšto atmosferos slėgio reiškinys, kurio metu vyrauja nepalankios meteorologinės sąlygos teršalų išsisklaidymui. Tokiu atveju miestuose teršalų tankis didėja ir koncentracijos viršija norminius dydžius.
Esant prastai oro kokybei žmonėms gali pablogėti sveikata – atsirasti dusulys, kosulys, jausmas, kad negali atsikvėpti, paūmėti bronchito simptomai.

Karščio bangos sukelia ozono ir kietųjų dalelių koncentracijų šuolius

Vasaromis ir ypač karščio bangų metu ozonas dažnai pasiekia pavojingą lygį miestuose. Saulės šviesa (ultravioletinė spinduliuotė) ir aukšta temperatūra sukelia chemines reakcijas tarp deguonies ir pirminių oro teršalų (pvz., azoto oksidų, NOx), kurių metu susidaro antriniai oro teršalai – ozonas. Kuo karštesnė diena ir kuo intensyvesnė saulė, tuo daugiau susidaro ozono. Pagrindinis azoto oksidų šaltinis yra kelių transportas, todėl didžiausios NOx koncentracijos susidaro miestuose, kur eismo intensyvumas didžiausias.

Ozonas yra labai aktyvus oksidatorius, kuris paaštrina plaučių ligas, tokias kaip astma, ir gali sukelti kvėpavimo sunkumų ir plaučių pažeidimus net sveikiems žmonėms. Ilgalaikis ozono poveikis didina priešlaikinių mirčių nuo širdies ar plaučių ligų riziką. Kvėpavimo takai tampa jautresni infekcijoms.

Tuo pačiu metu šiluma ir saulė kietąsias daleles (KD10) transformuoja į smulkesnės daleles (KD2,5), kurių dydis ore yra mažesnis nei 2,5 μm. Kuo smulkesnės dalelės tuo didesnis neigiamas poveikis žmogaus sveikatai.

Įkvėpus KD2,5 gali patekti giliai į kvėpavimo takus ir netgi prasiskverbti į kraują. Šios dalelės patekusios į organizmą gali sukelti uždegimus ir pabloginti žmonių, sergančių širdies ar plaučių ligomis, būklę. Pažeidus apsauginį plaučių audinį ligų sukėlėjai (virusai, bakterijos) gali lengviau patekti į apatinius kvėpavimo takus ir sukelti infekcijas (pvz., COVID-19). Tarša kietosiomis dalelėmis yra susijusi su daugeliu sveikatos problemų, įskaitant astmos ir širdies priepuolius, insultus ir net priešlaikines mirtis.

Oro taršai kietosiomis dalelėmis, azoto dioksidu ir kitais teršalais ypač jautrūs yra kūdikiai, vaikai, nėščiosios, pagyvenę asmenys, asmenys, sergantys astma ir kitomis kvėpavimo sistemos bei kraujotakos sistemos ligomis. Šie asmenys priskiriami rizikos grupei ir turėtų labiau saugotis.

Ką daryti, kad apsaugotume savo sveikatą:

• Venkite veiklos (pvz., sportas), kuri priverčia kvėpuoti greičiau ar giliau. Trumpinkite ir darykite daugiau pertraukėlių užsiimdami šia veikla lauke.
• Jei galite, suplanuokite veiklą kitai dienai, kai oro kokybė bus geresnė.
• Soduose, priemiesčiuose nedeginkite žolės, šiukšlių, plastiko ar gumos.
• Atsisakykite kelionių automobiliu: naudokite viešąjį transportą, važiuokite dviračiu ar eikite pėsčiomis.
• Likę namuose neatidarinėkite orlaidžių, langų ir durų, kai oro kokybė pagerės, atidarykite langus ir išvėdinkite namus ar biurą.
• Šlapias patalpų valymas gali padėti sumažinti dulkių kiekį.
• Jei per karšta likti viduje uždarius langus, arba jei priklausote  rizikos grupei, eikite kur nors toliau nuo matomų taršos šaltinių (judrių gatvių, rūkstančių kaminų, vietų kuriose jaučiamas specifinis kvapas).
• Dėl darbo ar kitų priežasčių ilgą laiką būnantiems užterštose vietose siūlome dėvėti kvėpavimo takų apsaugos priemones (kurių techniniuose reikalavimuose nurodyta, kiek galima būti aplinkoje, atsižvelgiant į oro teršalų koncentraciją).
• Turintiems sveikatos sutrikimų asmenims (sergantieji astma, lėtine obstrukcine plaučių liga ar emfizemą) siūlome nedėvėti kaukių lauke, dėvėdami kaukę labiau apsunkinate kvėpavimą, atsiranda perkaitimo (hipertermija) rizika.
• Vertinkite savo sveikatos būklę, pasijutę prastai (atsiradus simptomams) nedelsdami kreipkitės į gydytoją.

Oro kokybės tyrimų duomenys skelbiami Aplinkos apsaugos agentūros interneto svetainėje, informacija atnaujinama kiekvieną darbo dieną.

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro informacija

Informacija iš:

 Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos

Image: FreeDigitalPhotos.net

Panašūs straipsniai

Pirties nauda organizmui: kaip kūną veikia karštis? (430/0) 

NVSC: kaip elgtis per karščius? (545/0) 

Rekomendacijos kaip saugoti sveikatą kaitros metu (231/0) 

Rekomendacijos karščiui jautriems žmonėms (392/0) 

Atsakyti
Vardas:	Svečias
Pavadinimas:
Komentaras:
Įrašykite patvirtinimo kodą
	siųsti

Powered by AkoComment 3.0