vaistai.lt

Onkologinių pacientų gydymas: ieškoti efektyvaus spindulinio gydymo užsienyje nebereikia (881/0) 

Onkologinių pacientų gydymas: ieškoti efektyvaus spindulinio gydymo užsienyje nebereikiaKuo didesnis naikinantis poveikis piktybiniam navikui ir kuo mažesnė žala sveikiems audiniams. Tai spindulinės terapijos (dar vadinamos švitinimu) principas. Toks gydymas reikalingas daugiau nei pusei onkologine liga sergančių pacientų. Ar pacientui reikės išorinės spindulinės terapijos ir kada - priklauso nuo gydymo etapo, ligos eigos. Nors kai kurie pacientai atlikti šių procedūrų dairosi užsienyje, ne ką mažiau kokybišką gydymą gauti galima ir Lietuvoje. Tam tikrais atvejais pacientui pakanka vos vienos procedūros.

Kad serga krūties vėžiu 44-erių Virginija sužinojo prieš penkerius metus. Vėžys pasitaikė agresyvus ir metastazavo į kepenis. Prieš porą metų vilnietė kreipėsi į Nacionalinio vėžio instituto medikus dėl spindulinės terapijos. Moteriai pakako 5 švitinimo seansų, kurie trukdavo vos 15 minučių. Taigi, gydymas spinduline terapija užtruko savaitę. Virginija neslepia: iš pradžių eiti į procedūrą buvo neramu. „Prisipažinsiu, aš labai bijojau. Nes pati nelabai įsivaizdavau kaip tai daroma ir mane gąsdino galimi šalutiniai poveikiai. Nors jų ir nebuvo. Tikrai nerimavau gulėdama tame didžiuliame kambaryje, kuriame sukasi aplink aparatūra, kuri pypsi, šviečia. Nerimavau ir pačios procedūros metu. Tai man nebuvo „lengvas pasivaikščiojimas," – pranešime žiniasklaidai patirtimi dalijasi Virginija.

Tačiau šalutinių poveikių, dėl kurių taip nerimavo, moteris nepatyrė – po procedūrų juto tik nedidelį nuovargį. „Man kaip pacientei tai buvo labai lengvas etapas. Kadangi suprantu, kad procedūros planavimas užtrunka ilgai, viskas daroma labai kruopščiai. O aš kaip pacientė tiesiog turiu ramiai gulėti įrangoje ir klausytis to, ką liepia gydytojai: nejudėti, ramiai kvėpuoti. Kitaip tariant, tiesiog ramiai pabūti," – pasakoja vilnietė. Tiesa, pernai moters sveikata pablogėjo – ėmė kamuoti stiprus nuolatinis nugaros skausmas. Moteriai buvo diagnozuotos metastazės stuburo slanksteliuose. Po 4 spindulinės terapijos procedūrų skausmas dingo. Šiandien Virginija toliau gydosi imunoterapija ir chemoterapija. Ir kaip pati sako, gyvena pilnavertį sveiko žmogaus gyvenimą: sportuoja, šoka, susitinka su bičiuliais.

,,Atsiradus ligos progresavimui, pritaikius stereotaksinę spindulinę terapiją šiai pacientei net du kartus pavyko suvaldyti ligą ir išsaugoti gyvenimo kokybę. Ir tokių pavyzdžių turime ne vieną. Spindulinis gydymas sparčiai tobulėja, atsirandant ir vystantis naujoms technikos ir programinės įrangos galimybėms," – pasakoja Nacionalinio vėžio instituto Išorinės spindulinės terapijos skyriaus gydytoja onkologė radioterapeutė, laikinai einanti skyriaus vedėjos pareigas Asta Žilevičienė.

Nacionaliniame vėžio institute stereotaksinė radioterapija pacientams pradėta taikyti nuo 2017 m. Nuo įprastinės spindulinės terapijos stereotaksinė radioterapija skiriasi tuo, kad į naviką galima paskirti žymiai didesnę vienkartinę jonizuojančių spindulių dozę, kuri bus biologiškai daug efektyvesnė. Taigi, pacientui gali pakakti tik vienos ar kelių procedūrų. Tai ypač patogu pacientams, kadangi į terapiją nereikia atvykti kasdien ilgą gydymo laikotarpį. O įprastai švitinimas gali užtrukti ir iki poros mėnesių. Be to, jei pacientas turi pavienes metastazes galvos smegenyse, stereotaksinė radioterapija leidžia išvengti visų galvos smegenų apšvitinimo. Tai yra itin svarbu siekiant išsaugoti kognityvines smegenų funkcijas ir nepabloginti gyvenimo kokybės. Svarbu žinoti, kad stereotaksinė radioterapija yra neinvazinis gydymo metodas, nors žodis „radiochirurgija gali skambėti kaip operacija.

„Norime pasidžiaugti, kad jau 5 metus taikome stereotaksinę radioterapiją, esame sukaupę patirtį, skiriant šią procedūrą pavienių galvos smegenų metastazių gydymui bei metastazėms kauluose ar plaučiuose, oligometastazinės ligos (radikaliai gydomo vėžio su pavienėmis metastazėmis) gydymui. Taigi šiems Lietuvos pacientams nebereikia ieškoti ,,stebuklingų” aparatų ir gydymo kitose šalyse. Nacionaliniame vėžio institute esantys 2 linijiniai greitintuvai minėtoms procedūroms pritaikyti technologiškai ir gali saugiai realizuoti stereotaksinę radiochirurgiją ir stereotaksinę kūno radioterapiją," – pasakoja medikė.

Pažangūs ir modernūs prietaisai

Išorinė spindulinė terapija atliekama šiuolaikiniu prietaisu – linijiniu greitintuvu. Juo gydomi vėžiu sergantys pacientai, siekiant apšvitinti pirminį naviką, sritinius limfmazgius, zonas, kuriose išplitusios metastazės. Dažniausiai naudojama spinduliuotė – įvairios energijos fotonų pluoštas, rečiau taikoma elektronų spinduliuotė.

Nacionaliniame vėžio institute įrengti 4 linijiniai greitintuvai, kurie savo modernumu ir pažangumu neatsilieka nuo kitose šalyse naudojamų įrenginių. Jais atliekama išorinė spindulinė terapija taikoma įvairių lokalizacijų navikams gydyti: krūtų, priešinės liaukos (prostatos), gimdos kaklelio, kiaušidžių, plaučių, galvos-kaklo, galvos smegenų, virškinimo trakto, taip pat sergant sarkoma, limfoma, spinduline terapija gydomi ir vaikai. Jei reikia, procedūra atliekama su bendra nejautra.

Todėl Nacionalinio vėžio instituto pacientai turi galimybę gauti modernų ir jiems labiausiai tinkantį gydymą. „Naujausia įranga turime galimybę taikyti eilę spindulinės terapijos rūšių, kiekvienam pacientui parinkti individualiai jam reikalingą gydymo metodą bei įrangą. Tai yra trijų dimensijų konforminė spindulinė terapija, moduliuojamo intensyvumo spindulinė terapija, vaizdais valdoma spindulinė terapija, rotacinė-arkinė spindulinė terapija, stereotaksinė kūno radioterapija ir radiochirurgija bei elektronų terapija. Turime instaliuotas kūno paviršiaus nuskaitymo, kvėpavimo stebėjimo kontrolės sistemas. Jos daugiausiai naudojamos krūtų vėžiu sergančių pacienčių gydymo kokybei užtikrinti, kurios šiuo metu sudaro apie penktadalį visų švitinamų pacientų," – pasakoja A. Žilevičienė.

Taigi, norintiems gauti kokybišką spindulinę terapiją visiškai nebūtina tokių procedūrų ieškoti užsienio klinikose. Nacionaliniame vėžio institute paciento būklę vertina ir gydymo taktiką parenka multidisciplininė komisija, suburta iš įvairių specialistų, todėl ligoniui taikomas individualizuotas gydymas. „Spindulinis gydymas planuojamas kiekvienam individualiai taip, kad navikas būtų apšvitintas pakankama jį sunaikinti reikalinga spindulių doze, o sveikieji audiniai ir organai, esantys šalia auglio, išliktų kuo mažiau pažeisti. Pirmiausia atliekama planuojamos apšvitinti kūno srities kompiuterinė tomografija. Spindulinės terapijos planavime dalyvauja visa profesionalų komanda: gydytojas onkologas radioterapeutas, medicinos fizikas, radiologijos technologas, o kartais reikia pasitelkti į pagalbą ir gydytoją radiologą ar onkologą chirurgą,“ – apie spindulinės terapijos kokybę Nacionaliniame vėžio institute pasakoja A. Žilevičienė.

Anot medikės, didelė kruopštaus specialistų darbo dalis lieka už kadro. Tam, kad pacientas galėtų gauti jam labiausiai tinkamą gydymą, specialistams reikia atlikti nemažai namų darbų. „Pacientas nemato didelės mūsų darbo dalies, nes ji vyksta kabinetuose prie kompiuterių ekranų. Specialiose kompiuterinėse programose, skirtose spindulinės terapijos planavimui, gydytojas brėžia planuojamus švitinimo taikinius ir greta esančius organus. Tam reikia įvertinti naviko išplitimą, jo histologiją, gydymo tikslą, pasitelkiami diagnostinių tyrimų vaizdai, nustatoma reikalinga vienkartinė bei suminė dozės, kartų skaičius, kritinių organų tolerancijos ribos. Medicinos fizikai, naudodami spindulinės terapijos planavimo programas, siekia šiuos tikslus įgyvendinti ir paruošia dozimetrinį spindulinės terapijos planą. Tik tada, kai atlikti šie specialistų ,,namų darbai”, pacientas atvyksta spinduliniam gydymui," – apie tai, kaip medikai ruošiasi kiekvieno paciento gydymui pasakoja A. Žilevičienė.

Anot gydytojos onkologės radioterapeutės, šiais laikais pacientai gydytis dažnai ateina pasiskaitę tiek apie spindulinį gydymą, tiek apie stereotaksinę radioterapiją. „Mes džiaugiamės, kad yra toks žinomumas apie šio gydymo galimybę, ją aptariame ir diskutuojame su pacientais. Tačiau tik įvertinę paciento ligą, naviko, metastazių lokalizaciją, dydį, jo ribas, peržiūrėję diagnostinius radiologinius vaizdus galime pasakyti, ar stereotaksinę radioterapiją galėsime taikyti," – kad procedūra tinka ne visiems onkologiniams pacientams pabrėžia A. Žilevičienė.

Stereotaksinė radioterapija kasmet taikoma vis daugiau pacientų. Štai pirmaisiais metais – 2017 m. – kai stereotaksinė radioterapiją tik buvo pradėta taikyti, šiuo metodu gydyta 19 pacientų. Pernai procedūrą per metus gavo apie 100 pacientų, o štai šiemet, per pirmąjį pusmetį, stereotaksine radioterapija gydyti jau 64 pacientai. Nacionaliniame vėžio institute išorinė spindulinė terapija taikoma 2 tūkst. pacientų per metus. Kasmet institute atliekama daugiau nei 50 tūkst. spindulinės terapijos procedūrų. Švitinimo procedūrai į Nacionalinį vėžio institutą kasdien atvyksta apie 200 pacientų.

 

Informacija iš:

Vakarų Lietuvos Medicina 

Image: FreeDigitalPhotos.net







Komentarai (Viso žinučių: 0)


Atsakyti
Vardas:Svečias
Pavadinimas:
Komentaras:


Įrašykite patvirtinimo kodą

Powered by AkoComment 3.0


vaistai.lt pasilieka teisę pašalinti tuos skaitytojų komentarus, kurie yra nekultūringi, nesusiję su tema, pasirašyti kito asmens vardu, pažeidžia įstatymus, reklamuoja, kursto nelegalius veiksmus.

Į viršų
 

    

Ieškomiausių TOP 5




Naudingos nuorodos