Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos (NVSC) informuoja, kad Lietuvoje padidėjo kietųjų dalelių koncentracija aplinkos ore, kuriai  turėjo įtakos sausi, nevalyti miestų dangos paviršiai ir besikaupiantys teršalai iš individualių namų patalpų šildymo.

Aplinkos apsaugos agentūros duomenimis, kovo 1 d. Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje ir Šiauliuose viršyta kietųjų dalelių (KD10) koncentracijos aplinkos ore ribinė vertė. Ateinančiomis dienomis vyraus nepalankios meteorologinės sąlygos aplinkos oro teršalų sklaidai. NVSC specialistai pataria, kaip derėtų elgtis šiomis dienomis, kad nepakenktume savo sveikatai.

Kietųjų dalelių poveikis žmonių sveikatai

Kietosios dalelės – tai ore esančių dalelių ir skysčio lašelių mišinys, kurio sudėtyje gali būti įvairių komponentų – rūgščių, sulfatų, nitratų, organinių junginių, metalų, dirvožemio dalelių, dulkių, suodžių, biologinių komponentų (alergenų, mikroorganizmų). Didesnės kietosios dalelės (KD10) paprastai paveikia viršutinius kvėpavimo takus, nukeliauja iki bronchų, dažniausiai sukelia kosulį ir čiaudulį, o smulkiosios (KD2,5) patenka į plaučius, kraują ir gali paveikti ne tik kvėpavimo, bet ir kraujotakos sistemos organus, pabloginti vidaus organų funkciją, apsunkinti lėtinių ligų eigą.

Dėl savo kompleksinės cheminės ir fizinės sudėties, kietosios dalelės gali sukelti ir specifinį poveikį sveikatai, būdingą konkrečiai cheminei medžiagai, esančiai jų sudėtyje. Pavyzdžiui, suodžiai yra toksiški ir kancerogeniniai dėl juose esančių poli aromatinių angliavandenių. Mokslo šaltiniuose nurodoma, kad tomis dienomis, kai išauga kietųjų dalelių koncentracija ore, padidėja mirtingumas.

Kai kuriems žmonėms oro tarša itin kenksminga

Oro taršai kietosiomis dalelėmis, azoto dioksidu ir kitiems teršalams ypač jautrūs yra kūdikiai, vaikai, nėščiosios, pagyvenę asmenys, asmenys, sergantys astma ir kitomis kvėpavimo sistemos bei kraujotakos sistemos ligomis. Šie asmenys priskiriami rizikos grupei ir turėtų labiau saugotis.

Dažniausiai gali pasireikšti šie ūmaus teršalų poveikio požymiai: akių, nosies ir gerklės dirginimas, dusulys, kosulys, susilpnėjusi plaučių funkcija (ypač sergantiems lėtine obstrukcine plaučių liga), padidėjęs kvėpavimo takų imlumas kvėpavimo takų infekcijoms (ypač vaikų), paūmėjusios kvėpavimo takų alerginės uždegiminės reakcijos.

Rekomendacijos padidėjusio oro užterštumo sąlygomis:

• Rizikos grupei priklausantiems asmenims patariame lauke būti toliau nuo matomų taršos šaltinių (judrių gatvių, rūkstančių kaminų, vietų, kuriose jaučiamas specifinis kvapas), jeigu tai neįmanoma, geriau likti namuose ir stebėti sveikatą.
• Sportuojantiems lauke siūlome pasirinkti vietas, esančias toliau nuo taršos šaltinių, o trukmę koreguoti pagal savijautą.
• Dėl darbo ar kitų priežasčių ilgą laiką būnantiems užterštose vietose siūlome dėvėti kvėpavimo takų apsaugos priemones (atsižvelgiant į jų techniniuose reikalavimuose nurodytą buvimo užterštoje aplinkoje trukmę).
• Rekomenduojame naudotis viešuoju transportu.
• Soduose, priemiesčiuose nekurkite laužų, nedeginkite atliekų.
• Stebėkite savo sveikatos būklę, pasijutę blogai kreipkitės į savo šeimos gydytoją.

Oro kokybės tyrimų duomenys skelbiami Aplinkos apsaugos agentūros interneto svetainėje.

NVSC informacija

Informacija iš:

 Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos

Image: FreeDigitalPhotos.net

Panašūs straipsniai

NVSC priminimas, kaip elgtis padidėjus oro taršai (125/0) 

NVSC: ką daryti padidėjus oro taršai? (96/0) 

Griežtesni kvapo koncentracijos ore reikalavimai įsigalios 2026 m. (241/0) 

Oro taršos pavojus: specialistai įvardija grėsmes ir teikia rekomendacijas (1055/0) 

Atsakyti
Vardas:	Svečias
Pavadinimas:
Komentaras:
Įrašykite patvirtinimo kodą
	siųsti

Powered by AkoComment 3.0