vaistai.lt

Gydytojai apie krūtų patikrą primena prasmingu Šv. Magdalenos nakties bėgimu (97/0) 

Gydytojai apie krūtų patikrą primena prasmingu Šv. Magdalenos nakties bėgimuKrūties vėžys – dažniausia onkologinė moterų liga Lietuvoje ir visame pasaulyje. Mūsų šalyje kasmet nustatoma daugiau nei 1500 naujų ligos atvejų. Remiantis statistika, Europos Sąjungos šalyse gyvenimo eigoje krūties vėžiu suserga kas vienuolikta moteris. Ši liga taip pat yra ir dažniausia moterų mirties nuo onkologinės ligos priežastis.


Dažniausios krūties vėžio priežastys

Medicinos centro „Northway“ gydytoja chirurgė, Lietuvos krūties vėžio asociacijos pirmininkė dr. Agnė Čižauskaitė pranešime žiniasklaidai pasakoja, kad yra išskiriamos trys veiksnių, didinančių tikimybę susirgti krūties vėžiu, grupės. Tai – pastovūs veiksniai, kurių negalime pasirinkti, tokie kaip lytis, amžius (dažniausiai serga vyresnės nei 50 metų moterys), ilgas natūralių moteriškų hormonų poveikio laikas (ankstyvos pirmosios menstruacijos ar vėlyvai prasidėjusi menopauzė), mutacijų, susijusių su didesne rizika sirgti krūties vėžiu, turėjimas, onkologinių krūties ligų atvejai šeimoje, jau diagnozuotas krūties vėžys bei gerybinio tipo krūties navikai (fibroadenomos, intraduktalinės papilomos ir kt.) ar anksčiau taikytas spindulinis gydymas krūtinės ląstos srityje.

„Dar vakar buvo nustatinėjamos tik patogeninės BRCA-1 ir BRCA-2 genų (išgarsintų JAV kino aktorės Angelina Jolie) mutacijos, o šiandien jau nustatoma daugiau nei 50-ies genų mutacijų, susijusių su didesne rizika sirgti onkologinėmis ligomis. Visų šių mutacijų tyrimas, nustačius indikacijas ir turint šeimos gydytojo siuntimą, yra nemokamas, tyrimus galima pasidaryti Klaipėdos universitetinėje ligoninėje“, – pasakoja A. Čižauskaitė.

Kita grupė veiksnių, tai – veiksniai, kuriuos galime koreguoti. Tai pats ilgalaikis moteriškų hormonų poveikis (kai moteris ilgą laiką vartoja kontraceptines tabletes ar pakaitinę hormoų terapiją), vėlai susilaukia pirmojo vaikelio (po 30 metų) ar lieka negimdžiusi, nežindo krūtimi, yra turėjusi daug nėštumo nutraukimų, be saiko vartoja alkoholį, rūko, turi antsvorio ir yra nepakankamai fiziškai aktyvi. Trečioji grupė veiksnių – aplinkos poveikis. Tai – aplinkoje esanti jonizuojanti spinduliuotė, pramonėje naudojamos cheminės medžiagos ir kt.


Kaip laiku pastebėti šią ligą

Krūties vėžio simptomai yra pastebimi apžiūrint ar čiuopiant krūtį. Pasak specialistės, reikėtų sunerimti, jei pastebėjote krūties formos, kontūro ar dydžio pakitimą, odos spalvos pasikeitimą, odos paburkimą, įdubimą, negyjančią žaizdą, kraujingas ar tamsios spalvos išskyras iš spenelio, spenelio įtraukimą, užčiuopėte guzelį (-ius) krūtyje ar pažastyje. Skausmas dažniausiai nėra onkologinės krūties ligos požymis, tačiau labai retais atvejais, kuomet liga perauga nervines skaidulas, moteris gali jausti skausmingumą pažeidimo vietoje. Visais šiais atvejais, nepaisant amžiaus, reikėtų kreiptis gydytojo specialisto konsultacijai. Kas penkta krūties vėžiu serganti moteris yra jaunesnė nei 50-ies metų.

„Taip pat reikėtų atkreipti dėmesį į savavališkai atliekamus krūties vėžio žymens tyrimus, kurių neigiama išvada jokiu būdu nereiškia onkologinės ligos nebuvimo. Jei norite pasidaryti tyrimą – bendraukite su gydytoju“, – pabrėžia gydytoja.


Kaip keičiasi krūties vėžio diagnostika ir gydymas

A. Čižauskaitė sako, kad tikslių gairių, kada reikia pradėti tikrinti krūtis, deja, vis dar nėra. Lietuvoje atrankinės mamografinės patikros amžius yra nuo 50-ies iki 69-erių metų, tuomet moterį tyrimui siunčia jos šeimos gydytojas. Moterys dažnai klaidingai supranta krūtų patikros prasmę – vis dar neretai manoma, jog tikrinantis periodiškai pavyks išvengti ligos.

Nuolatinės patikros tikslas – nustatyti ligą ankstyvos stadijos, kai ji gali būti visiškai pagydyta. Krūtims tirti, pasak gydytojos, pasitelkiamas gausus įvairiausių instrumentinių technologijų arsenalas, kurias individualiai parinkus tiriamajai, galima optimaliai tiksliai įvertinti atsiradusius pakitimus.

„Dar visai neseniai labai skatinta moterų savityra šiandien rekomenduojama tik savirūpos tikslu, nes buvo moksliškai įrodyta, kad pati moteris, kaip ir neįgudęs gydytojas specialistas, geba apčiuopti tik didesnius nei 2 cm pakitimus, o tai – jau mažiausiai antroji ligos stadija. Mūsų tikslas – pirmoji stadija ar dar geriau ikivėžinė būklė, o ją dažnai galima aptikti tik instrumentinio tyrimo metu“, – sako gydytoja.

Europos ir JAV mokslininkų rekomendacijos skiriasi, tačiau bendrai sutariama, jog sveikai moteriai, neturinčiai nustatytų rizikos veiksnių, rekomenduojama krūtis pradėti tikrinti 35-40 metų ir, nenustačius pakitimų ar nustačius gerybinius pokyčius (pvz. nekomplikuotas cistas), tai daryti kas metus ar dvejus iki gyvenimo pabaigos, kol bendra būklė bus pakankamai gera tyrimui atlikti.

Trys pagrindiniai instrumentiniai tyrimai, skirti tirti krūtims yra mamografija arba šiuo metu taikoma 3D mamografija (kuomet atliekamos krūties rentgeno nuotraukos), ultragarsinis tyrimas bei magnetinio krūtų rezonanso tomografijos tyrimas. Kokį tyrimą atlikti, sprendžia krūtis tiriantis gydytojas, įvertinęs krūties dydį (todėl net ir jaunoms moterims, kurių krūtys didelės, gali būti rekomenduojama mamografija), vyraujantį audinį (riebalinis, liaukinis ar mišrus) bei įvairius pakitimus, stebimus jau atliktame tyrime. Moterys, kurioms nustatytos patogeninės mutacijos, tiriamos kas 6 mėnesius, kaitaliojant mamografiją su krūtų magnetinio rezonanso tomografijos (toliau MRT) tyrimu ir tarpuose tarp jų atliekant ultragarsinį (UG) krūtų tyrimą. Moterys, kurioms nustatyti rizikos veiksniai, tiriamos dažniau – joms būtina kasmetinė patikra.

Atlikus tyrimus ir aptikus pakitimus reikalingas jų histologinis patvirtinimas, todėl atliekama pakitusio audinio biopsija. Jei dar vakar mėginiai buvo imami švirkšto pagalba (plonos adatos biopsija), šiandien šis pritaikymas išliko tik skysčio sankaupų aspiratams tirti, o visiems solidiniams dariniams privalu atlikti stulpelines (storos adatos) ar atviras (ekscizines) biopsijas. Šiandienos naujovė yra vakuuminė biopsija, kurios indikacijos kasmet plečiasi.


Kaip gydomas krūties vėžys

Jeigu ligonei patvirtinama krūties vėžio diagnozė, jos tolesnis gydymas sprendžiamas daugiaprofiliniame gydytojų aptarime. Dar vakar krūties vėžio gydymas dažniausiai buvo pradedamas nuo operacijos, o šiandien sprendimą priima gydytojų konsiliumas. Konsiliumo komandos nariai – ne tik gydytojai chirurgai, onkologai chemoterapeutai ir onkologai radioterapeutai, bet ir gydytojai plastikos chirurgai, akušeriai ginekologai, radiologai, patologai ir branduolinės diagnostikos gydytojai bei genetikai. Konsiliumo metu įvertinus ligos išplitimą, histologinį tipą, ligonės amžių bei gretutines ligas, remiantis įrodymais pagrįstomis medicinos gairėmis, parenkamas jai asmeniškai labiausiai tinkamas gydymas.

Krūties vėžio gydymas paremtas trimis svarbiausiais gydymo metodais, tai – chirurginis, spindulinis bei sisteminis gydymas.


Moteriškumo ir vilties šventė – „Šv. Magdalenos naktis“

Siekiant atkreipti dėmesį į krūties vėžį, jau ketvirtus metus Klaipėdoje organizuojama „Šv. Magdalenos naktis“. Šio projekto idėjos autorius yra brolis Benediktas Jurčys OFM. Tai – Lietuvos krūties vėžio asociacijos (www.ltkva.org) kartu su MBO Lietuvos Šv. Kazimiero Provincijos Klaipėdos Šv. Pranciškaus Asyžiečio vienuolyno broliais, Šv. Pranciškaus Vilties miestu, Šv. Pranciškaus onkologijos centru, Klaipėdos miesto savivaldybe, Klaipėdos universitetu bei didžiosiomis Lietuvos ligoninėmis rengiamas projektas, skirtas švęsti gyvenimą kovoje su krūties vėžiu. Taip pat tai – moteriškumo ir vilties šventė, skirta motinai ir dukteriai, kurių kiekviena buvo, yra ar gali būti paliesta šios ligos.

Sveikųjų ir sergančiųjų ėjimas ir bėgimas kartu nakties metu yra graži solidarumo ir tikėjimo prisikėlimo aušra išraiška. Naujajame testamente aprašoma, kad Šv. Magdalena priklausė artimiausiam Jėzaus mokinių ratui ir buvo pirmoji, kuri sutiko prisikėlusį Kristų. Ji viltingai bėgo pranešti šią žinią apaštalams. Būtent čia ir slypi „Vilties bėgimo“ priešistorė. „Kaip Šv. Magdalena naktį ieškojo Kristaus ir rado prisikėlimo viltį, taip ir moterys kviečiamos kartu keliauti iš tamsos į šviesą“, – sako idėjos sumanytojas brolis Benediktas.

„Projektu bandome atkreipti visuomenės ir sergančiųjų dėmesį į aktualiausius ligos aspektus, mažą krūties vėžio žinomumą, kuris sąlygoja prastą atrankinės patikros programos lankomumą bei užleistų ligos stadijų gausą. Renginyje kasmet rengiama neatlygintina ultragarsinė krūtų patikra, kurios metu buvo ištiriama daugiau nei 200 moterų. Patikrą neatlygintinai vykdo geriausi visos Lietuvos krūtis tiriantys specialistai. Taip pat siūloma neatlygintina plastinės ir rekonstrukcinės chirurgijos gydytojų konsultacija, kurioje moterys gali išsakyti savo lūkesčius ir nusiskundimus dėl krūtų asimetrijos po operacinio jų gydymo ar krūties pašalinimo“, – pasakoja A. Čižauskaitė.

Renginį vainikuoja naktinis Lietuvos mėgėjų tarpklubinės taurės moterų bėgimas ar ėjimas ir šventinis koncertas. Renginį globoja LR Ministrė Pirmininkė Ingrida Šimonytė. Renginio organizatoriai ir globėjai džiaugiasi, kad šis renginys tapos kasmetiniu. Tai ir šiemet, kai liepos mėnesį Klaipėdos mieste pakibs violetinės spalvos vėliavėlės su Šv. Magdalenos ikona, visos moterys žinos, jog atėjo metas pasirūpinti savo krūtimis.

„Moterys, ateikite pasitikrinti, nes tai gali išgelbėti Jūsų gyvybę!“, – ragina Lietuvos krūties vėžio asociacijos pirmininkė dr. A. Čižauskaitė.

Informacija iš:

Vakarų Lietuvos Medicina 

Image: FreeDigitalPhotos.net







Komentarai (Viso žinučių: 0)


Atsakyti
Vardas:Svečias
Pavadinimas:
Komentaras:


Įrašykite patvirtinimo kodą

Powered by AkoComment 3.0


vaistai.lt pasilieka teisę pašalinti tuos skaitytojų komentarus, kurie yra nekultūringi, nesusiję su tema, pasirašyti kito asmens vardu, pažeidžia įstatymus, reklamuoja, kursto nelegalius veiksmus.

Į viršų
 



Ieškomiausių TOP 5




Naudingos nuorodos