vaistai.lt

Pacientus ginančios organizacijos pirmininkė: žmonėms neturi būti uždėtas apynasris rinktis geresnes medicinos paslaugas (196/0) 

Pacientus ginančios organizacijos pirmininkė: žmonėms neturi būti uždėtas apynasris rinktis geresnes medicinos paslaugasŠių metų pavasarį Seime prasidėjo diskusijos dėl galimybės pacientams rinktis aukštesnės kokybės medicinos paslaugas ir už jas susimokėti papildomai. Ieškoma būdų, kaip tokią galimybę panaikinti, tai yra uždrausti rinktis greitesnę ir geresnės kokybės paslaugą neva prisidengiant įstatymais, kurie numato, kad Lietuvoje gydymas yra nemokamas. Vietoje to siūloma, kad bet kokių papildomų mokėjimų ėmimas už iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto apmokamas paslaugas būtų laikomas pažeidimu. 

Kol politikai rengia išvadas dėl tokių siūlymų, medikai ir kiti ekspertai pastebi, kad tokie sprendimai apribotų paciento pasirinkimo laisvę ir neatitiktų žmogaus interesų. Be to, keltų papildomas rizikas pacientų sveikatai bei didintų korupcijos mastus sveikatos apsaugos sektoriuje. 

Lietuvos pacientų organizacijų atstovų tarybos (LPOAT) pirmininkė Vida Augustinienė teigia, kad diskusijos Seime smarkiai neramina pacientų organizacijas. Pastarųjų pozicija, žyminti pacientų lūpomis išreikštą valią, šioje situacijoje vienareikšmiška – iš žmonių negali būti atimta galimybė rinktis.

„Pacientų organizacijos blogai vertina siūlymus apriboti pacientų galimybes rinktis aukštesnės kokybės paslaugas. Turi būti sudaryta galimybė už paslaugas, kurių valstybė negali pilnai kompensuoti, leisti patiems pacientams prisimokėti, jeigu šie tą padaryti gali“ – sako V. Augustinienė pabrėžianti, kad visur turi būti pasirinkimas, o ypač tada, kai kalbama apie žmogaus sveikatą. 

LPOAT pirmininkė pažymi, kad daugelyje šalių, jei valstybė tam tikrų aukštesnės kokybės sveikatos priežiūros paslaugų 100 proc. negali kompensuoti, yra palikta galimybė pacientams prisimokėti skirtumą.

„Tame nėra nieko blogo ypač dabar, kai visame pasaulyje yra tokia ryški senėjimo problema. Juk kuo daugiau yra vyresnio amžiaus žmonių ir kuo tie žmonės yra vyresni, tuo jie turi daugiau ligų ir reikia įvairių sveikatos paslaugų, procedūrų, vaistų, gydymo. Pigiausio gydymo tokiems žmonėms gali nepakakti. Valstybė turi įvertinti realias paslaugų kainas ir priimti politinį sprendimą bei pasakyti žmonėms, kokią dalį paslaugų gali kompensuoti. Turi būti sudaryta galimybė žmonėms  papildomam savanoriškam sveikatos draudimui. Tad jei valstybė negali padengti ar pasiūlyti reikalingo gydymo, kodėl pats žmogus papildomai susimokėdamas oficialiai negali tokio gauti?“, – kelia klausimus svarstomo Seime įstatymo šalininkams.

Ekonomistas Marius Dubnikovas, kalbėdamas apie siūlymą apriboti pacientų galimybes rinktis aukštesnės kokybės paslaugas, kai nebūtų mokama kompensacija iš PSDF, sako, jog pats kompensacijos tikslas yra suteikti prieinamumą pacientui tą paslaugą gauti, nepaisant jo socialinio statuso, nes sveikatos paslaugos nėra prabanga ar paslauga, kuri pasirenkama dėl malonumo. 

„Pasirinkimas, kai nori aukštesnio lygio paslaugos už ją prisimokant, neturėtų naikinti pačios bazinės kompensacijos. Tai visiškai įprasta praktika ir kitose valstybėse, kai bazinė paslauga yra finansuojama biudžeto, o papildomos išlaidos finansuojamos žmogaus, jei toks jo pasirinkimas“, – aiškina ekonomistas ir priduria, kad dažnu atveju ta papildoma dalis gali būti kompensuojama, jei žmogus turi papildomą sveikatos draudimą. 

„Papildomas draudimas suteikia galimybę dar greičiau gauti paslaugas, kompensuoti nekompensuojamas paslaugas. Skirtingose valstybėse praktikos labai skiriasi, tačiau galimybė rinktis geresnes paslaugas už papildomą mokestį yra įprasta praktika ES valstybėse-narėse“, – sako M. Dubnikovas. 

Pasak jo, galimybės rinktis savanoriškai prisimokėti už brangesnę, aukštesnės kokybės, modernesnę paslaugą panaikinimas iš esmės turėtų būti vertinamas neigiamai, nes taip ribojama paciento pasirinkimo laisvė ir tai neatitinka žmogaus interesų. „Jei moki mokesčius – reiškia uždirbi ir jei nori primokėdamas pasirinkti aukštesnę kokybę, tai negali turėti įtakos kompensacijos gavimui ar negavimui“, – pabrėžia ekonomistas. 

M. Dubnikovas įžvelgia gilesnę problemą dėl medicinos paslaugų kompensavimo pacientams. Jo teigimu, šiuo metu valstybės nustatyti bazinio gydymo metodai ir įkainiai už gydymo paslaugas yra neadekvatūs, nes gydymo įstaigos negali pateikti kvalifikuotos paslaugos už nustatytus dydžius. 

„Netgi už invazinį chirurginį gydymą mokamos sumos yra gerokai per mažos, ką jau kalbėti apie papildomas paslaugas, tokias kaip, pavyzdžiui, randų šalinimas po operacijos“, – pabrėžia jis ir priduria, kad už visas paslaugas, kurias pacientai gali gauti nemokamai, turėtų būti galimybė  prisimokėti, norint jas gauti greičiau, jas atliekant su kokybiškesniais instrumentais ir naujausiomis technologijomis bei mokslo žiniomis. 

„Panaikinus galimybę rinktis aukštesnės kokybės paslaugas mūsų sveikatos gydymo sektorius taptų nepatrauklus pažangiems sprendimams, o pacientai ilgainiui gautų nemokamas, bet žemos kokybės paslaugas, kurios palaipsniui vis atsiliktų nuo moderniausių gydymo būdų“ – įspėja M. Dubnikovas. 

Jis taip pat mato riziką, kad kyšinininkavimo mastas, uždraudus rinktis geresnės kokybės medicinos paslaugas, sveikatos sektoriuje galėtų dramatiškai išaugti. Anot jo, visi panašūs apribojimai didina korupciją, kuri, ne paslaptis, jau ir dabar yra didelė problema sveikatos paslaugų sektoriuje. 

„Sistema būtų nepakanti korupcijai ir šešėliui, jei žmogus, turintis finansinių resursų ar papildomą sveikatos draudimą, galėtų laisvai išsirinkti reikalingą medicinos paslaugą. Jis būtų saugus ir sykiu įgalintas tai daryti legaliai“, – teigia ekonomistas. 

Daug nepasitenkinimo minėtiems siūlymams iš pacientų pusės kyla ir dėl to, kad  jie netektų galimybės savo noru susimokėti ir už tokius patogumus, kaip, pavyzdžiui, vienvietę palatą, joje esantį televizorių ar geresnį maitinimą. Be to, pacientai negalėtų pasirinkti brangesnių medicinos priemonių nei standartiškai kompensuojamos valstybės, kurios naudojamų operacijos metu. Pavyzdžiui, aukštesnės kokybės akies lęšiuko. Negana to, atsirastų ir tokios rizikos, kaip, pavyzdžiui, pacientui atlikus operaciją, randų šalinimo procedūra nebūtų atliekama arba už ją reiktų susimokėti visą sumą, nes kompensacija PSDF lėšomis būtų negalima. 

Informacija iš:

Valstybinė ligonių kasa

Image: FreeDigitalPhotos.net







Komentarai (Viso žinučių: 0)


Atsakyti
Vardas:Svečias
Pavadinimas:
Komentaras:


Įrašykite patvirtinimo kodą

Powered by AkoComment 3.0


vaistai.lt pasilieka teisę pašalinti tuos skaitytojų komentarus, kurie yra nekultūringi, nesusiję su tema, pasirašyti kito asmens vardu, pažeidžia įstatymus, reklamuoja, kursto nelegalius veiksmus. 

Į viršų
 



Ieškomiausių TOP 5




Naudingos nuorodos