vaistai.lt

Didesnėms gydymo įstaigoms prevencines programas vykdyti sunkiau? (140/0) 

Didesnėms gydymo įstaigoms prevencines programas vykdyti sunkiau?Panevėžio miesto poliklinikoje organizuotas Panevėžio teritorinės ligonių kasos (TLK) veiklos zonos pirminės asmens sveikatos priežiūros įstaigų (PASPĮ) atstovų pasitarimas prevencinių programų, apmokamų Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšomis, vykdymo klausimais. Apžvelgti ankstesni ir 2022 m. I pusmečio programų vykdymo rezultatai, PASPĮ dalijosi patirtimi, kas motyvuoja aktyviai kviesti gyventojus tikrintis, kas stabdo.

Pasitarimą pradėjusi Panevėžio TLK direktoriaus pavaduotoja Alma Čiplienė priminė, kodėl svarbu visiems sutelkti jėgas, kad per pandeminį karantiną užleista prevencijos sritis būtų suaktyvinta – taip atsiranda galimybių išgelbėti daugiau žmonių. Tiek turinčių riziką sirgti širdies ir kraujagyslių ligomis, gimdos kaklelio, krūties, prostatos, storosios žarnos vėžiu, tiek tomis ligomis jau susirgusių žmonių. 

Kontrolės skyriaus vyriausioji specialistė Regina Venckienė pateikė prevencinių programų, finansuojamų iš PSDF lėšų, vykdymo 2019–2021 m. ir 2022 m. I pusmečio rezultatų apžvalgą, akcentavo esminius dalykus, pažymėjo, kad mažos privačios PASPĮ kur kas aktyviau tikrina gyventojus pagal prevencines programas nei didžiosios viešosios. 

Palyginusi pandeminio laikotarpio ir šių metų rezultatus Panevėžio ir Utenos apskričių PASPĮ, specialistė atkreipė dėmesį, kad gerokai iš PSDF išaugęs finansavimas prevencinėms programoms šiais metais labiausiai susijęs su į gimdos kaklelio vėžio programą įtrauktu nauju, brangesniu tyrimu. Taip pat informavo, kiek kiekvienos programos lėšų ankstesniais metais liko nepanaudota, kokių ir kiek onkologinių pakitimų nustatyta pagal kiekvieną vėžio patikros programą, kuriose savivaldybėse ir jose veikiančiose gydymo įstaigose pasiektas didžiausias gyventojų aktyvumas įgyvendinant prevencines programas, kuriose – mažiausias ir pan. Pažymėta, kad minėtu praėjusiu 3 metų laikotarpiu daugiausia lėšų nepanaudota vykdant širdies ir kraujagyslių ligų bei storosios žarnos vėžio prevencines programas. Šįmet programų vykdymas gerokai stumiasi į priekį, bet neišnaudoto rezervo dar yra.

Akcentuota, kad vertinant duomenis pagal savivaldybes 2021 m., didžiausias gyventojų įsitraukimas stebimas vykdant krūties vėžio (Visagino ir Panevėžio miestų, Rokiškio, Anykščių ir Panevėžio rajonų savivaldybėse) ir storosios žarnos vėžio (Rokiškio, Pasvalio, Molėtų, Ignalinos rajonų ir Panevėžio miesto savivaldybėse) prevencines programas. O mažiausiai įsitraukiama į širdies ir kraujagyslių ligų ir prostatos vėžio prevencines programas. Mažiausias aktyvumas nustatytas Zarasų, Biržų ir Utenos rajonų savivaldybėse. Stebina tai, kad, pavyzdžiui, pastarojoje savivaldybėje yra vienos geriausių sąlygų šias programas vykdyti.

R. Venckienė minėjo, kad numatoma įvairių naujovių gerinant programų vykdymą. Atkreiptas dėmesys, kad pagal visuomenės nuomonės tyrimų duomenis, bendras ligų prevencijos programų žinomumo rodiklis mūsų šalyje išlieka aukštas – 8 iš 10 gyventojų yra girdėję apie tokias programas. Pusė šalies gyventojų yra dalyvavę kurioje nors prevencijos programoje ir didžioji dalis gyventojų norėtų, kad būtent šeimos gydytojas informuotų ir kviestų dalyvauti. Nuostatos dėl dalyvavimo programose – palankios ir kasmet gerėja, prevencinių programų kokybė tenkina daugumą, tačiau nesutinkančiųjų dalyvauti procentas svyruoja tarp 7 ir 10. Iki 20 proc. gyventojų, net ir suprasdami naudą, nepasinaudoja programa, tad reikalingos į paraginimą, priminimą orientuotos priemonės. 

UAB Ignalinos sveikatos centro direktorė Rimantė Gaidelienė apžvelgė Ignalinos rajono demografinę situaciją, palygino prevencinių programų vykdymo rezultatus jos vadovaujamoje įstaigoje ir kaimyninėse – Ignalinos rajono poliklinikoje, Visagino ir Zarasų pirminės sveikatos priežiūros centruose (PSPC). Paminėjo, kad Ignalinos sveikatos centrui sunkiausia vykdyti krūties vėžio prevencinę programą dėl to, kad mieste nėra mamografo, o širdies ir kraujagyslių ligų – dėl to, kad labai sunku prikviesti žmones atvykti į centrą pakartotinai, kai gaunami blogi rezultatai po pirmojo apsilankymo. Pasitaiko ir tokių atvejų, kad dėl dažno priminimo atvykti pasitikrinti pagal prevencinę programą kviečiamasis supyksta ir prisirašo prie kitos gydymo įstaigos.

Pasak R. Gaidelienės, labai svarbu pacientams suprasti, kad ne medikams, o jiems tos programos naudingos, todėl gyventojų nenoras tikrintis – nemenkas trukdis. Pagrindiniai dalykai, padedantys sėkmingai tikrinti gyventojus, yra aktyvaus prevencinių programų koordinatoriaus turėjimas, jo pagalba slaugytojams, kai sunkiau sekasi prikviesti apylinkių gyventojus, nuolatinis rezultatų aptarimas, kasdienio laiko registracijai pagal prevencines programas numatymas kiekvienam šeimos gydytojui, tinkamas personalo finansinis motyvavimas, jo geranoriškumas ir profesionalumas. 

Zarasų PSPC direktorius Audronis Barisevičius, kurio vadovaujamai įstaigai prevencinių programų vykdymas iki šių metų buvo sunkiai įgyvendinamas, pasidžiaugė, kad jau įdarbintas jaunas šeimos gydytojas, ginekologas, paskirtas prevencinių programų koordinatorius, pasirašyta sutartis dėl mamogramų atlikimo su Visagino ligonine, dėl ko 2022 m. sausio–rugpjūčio mėn. programų vykdymo rezultatai žymiai pagerėjo. Pastebėta, kad gegužės mėnesį Zarasų rajono savivaldybėje vykęs Panevėžio TLK organizuotas susitikimas su Savivaldybės darbuotojais taip pat turėjo teigiamos įtakos – tą mėnesį tikrinimasis pagal prevencines programas labai suaktyvėjo. Direktoriaus manymu, atsakingų darbuotojų vykimas į rajonus skaityti paskaitų apie prevencijos naudą labai reikalingas.

Panevėžio miesto poliklinikos vadovas Karolis Valantinas pripažino, kad per pandemiją buvo visiškai sustojęs prevencinių programų vykdymas įstaigoje, tačiau dabar, žiūrint į perspektyvą, judama gera linkme. Mažiausias aktyvumas pastebėtas vykdant prostatos vėžio prevenciją, o tikras skaudulys – širdies ir kraujagyslių ligų programa, kurią įgyvendinant nepasiekiama šalies vidurkio.

Poliklinikos direktorius pažymėjo: kuo didesnė gydymo įstaiga, kuo daugiau joje prirašytų pacientų, tuo sunkiau vykdyti prevencines programas. Šeimos gydytojų komandai tenkantys krūviai yra didžiuliai, todėl pats laikas būtų nustatyti optimalų prirašytų pacientų skaičių apylinkėse teisiškai ir didinti paslaugos įkainius. K. Valantinas patikino, kad 70 proc. prevencinių programų vykdytojų darbo turi atlikti slaugytojai-koordinatoriai, ne gydytojai. Taip pat pasidžiaugė, kad vis tik jo vadovaujamoje įstaigoje prevencinių programų vykdymo rodikliai gerėja, nors gyventojų skaičius mažėja.

Po pristatymų vyko diskusijos, kaip stiprinti prevencinių programų vykdymą, aptarti aktualūs PASPĮ kontrolės klausimai. 

Pasitarimo pranešimus galite rasti čia.  

Panevėžio teritorinės ligonių kasos informacija

Ligonių kasos kviečia:

Skaityti svarbiausias naujienas Facebook: https://goo.gl/ML8SqJ
Pamatyti naujausias nuotraukas ;) Instagram: https://goo.gl/tXvpXr
Žiūrėti išsamius ir linksmus vaizdo įrašus Youtube: https://goo.gl/BPBep2
Sekti išskirtinius infografikus ir ne tik Flickr: https://goo.gl/bGtZg2
Rūpimus klausimus galima pateikti arba (8 5) 232 2222.

Informacija iš:

Valstybinė ligonių kasa

Image: FreeDigitalPhotos.net







Komentarai (Viso žinučių: 0)


Atsakyti
Vardas:Svečias
Pavadinimas:
Komentaras:


Įrašykite patvirtinimo kodą

Powered by AkoComment 3.0


vaistai.lt pasilieka teisę pašalinti tuos skaitytojų komentarus, kurie yra nekultūringi, nesusiję su tema, pasirašyti kito asmens vardu, pažeidžia įstatymus, reklamuoja, kursto nelegalius veiksmus. 

Į viršų
 



Ieškomiausių TOP 5




Naudingos nuorodos