Statistika rodo, kad beveik 10 milijonų žmonių Europos Sąjungoje gyvena jausdami sunkias insulto pasekmes. Tai – tokia liga, po kurios pacientas dažniausiai lieka neįgalus, neretai – tokios būklės, kuri reikalauja nuolatinės priežiūros. KTU Informatikos fakulteto mokslininkas Rytis Maskeliūnas kartu su tarptautine komanda sukūrė programėlę, kuri virtualioje aplinkoje mokys rūpintis asmeniu, kurį buvo ištikęs insultas.

Artimo asmens insultas visada sukrečia, o grįžus iš ligoninės, šokas patiriamas antrą kartą – nebežinome ko griebtis, nes pasikeičia ne tik insultą patyrusiojo, bet ir artimųjų gyvenimas. Pasak Kauno technologijos universiteto (KTU) Multimedijos inžinerijos katedros tyrėjo R. Maskeliūno, tokį pokytį išgyventi be pagalbos – sudėtinga.

Programa-žaidimas

„iTrain“ – tai interaktyvūs mokymai, skirti padėti slaugyti asmenis po insulto. Juos sudaro visuma skirtingų priemonių – įprasta knygelės forma, interaktyvus nuotolinis mokymo kursas (angl. Massive open online course), vaizdinė medžiaga ir vis populiarėjanti modernaus mokymo forma – vadinamasis „rimtasis“ žaidimas.

Daugelis turime paviršutiniškų žinių apie insultą, neretas savo artimoje ar tolimoje aplinkoje esame su šia liga susidūrę. Visgi, pasak R. Maskeliūno, neretai paviršutiniškos žinios tokios ir lieka, kol gyvenimas nepriverčia su problema susipažinti giliau. „iTrain“ interaktyvių mokymų paketas siekia užpildyti šią spragą.

KTU mokslininko teigimu, ši mokomoji priemonė yra ir žaidimas, ir mokomoji programa. Kurio bus daugiau – priklauso nuo naudotojo.

„Mokomasi lengva, greitai perprantama forma, kiek panašia į labai populiarų „EA SIMS“ žaidimą“, – teigia tyrėjas.

Remiamasi realaus gyvenimo duomenimis

„iTrain“ žaidimas moko teisingos slaugos praktikos, kaip sukurti saugią namų aplinką, leidžia virtualioje aplinkoje išbandyti ligonio priežiūrą ir moko kitų būtinų aspektų. Kaip tai vyksta? Paspaudus ant tam tikro objekto, ar įvykus tam tikram scenarijui, patikrinamos žaidėjo žinios – jis ar ji turi parinkti optimalų variantą, nuo kurio priklauso slaugomo asmens gyvenimo kokybė. Situacija nuolat kinta, nes gyvenimo kokybę veikia įvairūs faktoriai, pradedant nuo labai elementarių, tokių, kaip žmogaus noras pavalgyti ir pamiegoti, baigiant jo psichologine būsena. Visos šios situacijos modeliuojamos žaidime.

Pasak tyrėjo, tokia mokymų forma – gerokai įdomesnė ne tik jaunesniajai kartai; interaktyvus žaidimas daugeliui smagesnis ir mažiau laiko sąnaudų kainuojantis užsiėmimas nei brošiūrų skaitymas ar keliolika valandų praleistų kursuose.

„Žaidimo metodikai buvo panaudota profesionali medicininė patirtis ir realaus gyvenimo įrodymų duomenys, surinkti projekto „iTrain“ metu“, – teigia mokslininkas.

Medikai iš Italijos, Kipro bei Švedijos bendravo su insultą išgyvenusiais pacientais, jų šeimos nariais ir su šios srities profesionalais. Šių interviu pagrindu, papildant žinias medicinine praktika, buvo sudaryta mokymo medžiaga, kuria remiantis ir buvo sukurtas žaidimas.

„Mūsų žiniomis, rimtųjų žaidimų, mokančių apie pacientų po insulto slaugą, nėra. Netgi slaugos srityje, tai ganėtinai – plati niša, kurioje vienas iš pionierių buvo kitas mūsų žaidimas, supažindinantis su senatvine demencija“, – pasakoja R. Maskeliūnas.

Programėlės efektyvumą matavo depresijos skale

Nors tam tikra dalis pacientų po reabilitacijos gali gyventi ganėtinai pilnavertį gyvenimą – tai priklauso nuo insulto sunkumo, kada buvo suteikta pagalba ir kitų faktorių – neretai insultą patyrusiųjų gyvenimas pasikeičia iš esmės.

Pasak KTU mokslininko R. Maskeliūno, tarp žmonių, patyrusių insultą, depresija yra ganėtinai dažnas reiškinys: „Žmogus supranta, kad jo gyvenimas pasikeitė, dažniausiai – negrįžtamai ir taip, kaip buvo, tikėtina, jau nebebus.“

Be to, dažna šeima neturi finansinių galimybių naudotis slaugos namų paslaugomis, todėl slaugo ligonį namuose, kas namiškių kasdienybę taip pat stipriai sutrikdo: „Morališkai itin sunku stebėti kaip artimasis kenčia, o priežiūra reikalauja daug laiko (specialus maistas, higiena, mankšta, bendravimas), todėl nelieka laiko sau“.

Dėl šių priežasčių, depresija gali atsirasti ir pacientų artimiesiems, kurių gyvenimas taip pat keičiasi kardinaliai. Siekdami ištirti „iTrain“ žaidimo poveikį depresijos, kuri gali atsirasti dėl slaugytojų patiriamos naštos, eigai, mokslininkai pasitelkė depresijos skalę (angl. Geriatric Depression Scale (GDS)).

Pasak R. Maskeliūno, tyrimo metu rezultatai parodė, jog „iTrain“ žaidimas turėjo didelę teigiamą įtaką slaugytojų ir insulto ištiktų asmenų nerimo pokyčiui.

„iTrain“ žaidimą galima atsisiųsti nemokamai „Google Play“, „Apple App Store“ platformose.

Plačiau skaitykite publikacijoje: https://doi.org/10.3390/info13120564

Informacija iš:

Image: FreeDigitalPhotos.net

Panašūs straipsniai

Ligonių kasos paaiškino slaugos paslaugų namuose tvarką (387/0) 

KTU mokslininkų ir partnerių bendras darbas: virtuali realybė padės mokantis chirurgijos (353/0) 

Pacientams pavėžėjimo paslauga užtikrinta bent iki liepos (198/0) 

KTU mokslininkų išradimas – gyvenimus keičiančioms operacijoms (245/0) 

Atsakyti
Vardas:	Svečias
Pavadinimas:
Komentaras:
Įrašykite patvirtinimo kodą
	siųsti

Powered by AkoComment 3.0