vaistai.lt

Skauda pilvą? Virškinimo fermentai gali nebepadėti išvengti vizito pas gydytoją (101/0) 

Skauda pilvą? Virškinimo fermentai gali nebepadėti išvengti vizito pas gydytojąDilgčiojimas, refliuksas, sunkumas po valgio, maudimas duobutėje, „sustojęs skrandis" – yra daugybė virškinimo sistemos signalų, kuriuos esame linkę nuvertinti. Nes „kam nepasitaiko", ypač prasidėjus šašlykų ir gazuotų gėrimų sezonui. Tad kaip atskirti, kada savigydos tabletėmis išties užtenka, o kokie simptomai jau įspėja, kad tyrimų geriau neatidėlioti, pranešime žiniasklaidai pataria gydytoja gastroenterologė Agnė Dikčiūtė.


Virškinimo trakto problemos turi ir nespecifinių simptomų

Simptomus, kurie verti ne vienkartinio virškinimo fermento pavartojimo ar kitų namų vaistinėlės priemonių, o gydytojo konsultacijos, gydytoja vardija dešimtimis. „Virškinimo traktas skirstomas į apatinį ir viršutinį aukštus, tad negalavimų pobūdį iš dalies sąlygoja problemos vieta. Visgi dalis simptomų yra panašūs", – pažymi medicinos diagnostikos ir gydymo centro „Hila" gydytoja.

Viršutinį aukštą sudaro stemplė, skrandis ir dvylikapirštė žarna, o apatinį aukštą – plonosios žarnos ir storoji žarna. Viršutinio aukšto ligos dažniausiai sukelia krūtinės skausmą, rėmenį, užstrigusio kąsnio jausmą, skausmingą ar apsunkintą rijimą, pilnumą po valgio, pilvo skausmą, pilvo pūtimą, pykinimą ar vėmimą. Apatinio aukšto ligos gali pasireikšti pilvo skausmu, viduriavimu, vidurių užkietėjimu, staigiu noru tuštintis, išmatų nelaikymu, pilvo pūtimu, kraujavimu.

„Virškinimo trakto ligas dažnai išduoda ir nespecifiniai simptomai, tokie kaip blogas apetitas, savaime mažėjantis svoris, karščiavimas, – atkreipia dėmesį gydytoja A. Dikčiūtė. – Pastebėjus tokius požymius irgi svarbu kreiptis į šeimos gydytoją, kuris, įvertinęs paciento būklę, nukreips specialistų – gydytojo gastroenterologo ar endoskopuotojo – konsultacijai."

Apie 70 proc. pacientų, kurie kreipiasi į šeimos gydytoją skųsdamiesi virškinimo trakto ligoms būdingais simptomais, serga funkcine virškinimo trakto liga (tai yra, nors jos pablogina pacientų gyvenimo kokybę, atlikus įvairius tyrimus, pakitimų nerandama). Likę 30 proc. pacientų nukreipiami gydytojo gastroenterologo konsultacijai ir tolesniam ištyrimui, kuris priklauso nuo simptomų, ligos anamnezės.

Ištirti viršutiniam virškinimo traktui, kuris šiuokart ir aptariamas, įprastai skiriama gastrokopija – tyrimas, kurio metu specialia kamera apžiūrima stemplė, skrandis, dvylikapirštė žarna. „Gastroskopija turi alternatyvų – pacientui gali būti atliekama rentgenografija su bario kontrastu, ultragarsinis tyrimas, kompiuterinė tomografija ir kt., bet daugumos jų trūkumas yra tai, kad tiriant šiais metodais prireikus nėra galimybės paimti biopsijos histologiniam ištyrimui, kai kuriais atvejais trūksta ir tikslumo. Tad galiausiai, norint tinkamai ištirti stemplę, skrandžio ir dvylikapirštės žarnos gleivinę, vis vien tenka grįžti prie gastroskopijos", – konstatuoja gydytoja gastroenterologė.


Tyrimų metodai keičiasi: „žarnos rijimo" galima ir neprisiminti

Endoskopijos ištakos siekia senovės Egipto ir Romos imperijos laikus, bet šiuolaikinės endoskopijos istorija siekia tik apie 50 metų. Per tą laiką instrumentai, tyrimo technika ir paciento komfortas tyrimo metu keitėsi radikaliai. Šiandien naudojamas endoskopas su HDTV sistema, dėl ko pagerėjo žiūrimų vaizdų kokybė, įdiegta chromoendoskopijai skirtų režimų, atsirado galimybė pamatyti ir įvertinti net subtilius gleivinės pokyčius. Šiandien standartinis gastroskopas yra apie 100 cm ilgio ir maždaug paracetamolio tabletės dydžio – 10 mm.

Gera žinia tai, kad „žarnos rijimas", kaip populiariai apibūdinama gastroskopija, pacientui šiandien gali būti komfortiškesnis, jei tyrimą pasirenkama daryti su bendrąja nejautra. Gydytoja pripažįsta – gastroskopija su bendrąja nejautra patogesnė ir endoskopuojančiam gydytojui, nes tyrimas tada būna kokybiškesnis. Svarbiausia – jo netenka nutraukti per anksti dėl blogos paciento tolerancijos, kai virškinimo kanalo receptoriai, kurių nepasiekia vietinė nejautra, aktyvuoja vėmimo refleksą. Taip nutikus, tyrimą vėliau tenka kartoti, tik jau su bendrąja nejautra.

Dėl asmeninių sveikatos problemų VLMEDICINA.LT rekomenduoja kreiptis į šeimos gydytoją arba su jo siuntimu – į specialistą. Atsakymai, publikuojami portale, jokiais būdais negali pakeisti gydytojo konsultacijos.

Informacija iš: 

Vakarų Lietuvos Medicina 

Image: FreeDigitalPhotos.net







Komentarai (Viso žinučių: 0)


Atsakyti
Vardas:Svečias
Pavadinimas:
Komentaras:


Įrašykite patvirtinimo kodą

Powered by AkoComment 3.0


vaistai.lt pasilieka teisę pašalinti tuos skaitytojų komentarus, kurie yra nekultūringi, nesusiję su tema, pasirašyti kito asmens vardu, pažeidžia įstatymus, reklamuoja, kursto nelegalius veiksmus.

Į viršų
 



Ieškomiausių TOP 5




Naudingos nuorodos