vaistai.lt

Atminties vingiai  (19533/0) 

Atminties vingiaiKeistas dalykas ta atmintis. Kur kas dažniau ja skundžiamės, negu džiaugiamės. Dėl atminties iškrečiamų „kiaulysčių“ kartais patenkame į keblią padėtį – nors ir kiek besistengtume, neatsimename nė kruopelytės reikiamos informacijos. O kartais atmintis mums pažeria netikėtų staigmenų – prisimename viską iki menkiausių smulkmenų. Negi iš tiesų atmintis – tarsi atskira respublika mūsų galvoje?

Atmintis – tai sugebėjimas įsiminti, išsaugoti ir atsiminti informaciją. Ja remiantis įgyjamos bei panaudojamos žinios ir įgūdžiai.

Atmintis – tarsi mozaika
Pasak mokslininkų, atmintį galime įsivaizduoti kaip milžinišką mozaiką, sudėtą iš daugybės tarpusavyje susietų dalių. Svarbiausios atminties mozaikos dalys yra įsiminimas, informacijos saugojimas ir atsiminimas.

  • Įsiminimas. Gautą informaciją mes įsimename valingai arba nevalingai. Valingasis įsiminimas – tai veiksmas, kuriuo specialiai siekiame įsiminti tiksliai, kuo ilgesniam laikui. Pavyzdžiui, daugybos lentelę įsimename visam gyvenimui. Žinoma, kol ją įsimename, na, tariant paprasčiau – išmokstame, tenka ne vieną ir ne du kartus pakartoti. Taigi galime drąsiai sakyti, kad kartojimas yra atminties tėvas. Ne mažiau svarbus yra įsimenamų dalykų prasminių elementų išskyrimas, semantinis ir erdvinis jų grupavimas, regimo vaizdo susidarymas, jų gretinimas su turimomis žiniomis. Tačiau būna, kad kokį nors dalyką įsimename visai neturėdami tikslo jo įsiminti, t. y. nevalingai. Nevalingas įsiminimas yra mažiau produktyvus už valingąjį, ne toks sistemingas, mažiau sąmoningas ir nuo mūsų beveik nepriklausantis.
  • Informacijos saugojimas. Tai suvoktos informacijos laikymas atminties „stalčiukuose“. Mokslininkai sako, kad informacija atminties „stalčiukuose“ gali būti pertvarkoma, t. y. ne tik protarpiais kartojama, bet ir įtraukiama į naujų semantinių ryšių sistemas (aktyvusis informacijos saugojimas). Žinoma, kartais informacija tiesiog pasyviai guli atminties „stalčiukuose“ – nei papildoma, nei pertvarkoma.
  • Atsiminimas – tai įsimintos informacijos sugrąžinimas iš atminties „stalčiukų“ į savo sąmonės lauką. Kaip tai vyksta? Objektą (žmogų, daiktą, vietovę ir pan.) ar įvykį atsimename vėl jį pamatę, t. y. atpažįstame ir tiesiog atgaminame jo atvaizdą arba prisimename (atkuriame). Geriau atsimename tą informaciją, kuri mums yra svarbi ir atsiminimo bei įsiminimo situacija panaši. Atsiminimą skatina atminties lavinimas. Kartais vieną ar kitą dalyką stengiamės atsiminti sąmoningai (paprasčiausiai to mums reikia dirbant, mokantis), tačiau kartais visai nevalingai iš atminties iškyla kažkada matytas vaizdas ar veidas.

Visos atminties proceso grandys yra susijusios, papildo viena kitą ir sudaro vientisą visumą. Taigi išties atmintis – tarsi milžiniška mozaika.

Atminties spragos
Visos mozaikos dalys yra tarpusavyje glaudžiai susijusios ir papildo viena kitą. Išėmus nors menkiausią iš jų – mozaika bus suardyta. Tokia pati ir mūsų atmintis – „pametę“ vieną iš jos grandžių, tampame užuomaršomis. Tada tarsi perkūnas giedrą dieną užgriūva nemalonumai: pamirštame kur, kada ir su kuo turėjome susitikti, pamirštame atlikti suplanuotus darbus, pamirštame... kur prekybos centro aikštelėje pasistatėme automobilį (dar geriau – kad išvis jį pasistatėme). Stenkis kiek nori, bet atminties pagerinti nepavyksta. Patenkame tarsi į užburtą ratą, iš kurio ištrūkti ne taip paprasta. „Anksčiau nei darbo knygos turėjau, nei užsirašydavau, ką reikia atlikti. Dabar – ir darbo knyga visuomet po ranka, ir užsirašau viską, ką turiu padaryti, o atlikęs numatytą darbą ties juo padedu pliusiuką, kad tikrai jau atliktas. Visiškai esu be atminties“, – padejuoja ne vienas iš mūsų. Beje, prasta atmintimi skundžiasi ne tik darbingo ar vyresnio amžiaus žmonės. Atminties spragų pasitaiko ir vaikams bei paaugliams. „Viską kuo puikiausiai mokėjau, nes intensyviai ruošiausi, bet kai reikėjo atsakinėti – viskas iš galvos išgaravo. Nieko neprisiminiau“, – guodžiasi ne vienas moksleivis. Kodėl mes užmirštame tai, ką, rodos, buvome tikrai įsiminę?

Pasak mokslininkų, užmiršimas net mįslingesnis už atsiminimą. Iš tiesų, patirtus įspūdžius ar išgyvenimus laikui bėgant mes tarsi pamirštame, bet mūsų smegenys pamiršta ne viską – kai kuriuos įspūdžius ar išgyvenimų smulkmenas jos vėlgi sudėlioja į „atminties stalčiukus“. Todėl nereikėtų stebėtis, kad sąmonėje staiga gali iškilti ir tai, ką seniai manėme užmiršę. Paprasčiausias pavyzdys: du drauge keliavę žmonės po kurio laiko dalijasi prisiminimais. Ką vienas tvirtai išsaugojo atmintyje, kitas jau seniai bus pamiršęs, lyg nieko ir nebuvę. Tai rodo, kad daugelis atminties mįslių dar nėra įmintos. Tačiau sutikite, kad daug maloniau, kai gali pasitikėti savo atmintimi, kai reikiamu momentu prisimename reikiamą informaciją, nepamirštame raktų, dokumentų ir kitų mums svarbių dalykų. 

Kodėl pablogėja atmintis?
Nuolatinis stresas, įtampa, fizinis ir protinis nuovargis, per didelis darbo krūvis, poilsio stoka neigiamai veikia žmogaus sveikatą, taip pat gebėjimą susikaupti, išlaikyti dėmesį, atmintį. Jei silpnėja atmintis, lėtėja ir sprendimų priėmimas, sumažėja dėmesio koncentracija, gali sumažėti noras dirbti, užvaldo bloga nuotaika, didėja nervinė įtampa. Pablogėjus atminčiai ir dėmesiui, sunkiau susikoncentruoti, įsiminti naujus dalykus, pablogėja mokymosi rezultatai. Atmintis dažnai suprastėja dėl netinkamo gyvenimo būdo, pavyzdžiui, kai organizmas užteršiamas įvairiomis toksinėmis medžiagomis. Atmintis gali pablogėti ir po traumų, piktnaudžiaujant alkoholiu, dėl nemigos. Be šių veiksnių, atmintis prastėja ir dėl B grupės vitaminų, folio rūgšties stygiaus. Gerai atminčiai išlaikyti labai svarbūs ir vitaminai antioksidantai.

Kraujotakos sutrikimai ir atmintis
Labai dažnai prastėjančia atmintimi skundžiasi vyresnio amžiaus žmonės, nes senėjimas sukelia atminties sutrikimų. Kodėl? Senstant neišvengiamai prasideda arterijų sienelių sklerozė, t. y. ant jų vidinių sienelių susidaro cholesterolio plokštelės. Mažėjant kraujagyslių elastingumui ir spindžiui, mažėja ir jų laidumas, kraujas „užsistovi“ kraujagyslėse, gali susidaryti trombas. Visi šie kraujotakos sutrikimai blogina organų, taigi ir galvos smegenų, aprūpinimą krauju ir maisto medžiagomis bei sukelia daugybę negalavimų. Nepakankama smegenų kraujotaka silpnina smegenų žievės nervinių ląstelių veiklą ir kartu blogina atmintį. Sutrikus kraujotakai, dažniausiai žmonės skundžiasi galvos svaigimu, nestabiliu kraujospūdžiu, pykinimu, vėmimu, pusiausvyros sutrikimu, atminties pablogėjimu, mirgėjimu akyse bei regėjimo pablogėjimu, ūžimu ausyse ir pan.

Proto mankšta
„Niekuo nesidomėdamas prarandi ir atmintį“, – sakė vokiečių poetas J. V. Gėtė. Vienas iš paprasčiausių būdų lavinti atmintį – kartoti mintinai daugybos lentelę. Neprarasti atminties padeda eilėraščių mokymasis mintinai. Užsienio kalbų mokymasis taip pat lavina atmintį, nes stengdamiesi įsiminti įvairius žodžius priverčiame dirbti mūsų smegenų atminties ląsteles. Susikaupkite ir pasistenkite prisiminti pamirštą vardą, pavardę, gatvės pavadinimą, atsiminti telefonų numerius, artimųjų gimimo datas. Dažniau pavartykite nuotraukų albumus, prisimindami praėjusius įvykius, kuriuos, jūsų manymu, seniai pamiršote. Pabandykite parduotuvėje mintinai suskaičiuoti jūsų pirkinių sumą. Dažniau spręskite galvosūkius ir kryžiažodžius.

Atminties vingiai Smegenų maistas
Atmintį tyrinėjantys ekspertai pabrėžia, kad būtina tinkamai maitintis, nes netinkama mityba gali neigiamai paveikti informacijos atgaminimo galimybes. Labai svarbu, kad maiste netrūktų geležies, nes geležis padeda plisti nerviniam impulsui smegenų dalyse, atsakingose už mūsų atmintį. Smegenys yra labai jautrios net mažiems šio elemento pokyčiams. Taip pat reikėtų vartoti įvairių vaisių ir daržovių. Ypač vertingi obuoliai, kuriuose gausu antioksidantų, didinančių acetilcholino kiekį. Ši medžiaga dalyvauja perduodant nervinį impulsą iš vienos ląstelės kitai. Senstant acetilcholino kiekis mažėja, o pora obuolių ar stiklinė šviežių obuolių sulčių per dieną padės ne tik pagerinti atmintį, bet ir pažabos laisvuosius radikalus, žalojančius mūsų ląsteles. Ankstyvą pavasarį, kai trūksta šviežių bei chemiškai neapdorotų daržovių ir vaisių, atminčiai padėti gali maisto papildai, pavyzdžiui, „Memoril forte“. Jo sudėtyje yra ginkmedžio ekstrakto, vitaminų C, E, seleno, B grupės vitaminų, magnio.

Ginkmedis dažnai vadinamas „smegenų augalu“. Daug tyrimų rodo, kad ginkmedžio ekstraktas gerina atmintį, pažintines funkcijas, didina dėmesio koncentraciją, reguliuoja kraujagyslių tonusą, gerina kraujotaką.

Vitaminai C, E, selenas pasižymi antioksidacinėmis savybėmis, stiprina ginkmedžio ekstrakto poveikį, gerina smegenų veiklą.

B grupės vitaminai dalyvauja medžiagų apykaitoje, gerina nervų sistemos veiklą. Magnis dalyvauja nervų ir raumenų veikloje, aktyvina organizmo ląstelių fermentines sistemas, normalizuoja kraujo spaudimą. Visos preparato sudėtyje esančios medžiagos padeda palaikyti atmintį ir dėmesį, palaiko galvos smegenų ir periferinę kraujotaką, padeda, kai vargina galvos svaigimas.







Komentarai (Viso žinučių: 0)


Atsakyti
Vardas:Svečias
Pavadinimas:
Komentaras:


Įrašykite patvirtinimo kodą

Powered by AkoComment 3.0


vaistai.lt pasilieka teisę pašalinti tuos skaitytojų komentarus, kurie yra nekultūringi, nesusiję su tema, pasirašyti kito asmens vardu, pažeidžia įstatymus, reklamuoja, kursto nelegalius veiksmus.

Į viršų
 



Ieškomiausių TOP 5




Naudingos nuorodos