73 metų šiaulietę Eleną ne vienerius metus kamavo sveikatos problemos, kurios, kaip pati moteris manė, yra vyresnio amžiaus pasekmė. „Vartojau vaistus nuo hipertenzijos, II tipo cukrinio diabeto. Negalėjau net prigulti ant kairiojo šono – iškart vargindavo dusulys“, – pranešime žiniasklaidai pasakoja moteris. Nei moteris, nei ją gydę ir konsultavę Šiaulių medikai neįtarė, kad tikroji moters prastos savijautos priežastis – iš autonominio nervų mazgo išsivystęs navikas, vadinamas paraganglioma.

Atėjus karščiams, puolame vėsintis ledais, šaltais gėrimais, kondicionieriais ir maudynėmis vėsiuose vandens telkiniuose. To pasekmė – skaudanti gerklė ir varvanti nosis. Kaip vėsintis, kad nesusirgtume? „Gintarinės vaistinės“ vaistininkės Robertos Janulytės teigimu, svarbiausia vengti drastiškų temperatūrų skirtumų – kambario ar automobilio salono temperatūra nuo lauko turi skirtis iki 6-8 laipsnių. 

Skubios medicinos pagalbos prieinamumas visuomet buvo svarbus visos šalies gyventojams. Nusitęsusios ilgos eilės bendruosiuose ligoninių priėmimuose ir dar ilgesnės laukimo valandos, privataus medicinos sektoriaus atstovus paskatino imtis iniciatyvos. Didinant sveikatos paslaugų prieinamumą ir kartu mažinant eiles valstybinėse gydymo įstaigose, „Affidea Lietuva“ šalies sostinės gyventojams pristatė skubios pagalbos centrą „Express Care“ .

Specialistai visada pabrėžia, jog veido ir kūno oda reikia rūpintis nuolat, nepaisant sezono. BENU vaistinės Sveikos odos instituto ekspertė, kosmetologė Ramunė Uosienė atkreipia dėmesį, kad visgi, karštomis ir saulėtomis vasaros dienomis, odos priežiūra – dar svarbesnė. Ji reikalauja ne tik daugiau žingsnių, bet ir kruopštumo. 

Plazmoterapija – Lietuvoje ir visame pasaulyje naudojama injekcinė procedūra, kuri pasitarnauja tiek kosmetiniais, tiek gydymo tikslais. Pošiūno klinikos specialistai atsako, ką verta žinoti apie PRP injekcijas ir paneigia labiausiai paplitusius mitus.

Veganizmas, vegetarizmas, protarpinis badavimas, keto mityba – vos keletas pastaruoju metu pasaulyje populiarių dietų. Kauno technologijos universiteto (KTU) Maisto instituto jaunesnioji mokslo darbuotoja Aelita Zabulionė pastebi, kad vis daugiau gamintojų atsižvelgia į atsirandančius naujus mitybos įpročius ir stengiasi atliepti specialiuosius žmonių poreikius. „Tarkime, mėsos analogai atsirado kaip sprendimas, ieškantiems tvaresnių alternatyvų mėsai“, – sako mokslininkė.