Ankstukas arba neišnešiotas kūdikis – tai anksčiau nei planuota į pasaulį atkeliavęs mažylis, kurio svoris kartais gali siekti vos 500 gramų. Paprastai ankstuku vadinamas naujagimis gimsta tarp 22 ir 37 nėštumo savaitės. Anksčiau nei planuota pasaulį išvydusio kūdikio daugelis organizmo sistemų yra dar nesubrendusios, todėl pirmąsias savo gyvenimo savaites ar net mėnesius mažyliui neretai tenka praleisti ligoninėje. Nuo kitų naujagimių ankstukai skiriasi itin plona odele, nestabilia kūno temperatūra, mažu kūno svoriu, neritmišku kvėpavimu ir nesusiformavusiais rijimo bei čiulpimo refleksais.

Įpusėjus vasarai, Valstybinė ligonių kasa ragina tėvus nedelsti ir jau dabar pasirūpinti vaikų burnos sveikatos patikra. Tai yra privaloma kasmetinio vaiko sveikatos patikrinimo dalis ir būtina išduodant ugdymo įstaigai reikalingą elektroninį Mokinio sveikatos pažymėjimą. Gydytojui odontologui arba burnos higienistui atliekant patikrą, įvertinama vaiko burnos sveikata, laiku nustatomos galimos problemos ir prireikus skiriamas gydymas.

Žmogus gydytojui gali apibūdinti skausmo vietą, jo stiprumą ir savijautos pokyčius. Augintinis to padaryti negali, todėl apie ligą dažniausiai praneša elgesiu: tampa vangesnis, atsisako ėsti, slepiasi, dažniau geria, sunkiau kvėpuoja ar vengia judėti. Šie požymiai gali atrodyti nežymūs, tačiau kartais jie yra pirmasis signalas, kad organizme prasidėjo rimtesni pokyčiai. Veterinarinė diagnostika padeda iš atskirų ženklų sudaryti bendrą sveikatos vaizdą ir pasirinkti pagrįstą gydymą.

Klaipėdos universiteto ligoninėje (KUL) atlikta pirmoji Baltijos šalyse minimaliai invazinė endoskopinė poodinė mastektomija. Tai reikšmingas proveržis Lietuvos krūtų chirurgijoje. Naujasis metodas pacientėms suteikia galimybę išsaugoti daugiau sveikųjų audinių, pasiekti geresnį estetinį rezultatą ir greičiau grįžti į įprastą gyvenimą.

Nors vasara daugeliui asocijuojasi su atostogomis ir aktyvesniu poilsiu, Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės (RVUL) Skubiosios pagalbos skyriuje tai – vienas intensyviausių laikotarpių metuose, kai pacientų skaičiai pasiekia rekordines apimtis.

Apsunkintas kvėpavimas, traumų pasekmės ar po onkologinių ligų reikalinga rekonstrukcija – tai tik dalis priežasčių, dėl kurių pacientai vis dažniau kreipiasi į plastikos chirurgus. Vis dėlto medikai pripažįsta, kad jiems neretai tenka aiškinti, jog plastinė chirurgija vis dar klaidingai siejama vien su grožio tendencijų sekimu ar desperatiškais bandymais bet kokia kaina sustabdyti laiką.