Maža žaislo detalė, baterija, magnetas, riešutas ar net obuolio žievelė gali tapti rimto pavojaus vaiko sveikatai priežastimi. Svetimkūniui patekus į kvėpavimo takus, pavojus gali kilti staiga, tačiau ne visada jis baigiasi vaikui nustojus kosėti. Kartais įstrigęs daiktas ilgą laiką lieka nepastebėtas, o apie jį praneša tik pasikartojantys kvėpavimo takų uždegimai ar kiti sveikatos sutrikimai. Respublikinės Šiaulių ligoninės vaikų chirurgai ragina tėvus atidžiau vertinti kasdienėje aplinkoje slypinčius pavojus ir nepraleisti simptomų, galinčių išduoti svetimkūnį vaiko organizme.

Sveikatos apsaugos ministras Linas Kukuraitis šiandien susitiko su Japonijos Gifu prefektūros gubernatoriumi Yoshihide Esaki, Gifu universiteto prezidentu Kazuhiro Yoshida, Japonijos ambasadoriumi Lietuvoje Shinsuke Shimizu ir kitais Japonijos delegacijos nariais. Susitikime aptartas dviejų šalių bendradarbiavimas, daugiausiai dėmesio skiriant sveiko ir aktyvaus senėjimo politikai, moksliniams tyrimams ir universitetų partnerystei.

Tyrimai, specialistų konsultacijos, o aiškaus atsakymo, kodėl savijauta negerėja, vis dar nėra – tokioje situacijoje atsidūrę žmonės neretai ima ieškoti paaiškinimų socialinių tinklų grupėse, klausia dirbtinio intelekto ar išbando pažįstamų ir nepažįstamų rekomenduojamus preparatus.

Rūpindamiesi kūdikiu, tėvai dažnai stengiasi jam suteikti kuo daugiau komforto, o kartais – ir paskatinti greičiau išmokti naujų įgūdžių. Vis dėlto judėjimo raidai svarbu, kad kūdikis turėtų pakankamai progų pats keisti kūno padėtį, siekti žaislo ir išbandyti įvairius judesius. „Hila“ Reabilitacijos ir sporto medicinos centro kineziterapeutė Sofija Kalnė paaiškina, kokie kasdieniai įpročiai gali turėti įtakos šioms galimybėms, kokius kūdikio judėjimo ypatumus verta pastebėti ir kada naudinga profilaktinė konsultacija.

Atėjus rudeniui keičiasi ne tik orai, bet ir oro kokybė. Vėstant orams daugiau laiko praleidžiame uždarose patalpose, prasideda šildymo sezonas, o miestuose suintensyvėja transporto srautai. Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos (NVSPL) specialistai pastebi, kad šiuo laikotarpiu kasmet padaugėja gyventojų skambučių dėl į patalpas iš lauko patenkančių nemalonių kvapų bei suprastėjusios savijautos.

Socialiniai tinklai ir besikeičiantys grožio standartai skatina vis jaunesnius žmones domėtis estetinėmis procedūromis – nuo užpildų iki veido pakėlimo. Tačiau plastinės ir rekonstrukcinės chirurgijos gydytojas dr. Gediminas Samulėnas primena, kad svarbu įvertinti ne tik norimą rezultatą, bet ir ilgalaikes procedūrų pasekmes. Kokiais atvejais verta rinktis mažiau invazines priemones, o kada operacija gali būti pagrįsta ir jauname amžiuje?