Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos (NVSC) duomenimis, Lietuvoje spalio 19–25 d. (43-ąją metų savaitę) bendras sergamumo gripu, ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) ir COVID-19 liga (koronaviruso infekcija) (COVID-19 liga) rodiklis buvo 542,7 atvejo 100 tūkst. gyventojų (42-ąją metų savaitę – nežymiai mažesnis – 538,6 atvejo 100 tūkst. gyventojų). Mažiausias sergamumo rodiklis buvo Tauragės apskrityje, didžiausias – Vilniaus apskrityje. Epideminio sergamumo nesiekė nė viena savivaldybė.

Nors retos užkrečiamosios ligos diagnozuojamos nedažnai, įtarus tokią infekciją svarbu greitai ir tinkamai organizuoti laboratorinę diagnostiką. Tinkamas pasirengimas padeda išvengti klaidų parenkant ir atliekant tyrimus bei užtikrinti sklandų informacijos perdavimą tarp gydymo įstaigos ir laboratorijos.

Naujas sporto abonementas, sveikesnė mityba, tvarkingesnis miego režimas ar seniai planuota veikla. Rugsėjį noras pradėti iš naujo neretai primena sausio pradžią – tik vietoje naujametinių pažadų jį lydi grįžimas į darbus, studijas ir įprastą gyvenimo ritmą. Tačiau kodėl būtent rudens pradžia taip dažnai tampa pokyčių atskaitos tašku ir kas lemia, ar naujas užsidegimas išliks ilgiau nei kelias savaites?

62-ejų pacientui Raimondui sėkmingai atlikta itin sudėtinga krūtinės ir pilvo aortos aneurizmos operacija. Tokios operacijos Kauno klinikose atliekamos vos 1–3 kartus per metus. Dėl gyvybei pavojingos būklės skubiai operuotam vyrui prireikė daugiau nei dešimties skirtingų sričių specialistų komandos. Po sėkmingos operacijos pacientas jau po savaitės galėjo tęsti gydymą ambulatoriškai.

Daugelis sportuojančių žmonių savo fizinę būklę vertina paprastai – jei nieko neskauda, vadinasi, viskas gerai. Tačiau „Hila“ reabilitacijos ir sporto medicinos centro kineziterapeutė Gaivilė Kurtinaitytė-Juškė sako, kad organizmas apie didėjantį traumų pavojų dažnai įspėja gerokai anksčiau – tik šiuos signalus ne visada jaučiame ar pastebime. Juos atskleisti gali fizinės būklės testai, kurie padeda įvertinti, kaip organizmas prisitaiko prie krūvio, ir leidžia pastebėti pokyčius dar prieš atsirandant skausmui ar traumai.

Dabartinės estetikos tendencijos lemia, kad vis daugiau moterų renkasi natūralesnes krūtų formas, o dalis jų nusprendžia atsisakyti ir anksčiau įsidėtų implantų. „Nordclinic“ plastinės ir rekonstrukcinės chirurgijos gydytoja Eglė Dobilinskė pasakoja, kas dažniausiai lemia tokį sprendimą ir nuo ko priklauso rezultatas po implantų pašalinimo.