Kai ligos simptomų varginamas pacientas priverstas sėstis į neįgaliojo vežimėlį ir po gydymo iš jo pakyla – laikoma didžiausia gydymo sėkme tiek pacientui, tiek ligą gydantiems medikams. Išsėtinės sklerozės diagnozę išgirdę pacientai labiausiai ir baiminasi to momento, kai nebegalės savimi pasirūpinti, kai bus priklausomi nuo kitų, kai negalia trukdys kasdieniam gyvenimui. Prieš penkerius metus įteisintas inovatyvus gydymo būdas – – jau pasitarnavo kelioms dešimtims išsėtinės sklerozės nuvargintiems pacientams, kuriems nebepadėjo gydymas vaistais.

Paskutinės paros naujų atvejų skaičius: 104
Iš viso buvusių/esamų atvejų skaičius (iš jų laboratoriškai patvirtintų: 267943): 278177
Statistinis šiuo metu sergančių asmenų skaičius (deklaruotas: 54804) 3321
Statistinis gyvų pasveikusių asmenų skaičius (deklaruotas: 213236) 264719

Nemiga arba prasta miego kokybė – prabudinėjimas naktį, sudėtingas kėlimasis ryte, jausmas, kad miego metu nepavyko pailsėti, yra vieni dažniausių pacientų nusiskundimų. Jie dar labiau padažnėjo pandemijos ir karantino metu. Vaistininkės Robertos Janulytės teigimu, dažniausiai žmonės nėra linkę nemigos sureikšminti ir tikisi, kad ji praeis savaime. Į vaistinę gyventojai ateina ieškoti pagalbos, kai jau pradeda jausti pirmąsias nemigos pasekmes – išsekimą, sumažėjusį darbingumą bei irzlumą.

Šiaulių teritorinė ligonių kasa (TLK) sulaukia socialiai pažeidžiamų visuomenės grupių atstovų klausimų, kaip jie turėtų pasirūpinti savo privalomuoju sveikatos draudimu (PSD). Primename, kurios gyventojų grupės turi teisę į PSD valstybės lėšomis. Tai – bedarbiai, neįgalieji, nepasiturintieji, gaunantieji socialinę pašalpą, slaugantieji neįgaliuosius, tėvai, auginantys vaiką iki 8 metų ar du ir daugiau vaikų, kol vyriausiajam sukaks 18 metų, visuomenei pavojingomis ligomis sergantys asmenys, gaunantieji bet kurios rūšies pensiją ar šalpos kompensaciją bei turintieji būtinąjį darbo stažą (šiemet – 32 metų trukmės) senatvės pensijai gauti.

Pasaulio ir Lietuvos kulinarų širdis bei lėkštes pastaruoju metu vis dažniau užkariauja bolivinės balandos, avižos ar kuskusas. Tačiau nors šių kruopų nauda sveikatai – nenuginčijama, neretai yra pamirštama apie ypatinga maistine verte pasižyminčius grikius. Juos galima pavadinti tikra kulinarijos klasika: ne tik gardžiu bei lengvu, bet ir energijos antplūdį suteikiančiu maistu.

Veido odos priežiūra priklauso ir nuo metų laiko, ir nuo odos tipo, ir nuo jos būklės. Tačiau visais atvejais būtina ją drėkinti. Kodėl? Mat odos būklė ir išvaizda priklauso nuo drėgmės kiekio joje: dehidratacija ir išsausėjimas spartina senėjimo procesus, gilina raukšles, mažina odos elastingumą, atsparumą neigiamiems aplinkos veiksniams. Vyresniame amžiuje oda greičiau praranda drėgmę, tačiau odos išsausėjimo problemos ir to pasekmės gali kamuoti ir nepriklausomai nuo amžiaus: kai odai trūksta drėgmės, ji pradeda pleiskanoti, papilkėja, suglemba, atrodo pavargusi.

Aklajam rega atkurta aukštosiomis technologijomis, naudojant optogenetiką, kai nervų ląstelės genetiškai pakeičiamos taip, kad reaguotų į šviesą. Prancūzijos firma GenSight Biologics publikavo rezultatus, rodančius, kad pirmasis jų gydytas pacientas laboratoriniuose testuose gali atpažinti įvairius objektus. „Džiugu regėti pirmąją publikaciją apie žmonių optogenetiką,“ sako vienas iš optogenetikos išradėjų Ed Boyden iš Massachusettso technologijos instituto Bostone.