„Mama, šito tikrai nevalgysiu“, „neskanios tos daržovės“, „nenoriu to, man nepatinka“ – tokias ir daugybę panašių frazių turbūt teko girdėti kiekvieniems tėvams. Maistui išrankias atžalas auginantys tėvai susiduria su daug iššūkių ir ramybės neduodančiais klausimais. Ką daryti, kad vaikas gautų visas jo augančiam organizmui reikalingas maistines medžiagas? Kaip paskatinti jį vartoti daugiau vaisių ir daržovių? Kaip mažiesiems įdiegti sveikos mitybos taisykles? Į šiuos ir kitus klausimus pranešime žiniasklaidai atsako vaikų mitybos specialistė Živilė Dumbraitė-Varkalienė.

Svarbiausia vaikų mityboje – įvairovė

Pasak mitybos specialistės, vaikų išrankumas maistui yra itin opi ir dažna problema, su kuria susiduria daugybė tėvų.

„Bene dažniausia problema nuo pat ankstyvos vaikystės – nevalgus arba išrankus vaikas, kuriam sunku įtikti. Tuomet jo maisto racionas tampa labai ribotas, valgomi tik tam tikri maisto produktai, atsisakoma valgyti sveikatai palankius produktus“, – teigia Ž. Dumbraitė-Varkalienė.

Tiesa, nors suaugusiųjų ir vaikų sveikos mitybos taisyklės yra gana panašios, specialistė įspėja, kad su mažųjų mityba eksperimentuoti nederėtų.

„Vaikai – augantis, besivystantis organizmas, tad mitybos įtaka yra itin svarbi būtent vaikystėje. Ankstyvoje vaikystėje padėtas sveiko santykio su maistu pamatas suteikia daugiau šansų, kad jo sveikata bus gera ir suaugus, bus išvengta tam tikrų gyvensenos ligų. Svarbiausia vaikų mitybos taisyklė – įvairovė. Jei suaugusieji gali eksperimentuoti, atsisakyti vienų ar kitų produktų, vaikams nerekomenduojama išbraukti jokių produktų ar produktų grupės iš raciono, ypač gyvūninės kilmės“, – tvirtina mitybos specialistė.

Tėvai turėtų rodyti tinkamą pavyzdį

PSO specialistai rekomenduoja per dieną suvalgyti bent 5 porcijas vaisių ir daržovių. Deja, tačiau daugelio Europos šalių, taip pat ir Lietuvos, gyventojai jų suvartoja gerokai mažiau. Anot Ž. Dumbraitės-Varkalienės, tai lemia įsisenėję netinkami mitybos įpročiai ir laiko stoka.

„Manau, kad daugiausia tokią situaciją lemia netinkami mitybos įpročiai. Taip pat laiko stoka – dažnai žmonės tiesiog neturi laiko pasiruošti daržovių. Kažkiek įtakos galbūt turi ir sezoniškumas, nors ši priežastis pamažu jau netenka prasmės, nes šiuo metu parduotuvėse galima įsigyti beveik visų daržovių ištisus metus“, – sako vaikų mitybos specialistė.

Tačiau, kaip tvirtina ji, norint nuo pat mažų dienų vaikus skatinti valgyti daugiau vaisių ir daržovių, svarbu patiems tėvams rodyti tinkamą pavyzdį.

„Pirmiausia tėvai turėtų rodyti reikiamą pavyzdį. Jei tėvai patys nelabai mėgsta ar valgo daržovių, tai vaikai patys tikrai nesiims iniciatyvos. Kitas patarimas būtų tiesiog patiekti daržovių. Jei šaldytuve yra morkų, retas vaikas pats jas pasiims, nusilups, nusiplaus, susipjaustys ir kramsnos. Bet jei mama ar tėtis tai padarys ir patieks morkas matomoje vietoje, tikėtina, kad vaikas jas suvalgys. Lygiai ta pati taisyklė galioja ir visoms kitoms daržovėms“, – teigia Ž. Dumbraitė-Varkalienė.

Į pagalbą pasitelkti galima liofilizuotus produktus

Tiesa, jeigu vaikas visiškai atsisako valgyti daržoves ir vaisius, mitybos specialistė rekomenduoja išbandyti liofilizuotus produktus. Kaip teigia ji, šaltyje išdžiovintos gėrybės tam tikrais aspektais gali būti net pranašesnės už įprastas daržoves ir vaisius.

„Liofilizacija – puikus ir modernus būdas išsaugoti daržovių ir vaisių gerąsias savybes ilgesnį laiką. Liofilizuoti produktai neturi savyje vandens, bet visos kitos medžiagos išlieka – tokios kaip vitaminai, mineralai ir skaidulos. Be to, jos tampa labiau koncentruotos – mažesniame kiekyje yra daugiau naudingų medžiagų, pavyzdžiui, antioksidantų, nei tokiame pačiame kiekyje įprastų vaisių ar daržovių“, – sako vaikų mitybos specialistė.

Kaip vieną iš pavyzdžių, Ž. Dumbraitė-Varkalienė pamini vaikiškos linijos liofilizuotų miltelių mišinius, kurie gali gerokai palengvinti tėvų kasdienybę ir padėti vaikams lengviau suvartoti reikiamą kiekį daržovių ir vaisių. Mišinių sudėtis visiškai natūrali, juose nėra jokio pridėtinio cukraus, konservantų, dažiklių ar skonio stipriklių. Mišiniai sukurti ir subalansuoti padėti vaikams į dienos racioną įtraukti augalinio maisto, kuriame yra daug vitaminų, mineralinių, skaidulinių ir kitų medžiagų, palankiai veikiančių sveikatą ir labai reikalingų vaiko augimui bei vystymuisi.

„Kadangi liofilizacija yra puikus būdas išsaugoti visas gerąsias vaisių, uogų ir daržovių savybes, galima šiuos produktus drąsiai naudoti vaikų mityboje. Ypač tokiems vaikams, kurie yra išrankūs, nesutinka valgyti vaisių ir daržovių natūralia forma. Žinoma, pirmenybė visuomet turėtų būti teikiama šviežiam maistui, tačiau dauguma vaikų nesuvalgo pakankamai vaisių ir daržovių, kad pasiektų dienos rekomendaciją, tad tokie šaltyje džiovinti produktai gali tapti puikia kasdienio raciono dalimi ir papildyti patiekalus“, – tvirtina vaikų mitybos specialistė.

Reikėtų nepamiršti ir užkandžių

Pasak specialistės, tėvai turėtų nepamiršti pasirūpinti ne tik pagrindiniais dienos valgiais, tačiau suplanuoti ir vaikų užkandžius.

„Viskas priklauso nuo dienos ritmo, bet paprastai gali prireikti 1–2 užkandžių. Tarpas tarp valgymų neturėtų būti ilgesnis nei 3–4 val., kitu atveju rizikuojame peralkti. Tuomet jau maisto pasirinkimai nebus tokie adekvatūs ir labiau rinksimės riebesnį, mažiau sveikatai palankų maistą. Užkandžiams galima rinktis tiek vaisius, daržoves, tiek ir sūrį, sumuštinius, riešutus, jogurtą, kefyrą ir pan. Geriausia, jei užkandį sudaro ir baltymų, ir riebalų, ir angliavandenių šaltiniai.

Ž. Dumbraitė-Varkalienė primena, kad, bet kuriuo atveju, svarbiausias pavyzdys vaikui yra tėvų mitybos įpročiai – būtent jie daro didžiausią įtaką vaiko santykiui su maistu.

„Jei tėvai nerodys pavyzdžio namie – tai atsispindės ir vaiko elgsenoje prie stalo. Jei namuose įprasta valgyti avižinių kruopų košę, tai vaikui nebus nuostabos darželyje ar mokykloje pamačius tokią košę. Lygiai taip pat su daržovėmis, jei namie visuomet yra gausiai vartojama daržovių, tai net nekils klausimas, ar mokykloje vaiko pietų lėkštėje atsidurs ir daržovės“, – sako pašnekovė.

Svarbu didinti vaikų mitybos raštingumą

Ž. Dumbraitė-Varkalienė teigia, kad norint, jog ateityje vaikas išvengtų įvairių valgymo sutrikimų, labai svarbu susilaikyti nuo netinkamų komentarų apie maistą.

„Reikėtų nespausti, neliepti vaikams valgyti to, ko patys nevalgote. Ypač nekomentuoti vaiko suvalgomo maisto kiekio, jo išvaizdos ir stengtis nemalšinti emocijų maistu. Tai ypač svarbu norint išvengti valgymo sutrikimų. Prie stalo kalbėkitės įdomiomis, maloniomis temomis apie veiklas, orą ir pan., tačiau stenkitės nekomentuoti maisto, kalbėti apie jį tik faktais, nesistenkite priversti vaiko valgyti“, – teigia specialistė.

Pasak mitybos specialistės, norint didinti vaikų mitybos raštingumą, svarbu daug su jais kalbėtis ir susikurti bendras tradicijas.

„Vaikų mitybos raštingumą galime didinti kalbėdami su jais, pasakodami apie maisto naudą, susikurdami šeimos tradicijas, pavyzdžiui, savaitgalio vakarienė, kai visi dedasi tai, kas yra patiekta ant stalo. Reikėtų stengtis įtraukti vaikus į maisto gaminimo, ruošimo procesą, netgi maisto planavimą ir apsipirkimą. Stenkitės išklausyti ir jų norus bei susiplanuoti vieną ar kelias vakarienes per savaitę pagal tai, ko labiausiai nori vaikas“, – pataria Ž. Dumbraitė-Varkalienė. 

Dėl asmeninių sveikatos problemų VLMEDICINA.LT rekomenduoja kreiptis į šeimos gydytoją arba su jo siuntimu – į specialistą. Atsakymai, publikuojami portale, jokiais būdais negali pakeisti gydytojo konsultacijos.

Informacija iš: 

Image: FreeDigitalPhotos.net

Panašūs straipsniai

Psichologė apie nerimą keliančią tendenciją: vis mažesnius vaikus slegia sunkios mintys (478/0) 

Kada geriausia sportuoti: ryte ar vakare? (370/0) 

Nesutariate su savo vaiku? Priežastis – jūsų pačių vaikystėje patirtas emocinis skausmas (272/0) 

Mokslininkės tyrimų objektas – augalų lapai: nuo pritaikomumo mitybai iki įtakos mikrobiotai (502/0) 

Atsakyti
Vardas:	Svečias
Pavadinimas:
Komentaras:
Įrašykite patvirtinimo kodą
	siųsti

Powered by AkoComment 3.0