Lėtinės neužkrečiamosios ligos, kaip vėžiniai susirgimai, diabetas, širdies ir kraujagyslių bei neurodegeneracinės ligos, yra viena opiausių šių dienų pasaulio sveikatos problemų. Pasaulio sveikatos organizacijos teigimu (2013 m.), kiekvienais metais nuo lėtinių neužkrečiamųjų ligų pasaulyje miršta apie 36 milijonus gyventojų. Nors mirties priežastys Lietuvoje ir kitose ES valstybėse narėse nedaug skiriasi (dvi dažniausios mirties priežastys – kraujotakos sistemos ligos bei piktybiniai navikai), tačiau Lietuvoje standartizuotas mirtingumo rodiklis nuo kraujotakos sistemos ligų yra vienas didžiausių tarp ES valstybių narių.

Šias rimtas lėtines patologijas gali sukelti tiek vidiniai, tiek išoriniai (aplinkos) veiksniai (1 pav.), pavyzdžiui, aplinkos teršalai (oro tarša, vandens ir maisto teršalai, aplinkos tabako dūmai, pesticidai ir kt.), triukšmas, ultravioletinė (UV) spinduliuotė ir kt. Šios ligos turi itin didelį socialinį ir ekonominį poveikį tarptautiniu bei nacionaliniu mastu, ypač tuomet, kai šių teršalų ekspozicija veikia kritiniais vaisiaus vystymosi ar ankstyvojo gyvenimo etapais.

1 pav. Individualios ir išorinės ekspozicijos poveikio nustatymo metodo planas.

Norint tiksliau nustatyti sąsajas tarp tam tikrų ekspozicinių veiksnių ir ligų atsiradimo, buvo išskirta sąvoka „ekspozomas“. Ją pirmą kartą pavartojo epidemiologas dr. Christopher Wild. Ekspozomo koncepcija apima visą žmogaus aplinkos ekspozicijos visumą (įtraukiant gyvenimo būdo veiksnius, genomą) pradedant nuo apvaisinimo momento (C.P.Wild, 2005). Todėl pagrindinė ekspozomo paskirtis sutelkta į jo epidemiologinį taikymą, siekiant išvengti lėtinių ligų, jis gali būti naudojamas tikslesniam ekspozicijos įvertinimui.

Tačiau nagrinėjant ekspozomo sąvoką svarbūs ir genetiniai aspektai. Nors ir žinoma, jog didžioji dalis genetinių variantų ar vieno nukleotido polimorfizmų yra mažai veikiami aplinkos veiksnių (įskaitant genus, kurie turi sąsajų su aplinkos cheminių medžiagų apykaita, imunitetu, lipidų metabolizmu ir hemostaze), tačiau jie gali prisidėti prie gyventojų ligų naštos. Pavyzdžiui, tyrimai rodo, jog genetiniai ir aplinkos veiksniai gali turėti įtakos sergamumui diabetu, nors pažymima, jog tiriant sąsają su aplinkos veiksniais, trūksta duomenų.

2012 m. išskirtos trys ekspozomo veiksnių rūšys:

• Bendrieji išoriniai – socialinis kapitalas, išsilavinimas, finansinė padėtis, psichologinis stresas, urbanistinė aplinka, klimato kaita ir kt.
• Specifiniai išoriniai – radiacija, infekciniai agentai, cheminiai ir aplinkos teršalai, gyvenimo būdo veiksniai (pvz., psichotropinių medžiagų vartojimas), medicininė intervencija ir kt.
• Vidiniai – metabolizmas, hormonų pokyčiai organizme, senėjimas, lipidų peroksidacija ir kt.

2013 m. gegužės mėn. Nacionalinis aplinkos ir sveikatos mokslų institutas (angl. National Institute of Environmental Health Sciences) apdovanojo Jungtinių Amerikos Valstijų Emory universiteto tyrėjus už ekspozomo nustatymo tyrimus.

Bandymas išmatuoti visą ekspozicijos istoriją mokslininkams yra didelis iššūkis, nes:

• tai nuolat kintantis procesas, besitęsiantis visą žmogaus gyvenimą;
• matavimas trunka ilgai;
• epidemiologiniai bei genetiniai tyrimai yra brangūs;
• nėra pakankamai duomenų apie kai kurių ligų patogenezę;
• trūksta bendradarbiavimo tarp epidemiologų, biostatisikų, bioinformatikų, laboratorijų darbuotojų.

Lietuvoje nuo 2013 m. įgyvendinamas vienas iš eksposomo programos projektų. Tam, kad būtų gauti išsamūs, ilgalaikiai žmonių tyrimų duomenys, reikia sukurti ankstyvojo gyvenimo ekspozomą, tad bus bendradarbiaujama su šešiomis perspektyviausiomis gimimų kohortomis.  Bus pasitelktos naujos priemonės ir metodai apibūdinti įvairaus pobūdžio aplinkos teršalų ekspoziciją ankstyvojo gyvenimo laikotarpiu (1 pav.).

Johanas Volfgangas Gėtė rašė, jog „Gamta apsupa žmogų tamsa ir verčia jį amžinai veržtis į šviesą“. Tad belieka tikėtis, jog mūsų pačių pilietinis sąmoningumas, moksliniai tyrimai bei projektai padės nustatyti ir kontroliuoti konkrečius ekspozicinius veiksnius, turinčius įtakos lėtinių neinfekcinių ligų atsiradimui nuo pat žmogaus užsimezgimo momento.

Pagal užsienio literatūrą informaciją parengė Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro Aplinkos sveikatos skyriaus visuomenės sveikatos administratorė Dovilė Adamonytė

Informacija iš:

Image: FreeDigitalPhotos.net

Panašūs straipsniai

Supaprastinta siuntimų tvarka lėtinėmis ligomis sergančių pacientų ilgalaikiam stebėjimui (240/0) 

Gydymo įstaigos išbandė pažangius pacientų, sergančių keliomis lėtinėmis ligomis, priežiūros būdus (153/0) 

Lėtinėmis ligomis sergantys pacientai paslaugas gaus paprasčiau, gydytojai pildys mažiau dokumentų (255/0) 

Sergantiesiems lėtinėmis ligomis nereikia kaskart prašyti siuntimo (229/0) 

Atsakyti
Vardas:	Svečias
Pavadinimas:
Komentaras:
Įrašykite patvirtinimo kodą
	siųsti

Powered by AkoComment 3.0