Lietuvos klimatas –  keturi metų laikai –  kupinas kontrastų. Nuo -30oC speigo iki +30oC ir daugiau laipsnių kaitros, kuri tęsiasi 3 ar daugiau parų. Pastaraisiais metais vasaromis registruojamos tropinės naktys, kai oro temperatūra nenukrenta žemiau +20oC; stichinės sausros, kai hidroterminis koeficientas (HTK) yra žemesnis nei 0,5. Kartais ištinka hidrologinės sausros.

Tačiau kai kuriems parazitologiniams radiniams (žmogui pavojingų helmintų toksokarų, askaridžių kiaušinėliams) dirvožemyje ir smėlyje didelės įtakos vasaros šiluma nepadaro. Pavėsyje, prisidengę žole ir lapais, negiliai, dirvos paviršiuje iki 3–10 cm gylio, kai kurių helmintų kiaušinėliai puikiai vystosi ir išlieka gyvybingi ilgus metus. Pvz., žmogaus askaridžių kiaušinėliai dirvožemyje užkrečiami išlieka iki 7 metų. Jie neiššąla po sniego danga, išlieka anabiozės būklėje, o atšilus orams – vystosi toliau.

Paplūdimių smėlis dėl žmogui pavojingų helmintų kiaušinėlių yra tiriamas remiantis  LR Sveikatos apsaugos ministro įsakymu Nr.V-76 (2018-01-23) patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 92:2018 „Paplūdimiai ir jų maudyklų vandens kokybė“.

Per 2018–2020 m. Nacionalinėje visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijoje (NVSPL) buvo ištirta virš 5000 dirvožemio, smėlio, dumblo, peloidų ir kitų panašaus pobūdžio mėginių. Tarp jų – virš 3000 buvo paplūdimių smėlio mėginiai. Paplūdimių smėlio mėginiai buvo paimti iš Vilniaus, Utenos, Alytaus, Marijampolės ir Kauno apskričių.

Paplūdimių smėlio užterštumas helmintų kiaušinėliais minėtais metais šiose apskrityse buvo panašus ar šiek tiek didesnis nei visų dirvožemio tyrimų bendras užterštumas (žr. 1 pav.).

Pagal HN 92:2018 (4 priedą) paplūdimių smėlio pirmasis tyrimas turi būti atliekamas likus dviems savaitėms iki maudymosi sezono pradžios. Lietuvoje oficiali maudymosi sezono pradžia yra birželio 1 d. Vadinasi, jau gegužės mėnesio antroje pusėje yra pradedami paplūdimių smėlio parazitologiniai tyrimai. Išanalizavus 2018–2020 m. gegužės mėnesiais rastų mėginių su helmintų kiaušinėliais tyrimų rezultatus stebima, kad randami tik pavieniai užteršti mėginiai (žr. 2 pav.). Galimai žiemą paplūdimių smėlyje daugumos geohelmintų (kirmėlių, kurių kiaušinėliai bręsta dirvožemyje) kiaušinėliai iššąla, jeigu jų ir yra, juos nuplauna polaidžio vanduo į telkinius, ir, kol nėra gausaus žmonių ir gyvūnų lankymosi, paplūdimiai dar neužteršti. Randami tik toksokarų kiaušinėliai, kuriais dirvožemį ir smėlį plėšrieji gyvūnai (šuniniai ir katiniai) teršia ištisus metus.

Analizuojant paplūdimių užterštumą žmogui pavojingais helmintų kiaušinėliais birželio, liepos ir rugpjūčio mėnesiais stebimas žymus užterštų mėginių pakilimas (žr. 3 pav.). Prasideda oficialus maudymosi sezonas, žmonių ir, ko gero, jų augintinių gausus lankymasis paplūdimiuose. Paplūdimių smėlis neapsaugotas taip pat nuo laukinių gyvūnų apsilankymo. Įtarimus kelia ir žmonių paliktos šiukšlės, maisto likučiai, kuriais maitinasi laukiniai plėšrieji gyvūnai, čia pat ir besituštinantys. Ne visi žmonės savo augintiniams duoda vaistų nuo žarnyno  kirmėlių.  O laukiniai gyvūnai, savaime aišku, nedehelmintizuojami.

Per trejų metų laikotarpį rugsėjo mėnesiais paplūdimių smėlio mėginių, užterštų žmogui patogeniškais helmintų kiaušinėliais rasta tik 0,5 proc., tačiau ir mėginių buvo ištirta tik 185. Rugsėjį prasideda mokslo metai, dideliai daliai žmonių, kurie atostogavo Lietuvoje, baigiasi poilsio laikas, mažiau asmenų lankosi paplūdimiuose su augintiniais, mažiau paliekama maisto atliekų laukiniams gyvūnams, todėl mažėja ir mėginių užterštumas žmogui pavojingais helmintų kiaušinėliais.

Detaliau nagrinėjant, kuriuose paplūdimio taškuose (žaidimų aikštelės, smėlio dėžės, tinklinio aikštelės ar bendrasis paplūdimys) rasta daugiausiai užterštų helmintų kiaušinėliais mėginių, pirmauja bendrosios paplūdimio erdvės, antroje vietoje – tinklinio ir žaidimų aikštelės, trečioje vietoje – vaikų smėlio dėžės.

Analizuojant randamų mėginiuose helmintų kiaušinėlių rūšinę įvairovę, stebima, kad didžiausia dalis – 74 proc., yra mėginiai su toksokarų kiaušinėliais. Apie 15 proc. mėginių randami su askaridžių (žmonių ir gyvūnų parazitų) kiaušinėliais. Kituose mėginiuose buvo rasta rečiau pasitaikančių helmintų rūšių kiaušinėlių.

Toksokarų kiaušinėliai smėlyje ar dirvožemyje, temperatūrai pakilus virš +10oC pradeda bręsti, o +15–+20oC temperaūra brendimui yra optimaliausia. Esant +24–+30oC toksokarų kiaušinėliai subręsta per 5–8 dienas (kaip atrodo subrendęs toksokaros kiaušinėlis, nufotografuotas laboratorijoje, žiūrint pro mikroskopą, žr. 4 pav.)

(4 pav. Užkrečiamas Toxocara spp. kiaušinėlis su subrendusia lerva smėlio mėginyje (raudona rodykle pažymėtas kiaušinėlis))

Per 2018–2020 m. birželio–rugpjūčio mėnesius dirvos purenamo ruožo 10 cm gylyje temperatūra buvo: 2018 m. – nuo +19–+23oC iki +20–+24oC vietomis siekė ir +30–+35oC; 2019 m. – nuo +21–+26oC iki +18–+22oC; 2020 m. – nuo +19–+23oC iki +20–+22oC.*

Tačiau smėlio, ir dar drėgno, šilumos laidumo koeficientas nėra visai mažas, termoizoliacija nėra itin gera, taigi, toksokarų kiaušinėliams vystytis ir tapti užkrečiamais pakako kelių dienų.

Toksokaroze Lietuvoje serga visų amžiaus grupių žmonės, tačiau vaikų sergamumas yra didesnis. 2019 m. didžiausias sergamumas buvo 10–14 metų amžiaus vaikų grupėje – 11,6/100.000 gyv., kai 25–44 metų amžiaus grupėje sergamumas buvo tik 0,3/100.000 gyv.**

*Lietuvos Hidrometeorologijos tarnybos statistinės medžiagos apžvalga.
**Užkrečiamųjų ligų ir AIDS Centro statistiniai duomenys apie žmonių sergamumą toksokaroze.

Mikrobiologinių tyrimų skyriaus
Parazitologinių tyrimų poskyrio
Parazitologijos specialistė Daiva Veitienė

Informacija iš:

Image: FreeDigitalPhotos.net

Panašūs straipsniai

Nustatytas pirmasis A(H3) gripo virusas (322/0) 

Nacionalinė laboratorija perduodama Nacionaliniam visuomenės sveikatos centrui (162/0) 

Toksokaroze dažniau serga vaikai: kaip apsisaugoti? (269/0) 

Kaip saugiai naudojantis viešo ar asmeninio naudojimo soliariumais? (264/0) 

Atsakyti
Vardas:	Svečias
Pavadinimas:
Komentaras:
Įrašykite patvirtinimo kodą
	siųsti

Powered by AkoComment 3.0