vaistai.lt

„Dar po vieną“. Ar alkoholio „mikrodozingas“ daro kūrybingesniu ir efektyvesniu darbe? (252/0) 

„Dar po vieną“. Ar alkoholio „mikrodozingas“ daro kūrybingesniu ir efektyvesniu darbe?Nėra progos nesužinoti, ką apie tai mano mokslininkai.

Prieš kelis metus tarp Silicio slėnio vyr. vadybininkų buvo madingas psichodelikų „mikrodozingas“, konkrečiai, LSD. Manyta, kad jis didina kūrybingumą, gerina darbingumą, nes padeda susikoncentruoti ir bendrai savijautą. Moksliniai šio klausimo tyrimai ir empirinė vartotojų patirtis prie kokios nors vienareikšmiškos išvados neprivedė.

Pernai išleista ir Oskaro premiją geriausio užsienio filmo kategorijoje pelniusi danų režisieriaus Thomaso Vinterbergo juosta „Dar po vieną“ siūlo eksperimentuoti su galbūt geriau įstatymams paklusniems piliečiams tinkamomis medžiagomis.

Filmo herojai — ne itin gyvenimu patenkinti vidutinio amžiaus mokytojai — geria alkoholį mažomis dozėmis visą dieną ir stengiasi įvertinti, kaip alkoholio „mikrodozingas“ veikia jų profesinę veiklą ir visuomeninius santykius. Inteligentiški filmo herojai savo eksperimentą grindžia teorija, priskiriama psichiatrui ir psichoterapeutui, visame pasaulyje pripažintam maitinimosi sutrikimų ekspertui Finnui Skerderudui. Jos esmė – visiems žmonėms iš prigimties trūksta kraujo alkoholyje. Kad šis deficitas būtų panaikintas ir būtume kūrybingesni ir labiau atsipalaidavę, reikia palaikyti 0,05% alkoholio koncentraciją kraujyje.

Beje, pasirodžius filmui, Skerderudui teko teisintis: jo „teorija“ nulemta Ed mondo De Amicio knygos „Apie psichologinį vyno poveikį“ pratarmės norvegiškam leidimui „pasirinktiniu perskaitymu“: Pirmame puslapyje parašiau, kad po vienos dviejų stiklinių gyvenimas ima rodytis toks puikus, kad net galime pamanyti, kad gimėme su 0,05% alkoholio kraujyje deficitu. Tačiau jau kitoje pastraipoje šią teoriją visiškai paneigiu.

Skerderudas prisipažino, kad iš pradžių sunerimo dėl to, ką jam priskyrė. „Šiaip ar taip, esu gydytojas, psichiatras, gydau žmones nuo priklausomybių, bendrauju su jų šeimomis“. Patį filmą, jis, beje, laiko „subalansuotu“. Pasak jo, su alkoholiu neverta elgtis ultimatyviai, iš „arba — arba“ pozicijų:

Laisvai galime svarstyti alkoholio efektą. Juk žinome apie jų, kaip apie socialinį lubrikantą. Sunku surasti balansą ir jo laikytis, nepiktnaudžiaujant svaigalais.

O ką, jei visgi vadovautumėmės „Dar po vieną“ protokolu? Ar alkoholio „mikrodozingas“ (darbo metu) padidins darbo efektyvumą? Kas iš viso atsitiks? Į šiuos klausimus The Conversation straipsnyje pabandė atsakyti Liverpoolio Johno Moores universiteto profesorius Harry Sumnall.

 
Alkoholio koncentracija kraujyje priklauso nuo daugelio faktorių: nuo alkoholio koncentracijos gėrime, jo išgėrimo spartos, lyties, KMI ir kepenų būklės. 0,05% lygis 70 kilogramų sveriančiam vyrui daugmaž atitinka 0,5 litro 4% stiprumo alaus ar taurę (250 ml) vyno. Tačiau alkoholis — toksinas, kūnas siekia jo atsikratyti, todėl palaikyti nuolatinę 0,05% jo koncentraciją būtų nelengva. Reikėtų nuolat gerti, o tai reiškia, kad kasdienis ir savaitinis alkoholio vartojimas gan greit viršys rekomenduojamą maksimumą.

Profesorius Sumnallas sutinka, kad mažos alkoholio dozės gali veikti teigiamai, taip pat ir tvirtinti draugiškus ir profesinius ryšius. Laboratoriniai tyrimai parodė, kad mažų alkoholio dozių išryškinamas atsipalaidavimas ir pasitikėjimo savimi jausmas, o taip pat saikingos intoksikacijos sukeliamas kognityvinio fokuso praradimas gali padėti kūrybingiau ir įvairiau spręsti įvairias problemas. O dar — pagerinti bendravimo įgūdžius užsienio kalba ir reikalingos informacijos aptikimą atmintyje bei jos apdorojimą. Priešingai, alkoholio vartojimas bet kokiomis dozėmis kenkia daugumai profesijų būtiniems analitiniams problemų sprendimo gebėjimams.

Tačiau netgi jeigu jums „pasisekė“, ir jūs, pavyzdžiui dirbate namie, ar jūsų profesija veikiau kūrybinė, ir galite sau leisti eksperimentuoti su alkoholiu, verta atminti, kad visi aukščiau paminėti tyrimai buvo atlikti laboratorijose, griežtai kontroliuojamomis sąlygomis, o dozės buvo patikrintos. Į ką išvirstų tokie tyrimai realiame gyvenime, niekas nežino, įspėja profesorius Sumnallas.

Be to, negalima pamiršti, kad netgi „mikrodozuojant“ žmonėms gana greitai išsivysto atsparumas fiziologiniam ir psichologiniam alkoholio poveikiui. O tai reiškia, kad norint gauti tokį patį efektą, dozę reikės didinti, tai yra, „mikrodozingas“ ilgainiui gali tapti „makrodozingu“. Būtent todėl dauguma darbdavių (bent jau formaliai) laikosi nulinės alkoholio tolerancijos darbe politikos.

Neigiamos reguliaraus alkoholio vartojimo pasekmės seniai ir gerai ištirtos. Ginčijamasi dėl galimos saikingo jo vartojimo naudos. Kai kurių mokslininkų nuomone, ryšį tarp išgerto alkoholio kiekio ir jo žalos galima pavaizduoti „J“ raidės formos grafiku, ir kad yra kažkoks „optimalus taškas“, kuriame alkoholis netgi naudingas. Tarp kitko, pažymi profesorius Sumnall, šią idėją populiarina alkoholio pramonė. Kiti tyrėjai mano, kad bet koks alkoholio kiekis kenkia sveikatai.

Žinoma, galima nurodyti senovės graikų meilę vynui, didžių žmonių įpročius. Tačiau šių žmonių talentas būtų pasireiškęs ir be jų potraukio alkoholiui. Tiems, kas nėra toks talentingas, gėrimas veikiau lems ne visuotinį pripažinimą, o pagirias, sąžinės priekaištus ir tuščią piniginę, apibendrina profesorius Sumnallas.

republic.ru

 

Parengta pagal:
«Еще по одной». Делает ли «микродозинг» алкоголя более креативным и эффективным на рабочем месте?

Informacija iš:

technologijos.lt

Image: FreeDigitalPhotos.net







Komentarai (Viso žinučių: 0)


Atsakyti
Vardas:Svečias
Pavadinimas:
Komentaras:


Įrašykite patvirtinimo kodą

Powered by AkoComment 3.0


vaistai.lt pasilieka teisę pašalinti tuos skaitytojų komentarus, kurie yra nekultūringi, nesusiję su tema, pasirašyti kito asmens vardu, pažeidžia įstatymus, reklamuoja, kursto nelegalius veiksmus.

Į viršų
 

    

Ieškomiausių TOP 5




Naudingos nuorodos