vaistai.lt

Šienligės simptomus paaštrina stresas (169/0) 

Šienligės simptomus paaštrina stresasPražydus augalams daugybę žmonių vargina į peršalimą panašūs simptomai: užgula nosį, vargina kosulys, ašaroja akys. Tačiau alergija žiedadulkėms – šienligė gali dar labiau pasunkėti, jei patiriamas emocinis stresas. Kodėl taip atsitinka ir kokia išeitis?

Pavojingas ir nedidelis stresas

Kai šienlige sergantys pacientai pasiskundžia, kad po nervinės įtampos ligos simptomai paaštrėja. Gydytojai tuo nebesistebi, nes yra nustatyta, kad emocinis stresas gali sustiprinti įvairias alergines reakcijas. Štai Amerikos streso institutas primena dar prieš kelis dešimtmečius atlikto eksperimento rezultatus, kai šienlige sergantys žmonės maždaug valandai buvo patalpinti į ambrozijos žiedadulkių pripildytą kambarį. Iš pradžių jie nejuto jokių alergijos simptomų. Tačiau patyrę stresą savanoriai greitai pradėjo čiaudėti ir ašaroti.

Ne viena mokslininkų grupė yra nurodžiusi, kad lėtinį emocinį stresą patiriantiems asmenims alergija paūmėja dažniau. Be to, sunkesnius jos simptomus jaučiantys pacientai labiau stresuoja. Beje, net ir nedidelis stresas gali iš esmės pabloginti žmogaus alerginę reakciją į kai kuriuos įprastus alergenus. Todėl nestebina, kad, pavyzdžiui, net buitiniai ginčai dažnai sukelia astmos priepuolius.

Išsiaiškino, kaip paūmėja alergija

Vis tik iki šiol klausimų kelia pats streso poveikio alergijai mechanizmas. Kaip aiškėja, alerginės slogos paūmėjimai gali būti susiję su streso metu padidėjusiu kortikotropiną atpalaiduojančio hormono (CRH) išsiskyrimu. Tai parodė nauji Osakos universiteto mokslininkų tyrimai, pernai paskelbti „International Journal of Molecular Sciences“.

Bandymuose su pelėmis nustatyta, kad smegenyse išsiskiriant daugiau CRH nosies gleivinėje padaugėja putliųjų ląstelių, jų aktyvumas padidėja. Kaip žinoma, šios ląstelės „sprogsta“, kai prie jų prisijungia alergenas ir IgE klasės imunoglobulinai. Tuomet išsiskiria biologiškai aktyvios medžiagos, tarp jų – ir histaminas, kurio padidėjusi koncentracija sukelia uždegimą. Todėl jaučiami varginantys šienligės simptomai: kvėpavimo takų gleivinė paburksta, patinsta, užgula nosį, iš jos teka vandeningos išskyros, ašaroja akys, skauda galvą ir kt.

Japonų tyrėjai daro prielaidą, kad šienligės simptomams palengvinti galima bus naudoti antalarminą – šis vaistas blokuoja CRH receptorius.

Ne tik valdyti stresą

Pasak „Medicina practica“ medicininių tyrimų laboratorijų tinklo vadovo gydytojo Svajūno Barakausko, akivaizdu, kad sergantiesiems alerginėmis ligomis itin svarbu išmokti valdyti emocinį stresą: „Jo neįmanoma išvengti, bet sukurta įvairių streso valdymo metodikų. Tačiau tai tik viena iš pagalbos priemonių. Kenčiantiesiems nuo šienligės, kuri prasideda ankstyvą pavasarį ir tęsiasi iki vėlyvo rudens, pirmiausia reikia išsiaiškinti, kokių augalų žiedadulkių būtina saugotis.“

S. Barakausko pastebėjimu, atidus ligonis gali atsekti savo alergeną, tačiau daugiau problemų kyla, kai reakciją sukelia kelios augalų žiedadulkių rūšys – tai dažni atvejai. Kartais žmonės kenčia ir vengia kreiptis į specialistus, nors dabar alergenus greitai galima nustatyti paėmus kraujo. Įvertinus paciento simptomus ištiriama įkvepiamų, maisto arba mišrių alergenų paletės.

Prognozės neguodžia

Specialistas priminė, kad sužinojus savo alergijos kaltininką geriausia vengti su juo bet kokio kontakto – sekti žiedadulkių koncentraciją naudojantis specialiomis programėlėmis ir žydėjimo metu vengti būti lauke.

Be to, pirmoji efektyvi pagalba saugantis šienligės gali būti vanduo, kuris suriša žiedadulkes – reikėtų kasdien namus valyti drėgnai, reguliariai drėkinti orą, o ant atvertų langų bei orlaidžių pakabinti sudrėkintus tinklelius, o grįžus iš lauko lįsti po dušu, pasikeisti ir išskalbti drabužius. Dar viena išeitis – gerti vaistus, rinktis imunoterapiją, naudoti kitas terapines priemones.

S. Barakauskas nurodė, kad mokslininkų prognozės šienlige sergančiųjų neguodžia: „Naujausi tyrimai rodo, kad dėl šiltesnių orų augalai ne tik pradeda žydėti anksčiau, bet ir vėliau baigia barstyti žiedadulkes. Be to, jų koncentracija auga, žiedadulkės tapo agresyvesnės. Akivaizdu, kad šienlige sergantys žmonės dar labiau kentės. Tam reikia ruoštis.“

 

Informacija iš:

Vakarų Lietuvos Medicina 

Image: FreeDigitalPhotos.net







Komentarai (Viso žinučių: 0)


Atsakyti
Vardas:Svečias
Pavadinimas:
Komentaras:


Įrašykite patvirtinimo kodą

Powered by AkoComment 3.0


vaistai.lt pasilieka teisę pašalinti tuos skaitytojų komentarus, kurie yra nekultūringi, nesusiję su tema, pasirašyti kito asmens vardu, pažeidžia įstatymus, reklamuoja, kursto nelegalius veiksmus.

Į viršų
 



Ieškomiausių TOP 5




Naudingos nuorodos