vaistai.lt

Kalba skaičiai: Lietuvos sveikatos apsauga 2021 metais (201/0) 

Kalba skaičiai: Lietuvos sveikatos apsauga 2021 metaisPraeitais metais privalomojo sveikatos draudimo sistema veikė sąlygojama trijų ypatingų veiksnių: dėl Covid-19 ligos paskelbto karantino ir net dėl dviejų ekstremaliųjų situacijų – koronaviruso plitimo grėsmės ir masinio užsieniečių antplūdžio iš Baltarusijos Respublikos. Nepaisant įprastą veiklą apsunkinusių aplinkybių, Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos (VLK)  dalyvavo įgyvendinant darbus, susijusius su paslaugų kokybės ir prieinamumo gerinimu, pacientų namų ūkių išlaidų sveikatos priežiūrai mažinimu, siekė užtikrinti privalomojo sveikatos draudimo sistemos finansinį tvarumą ir kt.

PSDF įplaukų planas viršytas 4 proc.

2021 m. Privalomojo sveikatos draudimo fondas (PSDF) gavo beveik 2,7 mlrd. eurų įplaukų. Kadangi šalies makroekonominiai rodikliai buvo palankūs PSDF įplaukoms surinkti, fondo įplaukų planas buvo viršytas 4 proc.

PSDF biudžeto grynosios išlaidos pagal priimtus įsipareigojimus sudarė 2,5 mlrd. eurų – planas buvo įvykdytas 97 proc. Kaip ir kasmet pagrindinę PSDF išlaidų dalį sudarė lėšos, skiriamos asmens sveikatos priežiūros paslaugoms apmokėti. Praeitais metais – 1,7 mlrd. eurų.

Pastaraisiais metais priimta bendra sąskaitų suma neviršijo gautinų pajamų, o kreditinio įsiskolinimo ir pajamų santykis išliko to paties lygio. Tokiu būdu buvo užtikrinta, kad PSDF būtų subalansuotas ir tvarus.  


Rezervo lėšos – į pagalbą gydymo įstaigoms

2021 m. faktinis PSDF rezervas sudarė beveik 335 mln. eurų. Iš jų buvo panaudota 61 mln. eurų. Didžioji šių lėšų dalis – 37 mln. eurų pernai buvo skirta kompensuoti gydymo įstaigų išlaidoms, susidariusioms padidinus darbuotojų, gydančių sergančiuosius COVID-19 liga, darbo užmokestį. Apskaičiuota, kad pirmojo ir antrojo karantinų metu (2020–2021 m.) iš viso iš PSDF šiam tikslui buvo skirta beveik 140 mln. eurų.

Daugiau kaip 23 mln. eurų iš PSDF rezervo pernai buvo skirta sveikatos priežiūros paslaugoms, suteiktoms nuo rugsėjo, padidintomis bazinių kainų balo vertėmis apmokėti. Taip buvo sudarytos sąlygos didinti gydymo įstaigų darbuotojų atlyginimus. Bazinių kainų balo vertės išaugo nuo 3,8 iki 5 proc. Statistika rodo, kad visų gydymo įstaigų darbuotojų bei jose dirbančių gydytojų vidutinis darbo užmokestis pernai padidėjo po 16 proc., o slaugytojų – 18 proc., kai tuo metu šalies vidutinio darbo užmokesčio augimas siekė 10 proc.

Dar pusė milijono PSDF rezervo lėšų buvo skirta užsieniečių, neteisėtai kirtusių Lietuvos sieną, sveikatos priežiūros paslaugoms apmokėti. Statistikos departamento duomenimis, 2021 m. pabaigoje neteisėtų migrantų skaičius Lietuvoje viršijo 4300. Šios rezervo išlaidos šiemet buvo kompensuotos Europos Komisijos skirtomis lėšomis.


Daugelio paslaugų skaičius dar nepasivijo ikipandeminio lygio

2021 m. keitėsi asmens sveikatos priežiūros paslaugų – tiek stacionarinių, tiek ambulatorinių, tiek  stacionarinių slaugos – teikimo ir apmokėjimo principai, susiję su Covid-19 liga. Siekiant užtikrinti gydymo įstaigų finansinį stabilumą bei paslaugų prieinamumą, Sveikatos apsaugos ministerija nuolat tikslino paslaugų apmokėjimo tvarką.

Kaip 2020 metais, taip ir pernai gydymo įstaigų prisiimtų įsipareigojimų suma viršijo sumą, už kurią buvo faktiškai suteikta paslaugų. Ambulatorinių paslaugų skaičius padidėjo 12 proc., o stacionarinių – 2 proc. Taigi stacionarinių ir ambulatorinių paslaugų buvo suteikta daugiau nei užpernai, tačiau mažiau nei ikipandeminiais 2019 metais.

Praeitais metais taip pat pastebimai išaugo ir ekonomiškai efektyvių paslaugų, įskaitant ir ambulatorines specializuotas paslaugas, skaičius. Plečiant šių paslaugų spektrą, kasmet jų suteikiama vis daugiau, tačiau ikipandeminis lygis pernai išliko nepasiektas.

2021 m. brangiųjų tyrimų ir procedūrų buvo suteikta beveik 16 proc. daugiau nei 2020 m. Tokiu būdu šių paslaugų skaičius ne tik pasivijo 2019-ųjų lygį, bet ir jį pralenkė. Pernai šios PSDF lėšomis apmokamos paslaugos buvo papildytos nauju tyrimu – epidermio augimo faktoriaus receptoriaus ištyrimu naviko audiniuose ir organizmo skysčiuose.

Pirminės ambulatorinės asmens sveikatos priežiūros paslaugoms pernai buvo skirta daugiau nei 19 proc. visų sveikatos priežiūros paslaugoms skiriamų lėšų. Be to, nuolat gerinamas šių paslaugų prieinamumas. 2021 m. buvo sumažintas prie vieno medicinos psichologo prirašytų gyventojų skaičius ir, atsižvelgiant į tai, diferencijuota vieno prirašyto gyventojo pirminės psichikos sveikatos priežiūros metinė bazinė kaina. Taip pat nustatyta keletas naujų skatinamųjų priedų, susijusių su būtinąja medicinos pagalba, odontologine pagalba ir neteisėtiems migrantams teikiamomis paslaugomis.

Siekiant užtikrinti dviejų greitosios medicinos pagalbos (GMP) budinčių brigadų darbą savivaldybėse, kuriose gyventojų skaičius vis mažėja, pernai buvo skirtos papildomos lėšos. Taip pat buvo patikslintas apmokėjimas už GMP paslaugas, mokant pagal aptarnaujamos savivaldybės statistinį gyventojų skaičių, kuris koreguojamas atsižvelgiant į faktinę nuteistųjų kalėjimo vietą ir neteisėtų migrantų apgyvendinimo vietą. VLK specialistai pastebi, kad 2020 m. buvo smarkiai sumažėjęs GMP iškvietimų skaičius, o pernai šis rodiklis grįžo į priešpandeminį lygį ir netgi jį pralenkė.

Tuo tarpu, tiek ambulatorinių, tiek stacionarinių reabilitacijos paslaugų skaičius pernai padidėjo, palyginti su 2020 m., tačiau 2019 m. lygio dar nepasiekė. 2021 m. buvo pradėtos teikti psichosocialinės reabilitacijos paslaugos persirgusiems Covid-19 liga pacientams. Tam prireikė 3,8 mln. eurų.


Mažėjo pacientų priemokos vaistams

Iš PSDF kompensuojamiems vaistams ir medicinos pagalbos priemonėms (MPP) skiriamos lėšos kasmet didėja, kartu didėja ir vidutinė vienam kompensuojamųjų vaistų ir MPP receptui skiriamų lėšų suma. Kadangi nuo 2020 m. liepos labiausiai pažeidžiamoms gyventojų grupėms pacientų priemokos yra dengiamos valstybės biudžeto lėšomis, pernai, palyginti su užpernai, 4,5 mln. eurų mažėjo pacientų sumokamų priemokų už vaistus ir MPP suma. Tai yra net 20 proc. mažiau.

Svarbu paminėti, kad 2021 m. buvo pradėta kompensuoti 17 naujų bendrinių pavadinimų vaistų, skirtų migrenai, reumatoidiniam artritui, opiniam kolitui, nestabiliai krūtinės anginai, onkologinėms ligoms ir daugeliui kitų susirgimų gydyti.

Labai retų žmogaus sveikatos būklių gydymui prireikė arti 11 mln. eurų iš PSDF. Didžiausia šių lėšų dalis teko vaistams, skiriamiems sergantiesiems ypač retomis metabolinėmis ligomis, spinaline raumenų atrofija, Diušeno raumenų distrofija ir kitomis labai retomis onkologinėmis ligomis.

Centralizuotai apmokamų vaistų ir MPP sąrašas praėjusiais metais buvo papildytas hidrauline šlapimo nelaikymo sistema. Be to, pernai, palyginti su 2020-aisiais, pastebimai padidėjo kateterizavimo būdu implantuojamų aortos ir plaučių arterijos vožtuvų poreikis, todėl 2021 m. iš PSDF buvo skirta didesnė lėšų suma – 4 mln. eurų – šiems vožtuvams įsigyti. Tai yra beveik 3 mln. eurų daugiau nei 2020 m.

Galima pasidžiaugti, kad praeitais metais vėl ėmė didėti endoprotezavimo operacijų skaičius. 2021 m. buvo atlikta daugiau nei 6850 pirminių endoprotezavimo operacijų, kai 2020 m. – 5960.

Taip pat VLK specialistai pastebi, jog kasmet vis daugiau pacientų kompensuojamos dirbtinės plaučių ventiliacijos ir gyvybinių funkcijų stebėjimo aparatų nuomos išlaidos.

Užpernai buvo smarkiai sumažėjęs tiek kompensuotų ortopedijos technininių priemonių skaičius, tiek pacientų, kuriems buvo išduotos šios priemonės skaičius, tiek kompensuota lėšų suma. Tuo tarpu, pernai ši sritis grįžo į įprastą tempą ir PSDF biudžeto išlaidos ortopedijos technikos priemonėms kompensuoti padidėjo net 22,4 proc. Be to, nuo 2021-ųjų kaip ortopedijos techninės priemonės buvo pradėti kompensuoti ortodontiniai aparatai, skiriami pacientams, atitinkantiems tam tikras indikacijas.


Dantų protezavimo eilės liko užmarštyje

VLK duomenimis, Lietuvoje yra daugiau nei 1,4 mln. žmonių, kurie pagal savo amžių gali gauti prevencinėse programose numatytas paslaugas, t. y. nemokamai išsitirti dėl gimdos kaklelio, krūties, storosios žarnos ir priešinės liaukos vėžio bei širdies ir kraujagyslių ligų. Pernai šioms programoms buvo numatyta skirti 23,5 mln. eurų PSDF lėšų. Džiugu tai, kad praeitais metais pacientai vėl aktyviau dalyvavo patikros programose ir dauguma atvejų pasitikrinusių asmenų skaičius aplenkė priešpandeminį lygį.

Nuo 2021 m. pakeitus paslaugų teikimo ir mokėjimo už šias paslaugas tvarką, kasmet didinant finansavimą, išnyko dantų protezavimo eilės. Tad net ir dabar dantų protezavimo paslaugą galima gauti praktiškai iš karto. Taip pat pernai buvo įdiegta naujovė – pacientai, kuriems buvo suteiktos dantų protezavimo paslaugos ir buvo taikytas gydymas dėl burnos, veido, žandikaulių onkologinės ligos, neturi laukti 3 metų termino ir vėl gali pasinaudoti PSDF lėšomis kompensuojamomis dantų protezavimo paslaugomis.

2021 m. PSDF  ataskaitų rinkiniams pritarė Privalomojo sveikatos draudimo taryba. Dokumentus taip pat svarstys Vyriausybė ir Seimas.

2021 m. PSDF biudžeto vykdymo ataskaitas galima rasti čia.

Ligonių kasos kviečia:

Skaityti svarbiausias naujienas Facebook: https://goo.gl/ML8SqJ
Pamatyti naujausias nuotraukas ;) Instagram: https://goo.gl/tXvpXr
Žiūrėti išsamius ir linksmus vaizdo įrašus Youtube: https://goo.gl/BPBep2
Sekti išskirtinius infografikus ir ne tik Flickr: https://goo.gl/bGtZg2
Rūpimus klausimus galima pateikti arba (8 5) 232 2222.

Informacija iš:

Valstybinė ligonių kasa

Image: FreeDigitalPhotos.net







Komentarai (Viso žinučių: 0)


Atsakyti
Vardas:Svečias
Pavadinimas:
Komentaras:


Įrašykite patvirtinimo kodą

Powered by AkoComment 3.0


vaistai.lt pasilieka teisę pašalinti tuos skaitytojų komentarus, kurie yra nekultūringi, nesusiję su tema, pasirašyti kito asmens vardu, pažeidžia įstatymus, reklamuoja, kursto nelegalius veiksmus. 

Į viršų
 



Ieškomiausių TOP 5




Naudingos nuorodos