vaistai.lt

Pavasarį dažniau kamuoja nerimas – vaistininkė patarė, kaip su juo kovoti (468/0) 

Pavasarį dažniau kamuoja nerimas – vaistininkė patarė, kaip su juo kovotiKai galvojame apie sezoninę depresiją ar pablogėjusią emocinę būseną, dažniausiai tai siejame su šaltuoju sezonu. Tačiau už lango pasirodžiusi saulė taip pat džiugina ne kiekvieną – tyrimai rodo, kad šiuo laikotarpiu savižudybių skaičius yra bene didžiausias, o dalis žmonių išgyvena padidėjusį nerimą ar slogią nuotaiką. Kas tai gali lemti ir kokiais būdais galime sau padėti, pataria „Eurovaistinė internete“ farmacijos specialistė Greta Maksimavičiūtė.

„Dar iki pandemijos atliekami tyrimai nurodo, kad balandį nerimo kamuojamų žmonių skaičius išauga. Pavyzdžiui, „Washington Post“ išvestas „Daily Misery“ indeksas atskleidė, kad tokių žodžių kaip „depresija“, „nerimas“, „skausmas“, „stresas“, „nuovargis“ paieškos „Google“ ženkliai padidėja kovo-balandžio mėnesiais, taip pat ūgteli rudenį, ir krenta vasarą bei per žiemos šventinį laikotarpį. Tai puikiai iliustruoja tendenciją, kad sezoninis pokytis daro įtaką mūsų psichinei sveikatai. Ne veltui balandį dalyje šalių minimas streso suvokimo (angl. stress awarness) mėnuo“, – pasakoja G. Maksimavičiūtė. 

Specialistė teigia, kad šiuo laikotarpiu žmogui padidėja tiek fizinis, tiek emocinis krūvis. „Iš savo praktikos dažnai tenka susidurti su nusiskundimais, kad „saulė šviečia, o energijos ar nuotaikos neturiu“. Tam įtaką gali daryti pavasarį padažnėjantys miego sutrikimai, kurie gali lemti nervinės sistemos disbalansą. Taip pat pavasarį pradeda kamuoti alergijos, kurios kūne gali sąlygoti uždegiminius procesus, o tai – stresas organizmui. Galiausiai, šiuo laikotarpiu nerimą gali padidinti ir padidėjęs mokslų, artėjančių egzaminų ar svarbių darbinių projektų tempas“, – pasakoja vaistininkė. 

Farmacininkė priduria, kad vertėtų atskirti trumpalaikį nerimą, kuris gali kamuoti keičiantis sezonams, ir rimtas ligas kaip generalizuotas nerimo sutrikimas ar depresija. „Trumpalaikis nerimas ar padidėjęs jautrumas prieš svarbius įvykius ar aplinkos pasikeitimus – normali organizmo reakcija. Tačiau jeigu nerimo simptomai užsitęsia ir neleidžia gyventi pilnavertiško gyvenimo, nedelskite ir suskubkite ieškoti profesionalų pagalbos“, – teigia vaistininkė.

Gera žinia, kad trumpalaikius ir nesudėtingus nerimo simptomus keičiantis sezonams galima sumažinti ir gyvenimo būdo pokyčiais. Kaip sau padėti?

 

1. Pradėkite nuo mitybos

Anot vaistininkės, viena dažniausių klaidų, kurią darome pavasarį – pamirštamas vitaminas D. „Naivu tikėtis, kad vos tik pašviečia pirmieji saulės spinduliai, staiga vitamino D mūsų kūne ima gamintis pakankamai. Labai dažnai vitamino D atsargos greitai neatsistato, todėl rekomenduoju atlikti kraujo tyrimus ir įvertinti savo D vitamino atsargas. Yra įrodyta, kad egzistuoja stiprus ryšys tarp vitamino D trūkumo ir nerimo bei slogios nuotaikos“, – teigia specialistė. 

Padidėjusio jautrumo, nuovargio ar nuotaikos trūkumą gali lemti ir vitaminų B trūkumas. „B grupės vitaminai vaidina svarbų vaidmenį gaminant medžiagas, kurios veikia nuotaiką ir nervinę sistemą. Štai vitaminas B6 padeda reguliuoti serotonino ir norepinefrino kiekį organizme. Abu jie gali veikti nuotaiką ir gebėjimą susidoroti su stresu. Tad įtraukite į savo mitybą tokius B grupės vitaminų gausius produktus kaip grūdai, riešutai, pupelės, špinatai, kiaušiniai“, – pasakoja G. Maksimavičiūtė.

Dar vienas būtinas elementas – tai Omega-3 riebalų rūgštys, kurių kūnas negali pasigaminti, todėl jos turi būti gaunamos su maistu. „Manoma, kad Omega-3 gali turėti įtakos „laimės“ hormonų receptoriams smegenyse, taip pat šios riebalų rūgštys pasižymi priešuždegiminiu poveikiu. „Pagrindinis Omega-3 šaltinis yra riebi žuvis, taip pat čija sėklos, linų sėmenys, graikiniai riešutai. Jeigu šių produktų jūsų mityboje trūksta, papildomai galite vartoti maisto papildus. Tačiau tokiu atveju pravartu pasitarti su gydytoju ar vaistininku – jeigu dvejojate, kokie papildai jums tiktų labiausiai, galite nemokamai pasikonsultuoti su „Eurovaistinė internete“ specialistais nuotoliniu būdu – telefonu ar internetu“, – sako G. Maksimavičiūtė.

 

2. Nepamirškite poilsio

Anot vaistininkės, dėl pasikeitusio paros režimo ir ilgėjančių dienų gyventojai neretai skundžiasi dėl suprastėjusios miego kokybės. „Miegas yra labai svarbus sklandžiam nervinės sistemos funkcionavimui, todėl, jeigu sunku įsivažiuoti į ilgėjančių dienų ritmą, labai svarbu laikytis tinkamos miego „higienos“ ir išlaikyti miego režimą. Taip pat sau padėti galima ir natūraliais preparatais. Pavyzdžiui, galite prieš miegą išgerti valerijonų šaknų arba vaistinės ramunės arbatų. Pagelbėti gali ir preparatai su sukatžolių, melisos ekstraktais, su melatoninu. Tinkami galėtų būti ir maisto papildai su šafranu, kurie gali padėti palaikyti emocinę būklę. Taip pat, siekiant sumažinti įtampą ir nerimą, galite išbandyti ženšenio preparatus“, – pasakoja internetu konsultuojanti vaistininkė.

Specialistė priduria, kad nevertėtų pamiršti ir magnio. „Magnis gali padėti greičiau atsipalaiduoti ir užmigti, sumažinti naktinių pabudimų skaičių ir padidinti natūraliai organizme cirkuliuojančio miego hormono – melatonino kiekį. Tuo pačiu jis gali turėti ir raminamąjį, atpalaiduojantį poveikį. Magnio gausu moliūgų, čija sėklose, migdoluose, špinatuose, bananuose, avokaduose“, – sako G. Maksimavičiūtė.

Pavasarį neretai susiduriame su didesniais darbų ir mokslų krūviais, kurie gali tapti didele apkrova nervinei sistemai. Anot vaistininkės, tokiais laikotarpiais ypatingai svarbus tinkamas darbo ir poilsio režimas.

 

3. Gyvenkite aktyviau

Anot farmacijos specialistės, šiuo laikotarpiu neretai sulaukiama gyventojų nusiskundimų dėl sumažėjusios motyvacijos ir slogios nuotaikos. Tokiais atvejais pravartu pakilti nuo sofos ir pajudėti – sportas ar kita aktyvi veikla gali padidinti serotonino – laimės hormono – koncetraciją organizme, todėl gali padidėti energijos kiekis, taip pat pagerėti nuotaika. 

„Tačiau kartais su sportu persistengti taip pat nereikėtų. Atšilus orams dalis gyventojų ima „ruošti kūną“ vasarai, tačiau per greitai kelia sau aukštus reikalavimus ir rezultatų tikisi nedelsiant. Perspausti visai nesudėtinga – intensyvios treniruotės, prie kurių kūnas nepripratęs, gali kelti streso hormono – kortizolio – kiekį organizme. Taip savo kūnui galime pakenkti, o ne padėti. Todėl kartais pakanka tiesiog daugiau laiko vaikščioti lauke, užsiimti mums mėgstama fizine veikla“, – teigia G. Maksimavičiūtė.

Tačiau vaistininkė priduria, kad pavasarį pasivaikščiojimai lauke malonūs ne visiems – juos gali sutrikdyti sezoninės alergijos, kurios kamuoja dažną. Tai gali prisidėti prie uždegiminių procesų organizme, kurie gali lemti tiek fizinės, tiek emocinės būklės disbalansą.   

„Kartais alergijų kamuojami žmonės vengia būti lauke, užsidaro langus. Tačiau tokia apsauga gali sukelti daugiau žalos, negu naudos. Jeigu žmogus dėl alergijos nematys saulės, neis iš namų, tai neigiamai paveiks ne tik fizinę, bet ir emocinę sveikatą.  Aš rekomenduočiau apsvarstyti galimybę vartoti antialerginius preparatus, kurie nesutrikdytų įprasto gyvenimo režimo. Negydoma alergija gali paūmėti, laikui bėgant gali atsirasti sunkesnių alergijos simptomų. Todėl pravartu pasikonsultuoti su gydytojais ir vaistininkais, kurie padės išsirinkti optimaliausius preparatus, kurie padėtų palengvinti alergijos simptomus“, – sako farmacininkė. 

G. Maksimavičiūtė priduria, kad jeigu šie kasdieniai gyvenimo būdo pokyčiai nerimo ar slogios nuotaikos simptomų nesumažina, nedelskite ir pagalbos kreipkitės į specialistus.

Informacija iš: 

 

Image: FreeDigitalPhotos.net







Komentarai (Viso žinučių: 0)


Atsakyti
Vardas:Svečias
Pavadinimas:
Komentaras:


Įrašykite patvirtinimo kodą

Powered by AkoComment 3.0


vaistai.lt pasilieka teisę pašalinti tuos skaitytojų komentarus, kurie yra nekultūringi, nesusiję su tema, pasirašyti kito asmens vardu, pažeidžia įstatymus, reklamuoja, kursto nelegalius veiksmus.

Į viršų
 



Ieškomiausių TOP 5




Naudingos nuorodos