vaistai.lt

KTU medicinos fizikė apie šiuolaikines technologijas vėžio gydyme: hadronų terapija (602/0) 

KTU medicinos fizikė apie šiuolaikines technologijas vėžio gydyme: hadronų terapijaVėžio diagnozė – sukrečianti patirtis, tačiau šiais laikais onkologinės ligos nustatymas nėra savaime tolygus mirties nuosprendžiui. Kauno technologijos universiteto Matematikos ir gamtos mokslų fakulteto (KTU MGMF), Fizikos katedros docentė, medicinos fizikė Jurgita Laurikaitienė teigia, jog šiuolaikinė medicina siūlo daug gydymo būdų, vienas iš jų – hadronų terapija.

Išorinis spindulinis gydymas, kitaip vadinamas radioterapija – vienas dažniausiai taikomų vėžio gydymo būdų. Radioterapijos metu vėžinės ląstelės paciento kūne yra naikinamos naudojant jonizuojančiąją spinduliuotę, tuo pačiu metu apsaugant šalia esančius sveikus audinius bei organus. Įprastai, apšvitai naudojami didelės energijos rentgeno fotonai, tačiau egzistuoja ir inovatyvūs radioterapijos sprendimai.

„Kai gydymo metu apšvitai naudojamos krūvį turinčios dalelės – protonai, anglies jonai – spindulinis gydymas yra vadinamas hadronų terapija. Tai – naujas, pažangus ir daug investicijų reikalaujantis gydymo metodas“, – sako KTU Fizikos katedros docentė J. Laurikaitienė.

Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) Vėžio centro duomenimis, hadronų terapija yra tokia pat veiksminga, kaip ir spindulinis gydymas didelės energijos rentgeno fotonais – praėjus trejiems metams po gydymo, 46 proc. pacientų, kuriems buvo taikyta protonų terapija, bei 49 proc. pacientų, kuriems buvo taikoma tradicinė spinduliuotė, buvo sėkmingai užtikrinta vietinė ligos kontrolė.

Nors kai kurie ekspertai mano, jog hadronų terapija protonais ir anglies jonais yra saugesnė nei spindulinis gydymas fotonais, vieningos nuomonės nėra – tyrimų, lyginančių šiuos gydymo metodus, vis dar trūksta.

„Dėl hadronų terapijoje naudojamų dalelių fizikinių savybių, sveikų audinių bei organų apsauga kai kuriais atvejais gali būti užtikrinama kiek labiau, negu naudojant apšvitą didelės energijos rentgeno fotonais – medicininiais linijiniais greitintuvais. Tačiau yra daug ligos atvejų ar situacijų, kai gydymas fotonų spinduliuote yra pakankamas arba netgi pranašesnis, todėl tinkamiausias spindulinis gydymas visada yra pasirenkamas individualiai“, – sako KTU medicinos fizikė.


Vėžinių ląstelių apšvita–naikinimas krūvį turinčiomis dalelėmis

Hadronų terapija taikoma naudojant taip vadinamą dalelių greitintuvą, kuriuo krūvį turinčios dalelės yra įgreitinamos, o vėliau nukreipiamos skirtingais kampais į pacientą, taip užtikrinant tinkamą vėžinių ląstelių apšvitą bei kokybišką paciento gydymą.

„Protonų ar jonų generacijai ir įgreitinimui naudojami specialūs greitintuvai tokie kaip ciklotronas ir sinchrotronas. Įgreitintų protonų energija gali siekti 250 milijonų elektronų voltų“, – sako KTU MGMF, Fizikos katedros docentė.

J. Laurikaitienė, akredituota medicinos fizikos ekspertė Lietuvoje radioterapijos srityje, teigia, jog hadronų terapijoje naudojamų dalelių, protonų ar jonų, poveikis skiriasi.

„Planuojant pacientų gydymą protonais yra stebimas geresnis dozės pasiskirstymas naviko srityje, tačiau jų santykinis biologinis efektyvumas yra mažesnis (1,0–1,1) negu anglies jonų (1,5–3,4). Todėl anglies jonų gydymas yra efektyvesnis dėl geresnės naviko kontrolės, tačiau yra toksiškesnis sveikiems audiniams bei organams“, – pasakoja J. Laurikaitienė.


3D planavimo sistemos gydymo efektyvumui užtikrinti

Nors išorinis spindulinis gydymas fotonais ar tai dalelėmis šiandiena yra tikslus ir patikimas, vis dėlto gali sukelti nepageidaujamas organizmo reakcijas.

„Gydymo protonais ar anglies jonais metu, kaip ir apšvitos didelės energijos rentgeno fotonais atveju, gali pasireikšti ir kai kurie šalutiniai poveikiai, pavyzdžiui, odos paraudimas, gleivinės sudirginimas, padažnėjęs šlapinimas, viduriavimas ir kiti“, – teigia J. Laurikaitienė.

Todėl, anot KTU MGMF docentės, tinkamas spindulinio gydymo planavimas yra ypač svarbus siekiant nepažeisti sveikų audinių ir organų, esančių šalia naviko – gydymo srities.

„Įprastai pagal gautus paciento trimačius kompiuterinės tomografijos, magnetinio rezonanso tyrimo ar pozitronų emisijos tomografijos kompiuterinės tomografijos vaizdus, gydytojas onkologas-radioterapeutas apibrėžia gydymo sritį ir šalia esančius sveikus organus, kuriuos reikia apsaugoti. Tuomet, pagal nustatytą klinikinę diagnozę, paskiria apšvitos dozę“, – sako J. Laurikaitienė.

Priklausomai nuo ligos, jos stadijos, paciento klinikinės yra numatoma skirtinga apšvitos dozė, o jai įgyvendinti pasitelkiamos trimatės (3D) spindulinio gydymo planavimo programos.


Lietuvoje dar nėra taikoma

Hadronų terapija šiuo metu yra taikoma JAV, Japonijoje ir tokiose Europos Sąjungos (ES) šalyse, kaip Vokietija, Čekija, Italija, Šveicarija. Nors hadronų terapijos gydymo būdas Lietuvos gyventojams kol kas nėra prieinamas, šalyje yra ruošiami kompetentingi specialistai, ateityje galėsiantys taikyti inovatyvų vėžio gydymo būdą.

„KTU Medicinos fizikos magistro studijų programa yra vienintelė programa Lietuvoje, kuri jau 20 metų rengia medicinos fizikos specialistus, kurių veikla susijusi su jonizuojančiosios spinduliuotės panaudojimu. Visi studentai yra įtraukiami KTU mokslo grupės Radiacinė ir medicinos fizika, kuriai vadovauja profesorė Diana Adlienė, mokslinę veiklą, kur dalyvauja šiuolaikinių fantomų, naujų apšvitos vertinimo metodų bei spinduliuotei jautrių dozės registravimo prietaisų (dozimetrų) kūrybos procese“, – sako J. Laurikaitienė.

KTU Medicinos fizikos magistro studijų programos studentai, taip pat turi galimybę atlikti praktinę veiklą įvairiose sveikatos priežiūros institucijose, mokytis atlikti dozimetrinius matavimus, kokybės patikros testus, planuoti spindulinį gydymą realiems vėžiu sergantiems pacientams naudojantis edukacijai skirta 3D spindulinio gydymo planavimo sistema „matRad“.

KTU bendradarbiauja ir su Europos branduolinių mokslinių tyrimų organizacijos CERN, kurios projektas Baltijos šalyse galėtų padėti geriau pažinti ir visuomenei pristatyti inovatyvius sprendimus vėžio gydymui.

„Jau parengta labai ambicingo CERN ir Baltijos šalių projekto „Inovatyvus dalelių terapijos centras Baltijos šalyse“ koncepcija, kuri šiuo metu svarstoma valstybiniame lygmenyje. Jei šis projektas būtų įgyvendinamas bet kurioje Baltijos šalyje, atsivertų naujos galimybės ir pacientų gydymui, naudojant šiuolaikines technologijas, ir galimybė vykdyti mokslinius tyrimus šioje srityje“, – teigia KTU MGMF docentė.

Informacija iš:

Kauno Technologijos Universitetas

Image: FreeDigitalPhotos.net







Komentarai (Viso žinučių: 0)


Atsakyti
Vardas:Svečias
Pavadinimas:
Komentaras:


Įrašykite patvirtinimo kodą

Powered by AkoComment 3.0


vaistai.lt pasilieka teisę pašalinti tuos skaitytojų komentarus, kurie yra nekultūringi, nesusiję su tema, pasirašyti kito asmens vardu, pažeidžia įstatymus, reklamuoja, kursto nelegalius veiksmus.

Į viršų
 



Ieškomiausių TOP 5




Naudingos nuorodos