vaistai.lt

Psichiatras: didžiuotis, kad miegate 5 valandas, nėra ko – už tai atsiimsite senatvėje (570/0) 

Psichiatras: didžiuotis, kad miegate 5 valandas, nėra ko – už tai atsiimsite senatvėjeNors paskutiniu metu vis daugiau kalbama apie psichinę sveikatą, skatinama ja rūpintis ir iškilus sunkumų kreiptis į psichikos sveikatos profesionalus, dauguma vyresnio amžiaus žmonių vengia tai daryti. Itin dažnai psichikos sutrikimai senatvėje painiojami su somatinėmis ligomis ir užuot kreipęsi tiesiai į psichiatrus žmonės mina poliklinikų koridorius. Kokie dažniausi psichikos sutrikimai pasitaiko senatvėje ir kaip jau šiandien galime sumažinti jų atsiradimo tikimybę? 


Demencija, depresija – dažni sutrikimai senatvėje

Psichiatras Andrius Tamašauskas pasakoja, pasakodamas apie dažniausiai pasitaikančius vyresnio amžiaus žmonių psichikos sutrikimus, pirmiausia pamini demenciją. Tai – atminties ir kitų kognityvinių funkcijų, pvz., dėmesio sutelkimo, gebėjimo greitai priimti sprendimus, susilpnėjimas.

Antra grupė psichikos sutrikimų yra susiję su įvairiais somatiniais susirgimais, kurių padažnėja sulaukus 65 m. amžiaus. Pasak „Neuromedos“ psichiatro, diabetas, sutrikusi skydliaukės funkcija, suprastėjusi kraujotaka turi įtakos ir tokių psichinių sutrikimų kaip depresija, nerimas atsiradimui, kartais gali prisidėti ir prie demencijos vystymosi.

Trečioji grupė – tai psichologiniai sutrikimai, kuriuos patiria į pensiją išėję žmonės. „Išėjimas į pensiją yra didelis šokas žmogaus psichikai. Dažnai žmonės įsivaizduoja, kad jų pasitraukimas iš darbinės veiklos atrodys vienaip, tačiau realybė neatitinka lūkesčių. Žmonės dažnai jaučiasi atskirti, izoliuoti nuo kolektyvo, veiklos. Pereinamasis periodas gali būti labai sunkus iki tol, kol jie atranda save ir tinkamą savo buvimą pensijoje. Taip pat sunkumų gali sukelti ir vadinamasis tuščio lizdo sindromas (kai suaugę vaikai palieka tėvų namus), sutuoktinio netektis,“ – sako A. Tamašauskas.


Išsiblaškymas gali būti pirmasis Alzheimerio ligos ženklas

Viena žinomiausių demencijos apraiškų – Alzheimerio liga, kurios pasireiškimo atvejų vis daugėja. Pradžioje ši liga pasireiškia trumpalaikiais atminties sutrikimais, pvz., žmogus pamiršta, kur padėti raktai, ką vakar veikė, kur pastatė mašiną, ką neseniai kalbėjo. Po šios išsiblaškymo fazės atminties sutrikimai gali pasireikšti rimčiau. Žmogus gali nebepažinti artimųjų, nebesigaudyti aplinkoje. Nors paprastai tai vyresnio amžiaus žmonių liga, nedidelei populiacijos daliai – apie 5 proc. gyventojų – ji gali pasireikšti nuo 50-55 metų. Tokiu atveju ji ganėtinai sparčiai progresuoja ir žmogus per kelis metus netenka atminties, jo asmenybė pasikeičia iš esmės. Kitais atvejais ši liga gali progresuoti labai lėtai, pvz., 20 metų. Paprastai Alzheimerio liga greičiau progresuoja tiems žmonėms, kurie gyvenime dirbo mažiau intelektualų darbą nei, pvz., mokytojai, gydytojai.

Tačiau nereikia baimintis, kad vyresniame amžiuje sutrikus atminčiai jums jau gresia Alzheimerio liga. „Jei žmogus skundžiasi atminties sutrikimais, psichiatras dar paprastai paklausia, kaip jis miega. Didžioji dalis tų, kurie skundžiasi prasta atmintimi, naktį prastai miega, ryte jaučiasi pavargę. Nemiga yra vienas dažniausiai pasitaikančių sutrikimų vyresniame amžiuje ir ją, be minėto išsiblaškymo, dažnai gali lydėti nerimas, jautrumas aplinkai. Kitas dalykas – išsiblaškymas gali būti ir depresijos simptomas arba žmogus gali išgyventi labai stiprų stresą ir dėl jo negalėti susikaupti,“ – sako psichiatras.


Pas psichiatrą dažniausiai patenka per šeimos gydytoją

A. Tamašausko teigimu, kai matome vyresnio amžiaus žmones sėdinčius ant sofos, nieko nenorinčius, niekuo nebesidominčius – tai nėra normali būsena. „Tokia bejėgystė, pasidavimas, galvojimas, kad žmogus senas, todėl jam nebeliko nieko kito, tik laukti mirties, yra depresijos ženklas. Nors išėjimas į pensiją ir gali būti sunkus, tačiau smegenys prie to pamažu prisitaiko ir pradeda kažko norėti, žmogus išlieka smalsus“, – sako psichiatras.

Tokiai depresinei būsenai senatvėje įtakos turi ir įvairios somatinės ligos. Natūralu, kad su amžiumi žmogaus psichika, smegenys silpsta ir smegenų aktyvumas, kuris būdingas jauname amžiuje, 60-70 m. jau nebebus tas pats. Psichiatras pastebi, kad su amžiumi žmonės dažnai pradeda jautriau reaguoti į aplinką, pvz., tai, ką išgirdo iš televizoriaus ekrano. Jie gali labai pergyventi dėl neigiamų naujienų, nerimauti dėl to, kas nutiks vaikams, anūkams. Šis nerimas gali daryti įtaką aukštesnio kraujo spaudimo, širdies ritmo sutrikimų atsiradimui. Paprastai būtent dėl pastarųjų žmogus kreipiasi į šeimos gydytoją, o šis tuomet žmogų atsiunčia pas psichiatrą.

Būtent šis kelias – pirmiausia kreiptis į šeimos gydytoją dėl somatinių nusiskundimų ir tik po to atvykti pas psichiatrą, kai nerandama jokios šių nusiskundimų priežasties ir šeimos gydytojas išrašo siuntimą – yra tipinis vyresnio amžiaus žmonėms. Psichiatras pastebi, kad Lietuvoje dauguma žmonių nemoka įvardinti, kaip jie jaučiasi, tad nerimas, psichinės problemos pasireiškia per kūno simptomus, širdies sutrikimus, galvos spaudimą.

Kita dalis pas psichiatrus patenkančių pacientų – tie, kurie užsiima savigyda, geria raminamuosius, migdomuosius. Šeimos gydytojui juos nutraukus, žmogus kreipiasi į psichiatrą. A. Tamašauskas atkreipia dėmesį, kad tokiu atveju, jei žmogus būtų kreipęsis anksčiau, priklausomybę sukeliančių medžiagų vartojimo nutraukimas būtų daug lengvesnis.


Moterys serga dažniau

Dauguma į psichiatrus besikreipiančių vyresnio amžiaus pacientų – moterys. Pasak A. Tamašausko, jos dažniau serga Alzheimeriu, depresija, nerimo sutrikimais. „Žinoma, čia gali veikti ir socialinis aspektas – moterys noriau kreipiasi pagalbos. Vyrai į psichiatrus nesikreipia, jei nieko nėra nutikę. Dažniausiai vyrų kreipimosi priežastis – nemiga,“ – sako specialistas.

Kitas paaiškinimas galėtų būti tas, kad moterims po menopauzės pasikeičia hormonų pusiausvyra ir tai lemia mažesnį smegenų aktyvumą, jos greičiau pavargsta. Pvz., mokytojos, kurios anksčiau atlaikydavo tą patį krūvį, po menopauzės gali jo nebepakelti, staiga pradėti pavargti po pamokų.


Sveika gyvensena – ir prevencijai, ir gydymui

Norint sumažinti šių ligų tikimybę senatvėje, svarbu imtis veiksmų jau jauname amžiuje. Pasak psichiatro, geriausios prevencinės priemonės – intelektualinė veikla ir sveikas gyvenimo būdas. Pvz., jei žmogus geria, rūko, jis žymiai greičiau pasens ir psichiškai. Fizinis aktyvumas, kuris nebūtinai reiškia sportą, bet gali būti ir vaikščiojimas, tvarkymasis namie, soduose, taip pat svarbus psichinės sveikatos išsaugojimui. Judantys žmonės paprastai būna psichologiškai stipresni nei tie, kurie visą dieną sėdi namie. Kitas faktorius – mityba. Jei valgoma daug rafinuoto, perdirbto maisto, cukraus, psichikos sutrikimai gali būti dažnesni. Tokia mityba prisideda ir prie kraujotakos ligų, kurios susijusios su psichikos paprastėjimu. Galų gale, pasak psichiatro, įtakos turi ir mūsų gebėjimas valdyti stresą bei genetika.

Kalbant apie šių ligų gydymą, svarbu suprasti, kad demencija nėra išgydoma – stabdomas tik jos progresavimas. Kuo ji anksčiau pastebima ir diagnozuojama, kuo anksčiau imamasi intervencijų, tuo efektyviau sulėtinimas jos progresavimas. Tai daroma vaistus derinant su gyvenimo būdo pakeitimu. „Yra įrodyta, kad sutvarkius dietą, fizinį aktyvumą, demencijos progresas gali labai sulėtėti ar net sustoti. O pats geriausias būdas apsisaugoti nuo demencijos – geras miegas. Nėra kuo didžiuotis, kad miegi penkias valandas per parą. Ilgainiui šią duoklę reiks atiduoti ir tai pasireikš atminties sutrikimo problemomis,“ – sako specialistas.

Kiti sutrikimai vyresniame amžiuje taip pat dažnai koreguojami gyvenimo būdo keitimu. Depresijos atveju dar gali būti įtraukiami SSRI grupės antidepresantai, kurie yra saugesni nei tokie vaistai kaip „Bromozepam“, „Xanax“. Antidepresantai sumažina žmogaus jautrumą, bet neslopina psichinės funkcijos, žmogus išlieka žvalus. Nuo prieš tai minėtų vaistų žmogus gali būti apsvaigęs, apdujęs, gali atsirasti pusiausvyros sutrikimų.

Psichiatras atkreipia dėmesį, kad antidepresantų bijoti nereiktų. Tam tikros rūšies antidepresantai gali atitolinti demencijos atsiradimą. Kai žmogus vartoja šiuos vaistus, jis jaučiasi ramiau, širdis mažiau reaguoja, sumažėja infarkto, insulto rizika.

Kita svarbi dalis dirbant su psichiniais sutrikimais senatvėje yra nemigos gydymas. Pasak dalies tyrimų, jei žmonės ilgą laiko tarpą gydosi migdomaisiais vaistais („Lorafen“, „Clonazepam“), jų gyvenimo trukmė gali sutrumpėti. Todėl kartais tiesiog sumažinus jautrumą, įtampą dienos metu, žmonėms pagerėja ir miegas – jie gali atsipalaiduoti, jis tampa gilesnis. Atsiradus nemigai svarbiausia, kad ji būtų laiku pastebima ir gydoma.

Informacija iš: 

Vakarų Lietuvos Medicina 

Image: FreeDigitalPhotos.net







Komentarai (Viso žinučių: 0)


Atsakyti
Vardas:Svečias
Pavadinimas:
Komentaras:


Įrašykite patvirtinimo kodą

Powered by AkoComment 3.0


vaistai.lt pasilieka teisę pašalinti tuos skaitytojų komentarus, kurie yra nekultūringi, nesusiję su tema, pasirašyti kito asmens vardu, pažeidžia įstatymus, reklamuoja, kursto nelegalius veiksmus.

Į viršų
 



Ieškomiausių TOP 5




Naudingos nuorodos