vaistai.lt

Bijome cholesterolio: paaiškėjo, kad ne viską apie jį žinojome (1160/0) 

Bijome cholesterolio: paaiškėjo, kad ne viską apie jį žinojomeVienas pagrindinių širdies ligų rizikos veiksnių – „blogojo“ (mažo tankio lipoproteinų - MTL)  cholesterolio perteklius. Tačiau pastaruoju metu medikai vis plačiau kalba apie ne didelio tankio lipoproteinų (ne DTL) cholesterolio svarbą. Tvirtinama, kad šis žymuo padeda geriau įvertinti infarkto, insulto ir kitų kraujotakos ligų riziką. 


Blogis slypi ir kitur

Atrodė, kad apie cholesterolio tyrimus jau žinome viską, bet sekant naujausias Europos kardiologų draugijos rekomendacijas, atrodo, turime naują įrankį, padedantį anksti stabdyti širdies ir kraujagyslių ligas – ne DTL cholesterolio rodiklį. 

„Žinome apie „blogąjį“ cholesterolį, tačiau reikia pripažinti, kad blogis slypi ir kitur“, – sako laboratorijų tinklo „Medicina Practica“ laboratorinės medicinos gydytojas dr. Valdas Banys.

Jis priminė, kad kažkada buvo įprasta atlikti bendrąjį šių kraujo riebalų tyrimą. O po to, prieš kokį dvidešimt metų, Lietuvoje pradėjo įsitvirtinti lipidograma – šis kraujo tyrimų rinkinys leidžia sužinoti bendrojo, „gerojo“ (didelio tankio lipoproteinų – DTL), „blogojo“ (mažo tankio lipoproteinų – MTL) cholesterolio ir triacilglicerolių kiekį. 

Kaip žinoma, cholesterolis yra būtinas organizmo ląstelių „statybai”. Iš jo gaminasi hormonai ir kitos gyvybiškai svarbios medžiagos. Bet jeigu cholesterolio apykaita sutrinka, šių kraujo riebalų atsiranda per daug arba sutrinka jų santykis. Tai skatina greičiau vystytis klastingąją aterosklerozę – širdies ligų pranašą ir pagrindinę jų priežastį. Tuomet „blogasis“ cholesterolis ir triacilgliceroliai skverbiasi į kraujagyslių sieneles. Formuojasi aterosklerozinės plokštelės, kraujagyslių spindis siaurėja – auga širdies ritmo sutrikimo, infarkto, insulto ir kitų sunkių ligų pavojus.

„Lipidograma leidžia efektyviai stebėti šį procesą. Tačiau iki šiol nevertindavome informacijos apie vidutinio tankio ir labai mažo tankio lipoproteinų (ne DTL) cholesterolį. Pasirodo, šis rodiklis leidžia daug išsamiau sekti kraujo riebalų apykaitą ir įvertinti riziką susirgti širdies ir kraujagyslių liga. Jis taip pat naudingas įvertinant lipidų kiekį mažinančios dietos, vaistų poreikį ir cholesterolio kiekio sutrikimų gydymą“, – aiškina gydytojas.


Didėja rizika susirgti

Yra nustatyta, kad ne DTL cholesterolio tyrimas papildo lipidogramą ir leidžia geriau įvertinti širdies ligų, infarkto ir insulto riziką. Manoma, kad jis gali būti net efektyvesnis už įprastą „blogojo“ (MTL) cholesterolio įvertinimą.

Prieš keletą metų internetinėje „The Lancet“ versijoje buvo paskelbta viena išsamiausių ilgalaikės širdies ir kraujagyslių ligų rizikos, susijusios su ne DTL cholesteroliu, analizė. Didelė tarptautinė mokslininkų grupė naudojo Tarptautinio širdies ir kraujagyslių rizikos konsorciumo turimus apie 400 tūkst. 30–80 metų žmonių iš 19 Europos, Šiaurės Amerikos ir Australijos šalių duomenis. Atlikta studija leidžia daryti prielaidą, kad didelė ne DTL cholesterolio koncentracija kraujyje yra stipriai susijusi su ilgalaike širdies ir kraujagyslių ligos rizika. 

Pavyzdžiui, tiems žmonėms, kurių ne DTL cholesterolio kiekis didžiausias, susirgimų dažnis per 30 metų buvo maždaug tris ar keturis kartus didesnis palyginti su tais asmenimis, kurių šio cholesterolio kiekis buvo žemiausias.


Sąrašą papildė ir „kovidas“

Koks cholesterolio dalių pokytis rodo grėsmę, konkrečiu atveju turi spręsti specialistas, atsižvelgęs į paciento amžių, rizikos veiksnius, bendrą organizmo būklę. Pasak V. Banio, profilaktiškai savo širdimi reguliariai rūpintis labai svarbu jau jaunytėje, todėl bent lipidogramą patariama atlikti sulaukus 20 metų. Sulaukus 30 metų rekomenduojama išsitirti dažniau. 

Ypač reikia susirūpinti, jei pajuntamas bendras silpnumas, dūstama dirbant fizinį darbą, jaučiami širdies permušimai, skausmas krūtinės srityje, esant aukštam kraujospūdžiui ir kt. Vis tik efektyviai širdies ir kraujagyslių ligų prevencijai būtinas kompleksinis ištyrimas

„Rizikos veiksniai dabar jau skaičiuojami dešimtimis. Rūkymas, gausus alkoholio vartojimas, antsvoris, mažas judrumas, ilgalaikis stresas, miego stygius yra tik keli iš ilgo veiksnių sąrašo, kurį papildė ir „kovidas“. Nustatyta, kad nemažai daliai šia infekcija persirgusių žmonių nukentėjo širdies raumuo, padidėjo krešulių susidarymo pavojus. Šie žmonės labiau rizikuoja susidurti su įvairiomis širdies ir kraujagyslių problemomis“, – pastebi V. Banys. 

Gydytojas priminė, kad anksti pastebėjus kraujo pokyčius širdį dažnai dar galima apsaugoti pakeitus mitybos ir gyvenimo įpročius.







Komentarai (Viso žinučių: 0)


Atsakyti
Vardas:Svečias
Pavadinimas:
Komentaras:


Įrašykite patvirtinimo kodą

Powered by AkoComment 3.0


vaistai.lt pasilieka teisę pašalinti tuos skaitytojų komentarus, kurie yra nekultūringi, nesusiję su tema, pasirašyti kito asmens vardu, pažeidžia įstatymus, reklamuoja, kursto nelegalius veiksmus.

Į viršų
 



Ieškomiausių TOP 5




Naudingos nuorodos