vaistai.lt

KTU doktoranto profesinis kelias: nuo kardiogramų karvėms iki onkologinių ligų gydymo (287/0) 

KTU doktoranto profesinis kelias: nuo kardiogramų karvėms iki onkologinių ligų gydymoIš Zarasų rajone esančio Dusetų miestelio kilęs Mantvydas Merkis sveikatos mokslų keliu pasuko prieš bene 10 metų. Tiesa, Kauno technologijos universiteto (KTU) doktorantas saugoti pacientų sveikatą pasirinko tobulindamas įvairias technologijas: „Tai labai plati ir įdomi sritis, nuo paprasčiausių instrumentų iki spindulinės terapijos“.

Universitete Mantvydas spėjo pasimatuoti ne vieną vaidmenį ir išbandyti save ne vienoje veikloje – grojo kontrabosu KTU ansamblyje „Nemunas“, studijavo dviejuose fakultetuose, o dabar ryžtingai siekia mokslų daktaro laipsnio. Tačiau, kaip pats sako, susidomėjimą medicina jautė visuomet, todėl visos jo studijos yra apie įvairų technologijų taikymą šioje srityje.

Todėl pabaigęs bakalauro, o vėliau ir magistro studijas, šiandien M. Merkis mokosi dar laipteliu aukščiau, siekdamas daktaro laipsnio medžiagų inžinerijos srityje, KTU Matematikos ir gamtos fakulteto (MGMF) Fizikos katedroje.

„Rinktis doktorantūrą patarė puikūs magistrantūros medicinos fizikos studijų programos dėstytojai. Sulaukus pasiūlymo labai nesipriešinau. Be to, sudomino jau magistrinio darbo metu atlikti dozimetrinių gelių tyrimai. Norėjosi plačiau sužinoti, kaip įvyksta „magija“ ir dozimetrinis gelis nuo apšvitinimo pakeičia savo savybes“, – teigia KTU doktorantas.

Nors su dozimetrais, skirtais aplinkoje esančios radiacijos matavimui, susiduriame retai, medicinos fizikams tai – įprastas įrankis. Anot M. Merkio, inovacijų dozimetrijoje ypač reikia spindulinės terapijos srityje.

„Prieš taikant spindulinį gydymą pacientams, medicinos fizikas su specialia programa sudaro gydymo planą, nustatydamas, kokį apšvitos kiekį patirs pacientas. Tačiau dažnai kyla klausimas, kiek sudarytas gydymo planas atitinka realybę. Tam galėtų būti pasitelkiami mano tyrinėjami geliniai dozimetrai, kurie gali užfiksuoti sugertą spinduliuotės dozę erdvėje. Tokius gelius prieš gydymą būtų galima naudoti norint patikrinti, kaip sudarytas gydymo planas atitinka realias sąlygas“, – sako KTU doktorantas.

M. Merkio teigimu, būtent tokios visuomenei artimos problemos ir yra kiekvieno mokslininko darbo centre. Tačiau siekiant tapti tyrėju smalsumo, domėjimosi naujovėmis ir nebijoti dažnai vakarus praleisti laboratorijose ar rašant mokslinius tekstus neužtenka.

„Manau, kad tikru mokslininku būti yra pašaukimas, nes tam reikia pašvęsti didelę dalį laisvalaikio. Mokslinė veikla turi stipriai „užkabinti“ žmogų, kitaip bus sunku rasti savyje motyvacijos ilgas valandas gilintis į problemas“, – sako jis.


Bakalauro baigiamasis darbas – daviklis kaimyno karvėms

Motyvacijos Mantvydui netrūko ir studijuojant KTU Elektros ir elektronikos fakultete, Biomedicininės elektronikos bakalauro studijų programoje: „Mane visada traukė sveikatos mokslai, patiko ir matematika, fizika, todėl nusprendžiau studijuoti tokią studijų programą, kuri visa tai apjungė. Tiesa, mano pasirinkimui turėjo įtakos ir tai, kad KTU yra vienas aukščiausiai vertinamų universitetų Lietuvoje“, – sako M. Merkis.

Dar nespėjus įgyti bakalauro studijų diplomo, Mantvydas jau buvo gavęs inžinieriaus darbą Kauno klinikose, tad, kaip pats sako, kitų variantų, kaip tik tęsti mokslus giminingoje srityje, net nesvarstė.

„Studijų metu teko atlikti nemažai įvairių tyrimų. Pavyzdžiui, bakalauro baigiamajame projekte turėjau galimybę kurti jutiklių sistemą stambiesiems naminiams gyvūnams. Iš pradžių bakalauro darbo vadovas buvo šiek tiek šokiruotas mano idėjos, mat galvojo, jog matuosime elektrokardiogramas kiaulėms“, – juokiasi KTU doktorantas.

Toks įsivaizdavimas nebuvo toli nuo tiesos – Mantvydas sukūrė eksperimentinį daviklį, kuris skaičiuoja gyvulio širdies susitraukimų ir kvėpavimo dažnius bei užrašo kardiogramą. Nors prietaisą buvo galima pritaikyti ir kiaulių stebėsenai, šis buvo išbandytas tiriant kitą Lietuvos ūkiuose dažnai randama galviją.

„Pirmiausiai daviklį testavome su kaimyno karvėmis – šiems gyvūnas jis ir buvo skirtas. Daviklį sukurti pasiūlė mano brolis, kuris tuo metu studijavo veterinarinę mediciną ir jautė tokių matavimo prietaisų poreikį, mat tuo metu rinkoje panašaus funkcionalumo daviklių tikrai nebuvo“, – sako M. Merkis.


Ateityje – daugiau tokio tipo daviklių

Vėliau M. Merkio sukurtas matuoklis buvo naudojamas moksliniame tyrime kartu su LSMU Veterinarijos akademijos mokslininkais, siekiant palyginti dviejų skirtingų chirurginių metodų efektyvumą.

„Moksliniam tyrimui reikėjo stebėti visai nemažą imtį gyvūnų, todėl net ir baigus bakalauro studijas teko daviklį nuolatos tobulinti, taisyti sulaužytas dalis. Baigęs tyrimą, toliau vystyti prietaiso neplanavau, nes jau gilinausi jau į kiek kitokią mokslinę sritį – medicinos fiziką“, – teigia M. Merkis.

Tačiau tokios inovacijos, palengvinančios gyvūnų sveikimo stebėjimą po operacijų ar padedančios tobulinti tam tikrus sveikatos priežiūros procesus, aktualios ne tik veterinarams, bet ir daugeliui naminių gyvūnų mylėtojų. Anot KTU doktoranto, ateityje bene kiekvienas galės kliautis technologijomis, kad šios apie mūsų ar mūsų augintinių sveikatos būklę praneštu realiu laiku.

„Manau, kad perėjimas link personalizuoto gyvybinių parametrų sekimo realiu laiku – jau čia pat. Jau ir dabar turime laikrodžius su deguonies kiekio kraujyje jutikliais. Vystosi ir surinktos informacijos automatiniai analizės algoritmai“, – sako M. Merkis.


Magistrantūrą baigė su pagyrimu

Medicinos fizikos studijų programoje įgytas magistro laipsnis tapo dar vienu sėkmingu žingsniu mokslininko karjeros link – M. Merkis buvo apdovanotas laureato diplomu už geriausią pranešimą Lietuvos mokslų akademijos organizuotoje jaunųjų mokslininkų konferencijoje, kurioje jis pristatė savo baigiamąjį darbą. Anot KTU doktoranto, visi pasiekimai ir gauti apdovanojimai pareikalavo susikaupimo ir sistemingo darbo.

„Mokslai sekėsi neblogai, kažkaip pavyko gauti bakalauro ir magistro diplomus su pagyrimais, laimėti nemažai stipendijų. Bet savaime niekas man nepavyksta, dažniausiai reikia labai nemažai pasikankinti paaukojant daug laiko“, – teigia M. Merkis.

Pasak KTU doktoranto, universitetas smarkiai prisidėjo ne tik prie jo kompetencijų lavinimo, bet ir asmenybės tobulinimo – leido geriau pažinti ne tik jį supantį pasaulį, bet ir save.

„Nors kurių dalykų, pavyzdžiui filosofijos, studijų metu nevertinau, dabar man jie aktualūs kaip niekad. Žinoma, gavau ir profesinių žinių pagrindus, kurių prireikia dirbant kiekvieną dieną Kauno klinikose inžinieriumi ir medicinos fiziku. Bet net ir po magistro ir jau kelių metų patirties reikia dar daug mokytis, norint kažką iš tiesų nusimanyti“, – sako M. Merkis.

Informacija iš:

Kauno Technologijos Universitetas

Image: FreeDigitalPhotos.net







Komentarai (Viso žinučių: 0)


Atsakyti
Vardas:Svečias
Pavadinimas:
Komentaras:


Įrašykite patvirtinimo kodą

Powered by AkoComment 3.0


vaistai.lt pasilieka teisę pašalinti tuos skaitytojų komentarus, kurie yra nekultūringi, nesusiję su tema, pasirašyti kito asmens vardu, pažeidžia įstatymus, reklamuoja, kursto nelegalius veiksmus.

Į viršų
 



Ieškomiausių TOP 5




Naudingos nuorodos