Įpusėjus paskutiniam vasaros mėnesiui, skubame mėgautis saulės šiluma ir laiku gryname ore. Tačiau idilišką poilsį neretai sutrikdo šiuo metu itin suaktyvėjusių vabzdžių įgėlimai. Medikų teigimu, vyraujant šiltiems orams, juos patyrusių pacientų sulaukiama itin daug.

Alergologijos klinikos „Drauge“ gydytoja alergologė-klinikinė imunologė dr. Algirda Krisiukėnienė įspėja, jog jeigu žmogus yra alergiškas, vabzdžio įgėlimas gali būti pavojingas gyvybei. 

Pasak gydytojos, alergija bitės, vapsvos arba širšės įgėlimui moksliškai vadinama alergija plėviasparnių vabzdžių nuodams. Remiantis tyrimų duomenimis, šio tipo alergiją turi apie 3,5 proc. vaikų ir 7 proc. suaugusiųjų. Todėl ir klinikinėje praktikoje pastebima, kad plėviasparnių vabzdžių sukeltos stiprios alerginės reakcijos suaugusiems žmonėms pasireiškia dvigubai dažniau nei vaikams.

Alergija plėviasparnių vabzdžių nuodams išsivysto ne iš karto

„Svarbu žinoti, kad alerginė reakcija plėviasparnių vabzdžių nuodams nesivysto vabzdžiui įgėlus pirmą kartą. Tam reikalinga ankstesnių įgėlimų istorija, kad imuninė sistema jau būtų susipažinusi su tuo alergenu ir, siekdama nuo jo apsiginti, pradėjusi gaminti specifinius imunoglobulino E antikūnus. Tuomet vėlesnio įgėlimo metu imuninė sistema į tą patį nuodą jau gali reaguoti kaip į alergeną, sukeldama alerginę reakciją“, – atkreipia dėmesį dr. A. Krisiukėnienė.

Specialistės teigimu, įgėlimas yra vabzdžių nuodų suleidimas, todėl normalu, jog jis sukelia tam tikrą mūsų imuninės sistemos reakciją. Ši reakcija ne visada yra alerginė. Daugeliu atveju ji – uždegiminė, t. y. imuninė sistema siekdama neutralizuoti į organizmą patekusius nuodus reaguoja į juos uždegimu – įgėlimo vieta patinsta, ją ima niežėti, jaučiamas skausmas. Tačiau, jeigu patinimas siekia daugiau nei 10 cm, o uždegimo simptomai išsilaiko ilgiau nei parą, jau galima įtarti vietinę alerginę reakciją. Nors ši reakcija nekelia grėsmės gyvybei, siekiant išvengti stipresnių reakcijų ateityje, kitu atveju vertėtų apsilankyti pas gydytoją alergologą ir aptarti prevencijos veiksmus.

Jeigu įgėlus vabzdžiui atsiranda bėrimas kitose (ne įgėlimo) kūno vietose, vabzdžiui įgėlus ne į veido sritį, patinsta veidas, lūpos, jaučiamas dusulys, svaigimas, krenta kraujospūdis, tai – jau sisteminė alerginė reakcija plėviasparnių vabzdžių nuodams. Tokiu atveju reikėtų nedelsiant kreiptis į savo šeimos gydytoją, o vėliau – į gydytoją alergologą-klinikinį imunologą ir aptarti gydymo planą.

„Plėviasparnių vabzdžių (širšių, vapsvų, bičių) nuodai gali sukelti ir anafilaksinį šoką. Tai –gyvybei pavojinga imuninės sistemos reakcija į alergeną, pasireiškianti itin stipriomis, sisteminėmis reakcijomis, apimančiomis kelias organų sistemas: kvėpavimo takų, odos, širdies-kraujagyslių. Plėviasparnių vabzdžių įkandimo sukeltas anafilaksinis šokas dažniausiai pasireiškia staigiu įkandimo vietos, vėliau – ir kvėpavimo takų gleivinių tinimu, bėrimu, kvėpavimo sutrikimu, silpnumu, širdies ritmo, regėjimo sutrikimu, galvos svaigimu, pykinimu, vėmimu, traukuliais. Laiku nesureagavus, plėviasparnio vabzdžio įgėlimas gali baigtis mirtimi“, – įspėja dr. A. Krisiukėnienė.

Ką daryti įgėlus širšei, vapsvai ar bitei

Gydytoja alergologė sako, kad įgėlus bitei, svarbu kuo skubiau pašalinti geluonį, nes iš jo dar kurį laiką išsiskiria nuodai. Vapsvos ir širšės geluonies nepalieka. Įgėlimo vietą patariama dezinfekuoti, nes kartu su nuodais vabzdžiai suleidžia įvairių teršalų bei mikrobų.

Jeigu žmogus plėviasparnių vabzdžių nuodams nėra alergiškas, įgėlimo vietoje jis tiesiog jaus skausmą, niežėjimą, taip pat galimas nedidelis patinimas. Siekiant sumažinti šiuos simptomus, įgėlimo vietą patariama šaldyti. Vabzdžiui įgėlus į galūnę, jeigu įmanoma, patariama ją šiek tiek pakelti į viršų. Tam, kad išvengti antrinių odos infekcijų, įgėlimo vietos reikėtų stengtis nekasyti.

Jeigu įgėlus vabzdžiui žmogui vystosi vietinė alerginė reakcija, rekomenduojama ta pati rutina – gėluonies pašalinimas, dezinfekcija, įgėlimo vietos šaldymas, galūnės pakėlimas. Taip pat reikėtų išgerti antihistamininių vaistų, kuriuos galima įsigyti vaistinėse. A. Krisiukėnienės teigimu šių priemonių dažniausiai pakanka alerginei reakcijai nuslopinti. Jeigu įkandimo vietoje ilgą laiką išlieka niežėjimas, norint, kad greičiau praeitų uždegimas, galima ją patepti antihistamininiu tepalu. Tokiu atveju taip pat reikėtų suplanuoti vizitą pas gydytoją alergologą.

Jeigu pastebima sisteminė alerginė reakcija ir pacientas neturi parengto plano, ką daryti ir kaip elgtis, reikėtų imtis jau išvardintų veiksmų ir kviesti greitąją pagalbą. Atvykę gydytojai suteiks būtiną pagalbą ir nukreips gydytojo alergologo konsultacijai.

Jeigu vystosi labai sunki sisteminė alerginė reakcija, atsiranda pykinimas, pilvo skausmas, galvos svaigimas, silpnumas, žmogų reikia paguldyti horizontaliai ant grindų arba kito kieto pagrindo, pakelti jo kojas. Jeigu nukentėjęs žmogus su savimi turi epinefrino (adrenalino) injektorių, vaistus reikia sušvirkšti į šlaunies ar peties raumenis ir kviesti greitąją pagalbą. Jeigu adrenalino injektoriaus neturite, kol laukiate medikų, nukentėjusiajam reikėtų duoti išgerti bent antihistamininių vaistų.

Kaip išvengti pavojaus gyvybei

Dr. A. Krisiukėnienė sako, kad pastebėjus neįprastus plėviasparnių vabzdžių nuodų ar tam tikrų maisto produktų sukeliamus simptomus ir norint išvengti anafilaksinio šoko, būtina laiku kreiptis į gydytoją alergologą. Tik atlikus tam tikrus tyrimus, galima įvertinti riziką žmogui ateityje patirti šią gyvybei pavojingą būklę. Pasak specialistės, tam ypač praverčia molekulinės diagnostikos tyrimai, leidžiantys anafilaksinio šoko riziką įvertinti itin tiksliai.

Jeigu ši rizika aukšta, pacientui išrašomas kompensuojamas epinefrino (adrenalino) autoinjektorius, paaiškinama, kaip atpažinti pavojingą būklę ir kaip šiuo injektoriumi naudotis, kad prireikus, jis ar jo artimieji galėtų suteikti reikalingą pagalbą. Gydytojos teigimu, adrenalinas yra vienintelė priemonė, padedanti suvaldyti anafilaksinę reakciją ir galinti išgelbėti ją patyrusio žmogaus gyvybę. Tuo tarpu geriamieji vaistai nuo alergijos tokiu atveju gali būti neefektyvūs.

Turintiems padidintą anafilaksinio šoko riziką taip pat rekomenduojamas plėviasparnių vabzdžių alergijos gydymas specifine imunoterapija. Šis gydymas siūlomas ir tiems žmonėms, kuriems po vabzdžio įgėlimo pasireiškė vietinė alerginė reakcija, tačiau jų darbo specifika ar gyvenimo sąlygos kelia didesnę vabzdžių įgėlimo riziką.

Atlikus kraujo tyrimus ir patikslinus, kokio vabzdžio nuodams žmogus yra alergiškas, terapijos metu į paodį leidžiamas labai nedidelės koncentracijos tuose nuoduose esančių baltymų ekstraktas. Injekcijos atliekamos sistemiškai, tam tikru gydymo režimu, gydymas trunka nuo 3 iki 5 metų. Gydymo metu ekstrakto dozės pamažu didinamos tol, kol organizmas pripranta prie alergeno ir imuninė sistema pradeda į jį nebereaguoti, t.y. išsivysto tolerancija. Šios terapijos efektyvumas siekia iki 97 proc., taigi, baigus gydymą, vabzdžio įgėlimo metu pacientui nebesivysto alerginės reakcijos.

Mėgaujantis vasaros malonumais, būtinas atsargumas

Baigdama pokalbį gydytoja pataria, kad norint sumažinti vabzdžių įgėlimo riziką, būnant gamtoje reikėtų vengti pasivaikščiojimo basomis po žydinčią pievą, dėvėti labai ryškius, gėlėtus drabužius, kvėpintis, nes tai taip pat pritraukia vabzdžius. Itin atsargiems reikėtų būti geriant ar užkandžiaujant. Pasak specialistės, daugumai žmonių, kuriems vystosi sisteminės alerginės reakcijos, vabzdžiai būna įgėlę į burnos sritį, vabzdžiui ten patekus su maistu ar gėrimu. Vabzdžio įgėlimas į burną ar ryklę gali būti pavojingas net nealergiškam žmogui – vietinės reakcijos metu atsiradęs patinimas gali užblokuoti kvėpavimo takus ir jis gali pradėti dusti. Todėl gerti atvirame ore reikėtų tik iš gertuvės ar buteliuko, o atsigėrus – būtinai jį užsukti, Valgant reikėtų atidžiai stebėti, ar ant maisto nenutūpė širšė, vapsva ar bitė, kad kartu su maistu neįsidėtumėte vabzdžio į burną.

„Itin atsargiems būnant gamtoje būtina būti turintiems aukštą anafilaksinio šoko riziką žmonėms. Jeigu žinote, kad esate alergiškas plėviasparnių vabzdžių įkandimui, su savimi visada privalote turėti epinefrino autoinjektorių“, – atkreipia dėmesį dr. Algirda Krisiukėnienė. 

Dėl asmeninių sveikatos problemų VLMEDICINA.LT rekomenduoja kreiptis į šeimos gydytoją arba su jo siuntimu – į specialistą. Atsakymai, publikuojami portale, jokiais būdais negali pakeisti gydytojo konsultacijos.

Informacija iš: 

Image: FreeDigitalPhotos.net

Panašūs straipsniai

Šienligės rizikos „banginiai“ – kaip juos suvaldyti?  (129/0) 

Atšilę orai džiugina ne visus: kaip ištverti sezoninės alergijos laikotarpį (174/0) 

Odos niežulį gali sukelti net patiriamas stresas ar įtampa (155/0) 

Gydytoja alergologė atsako į dažniausius pacientų klausimus (183/0) 

Atsakyti
Vardas:	Svečias
Pavadinimas:
Komentaras:
Įrašykite patvirtinimo kodą
	siųsti

Powered by AkoComment 3.0