vaistai.lt

Į antimikrobinio atsparumo valdymą aktyviau įsijungia įvairių sričių atstovai (140/0) 

Į antimikrobinio atsparumo valdymą aktyviau įsijungia įvairių sričių atstovaiKauno apskrities antimikrobinio atsparumo valdymo grupė, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Medicinos akademijos Visuomenės sveikatos fakultetas ir Lietuvos visuomenės sveikatos asociacija lapkričio 23 d. surengė nuotolinę mokslinę-praktinę konferenciją „Antimikrobinio atsparumo problema – antibiotikai aplinkoje“, skirtą Pasaulio supratimo apie antimikrobinį atsparumą savaitei (lapkričio 18–24 d.) paminėti.

Konferencija sukvietė gausų būrį dalyvių: veterinarijos ir medicinos gydytojų, farmacininkų, farmakotechnikų, išplėstinės praktikos vaistininkų, visuomenės sveikatos priežiūros specialistų, gyvensenos medicinos specialistų, aplinkosaugininkų, maisto saugos ir kitų specialistų bei įvairių sričių pranešėjų, kurie pasidalino naujausiomis mokslo žiniomis, patirtimi ir požiūriu apie naujoves antimikrobinio atsparumo srityje, skatindami diegti jas kasdieniniame darbe bei stiprinti bendradarbiavimą, sprendžiant antimikrobinio atsparumo problemas.

Higienos instituto Visuomenės sveikatos technologijų centro vadovė dr. Rolanda Valintėlienė pristatė naujausią prognozę, kuri skelbia, kad 2050 m. antimikrobinis atsparumas lems 10 mln. mirčių pasaulyje kasmet. Anot pranešėjos, neturime daug laiko svarstymams, veikti turime nedelsdami. Jeigu kiekvienas konferencijos dalyvis kasdien nors vienam žmogui primintų apie antimikrobinio atsparumo problemą, visuomenės žinios stipriai pagerėtų.

Česlova Butrimaitė–Ambrozevičienė, Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto Bakteriologinių tyrimų skyriaus vedėja, pristatė vykdomas bakterijų atsparumo antimikrobinėms medžiagoms stebėsenos programas ir jų rezultatus nuo 2014 m. Pranešėja pakvietė kiekvieną prisiimti atsakomybę už tai, kad antibiotikai išliktų efektyvūs.

Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Veterinarijos akademijos Maisto saugos ir kokybės katedros doc. dr. Aleksandr Novoslavskij aptarė antimikrobinių medžiagų ateities perspektyvas žemės ūkyje. Jis teigė, kad alternatyvų antibiotikams yra, ypač gyvūnų ligų profilaktikos ir augimo skatinimo srityse. Jo siūlymu, sumažinti antibiotikų vartojimą galima ne tik apmokestinant antibiotikus, bet ir suvartojant mažiau mėsos.

Kristina Stakytė, Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Gyvūnų sveikatingumo ir gerovės skyriaus patarėja, apibendrino veterinarines programas, kuriomis siekiama mažinti antimikrobinį atsparumą, ir pabrėžė įdomų faktą, kad paukštienos produktų ženklinimo „Užauginta be antibiotikų“ iniciatoriai buvo patys augintojai.

Diskusijų metu dalyviai sutarė, kad tiek medicinoje, tiek veterinarijoje visuomenės švietimas išlieka vienas iš svarbiausių prioritetų.

Informacija iš:

Image Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos

Image: FreeDigitalPhotos.net







Komentarai (Viso žinučių: 0)


Atsakyti
Vardas:Svečias
Pavadinimas:
Komentaras:


Įrašykite patvirtinimo kodą

Powered by AkoComment 3.0


vaistai.lt pasilieka teisę pašalinti tuos skaitytojų komentarus, kurie yra nekultūringi, nesusiję su tema, pasirašyti kito asmens vardu, pažeidžia įstatymus, reklamuoja, kursto nelegalius veiksmus.

Į viršų
 



Ieškomiausių TOP 5




Naudingos nuorodos